Logistikos procesas į Olandiją: nuo užsakymo iki pristatymo – kas vyksta užkulisiuose?

Sveiki, draugai. Būna taip, kad susisiekiate su manimi rytais ir klausiate: „Kada krovinius veš į Olandiją?“ Aš jau daugiau kaip dvidešimt metų „važinėju“ šiais maršrutais, matyvau geriausius ir blogiausius scenarijus, ir galiu pasakyti vieną – tvarka čia yra viskas. Daugeliu atvejų mums, logistikos specialistams, atrodo, kad viskas vyksta kaip pasak, o klientui tai dažnai vėluoja arba per daug brangu. Šiandien noriu jums atidaryti duris į mano kasdienybę ir papasakoti, iš tikrųjų kaip atrodo logistikos procesas į Olandiją, kai mes kalbame ne apie sausus grafikus, o apie realų gyvenimą kelyje.

Olandija (arba Nyderlandai) – tai ne tik tulpių šalis ir vėjo malūnai, tai yra vienas didžiausių logistikos mazgų visoje Europoje. Ten susikerta keliai iš viso kontinento, o uostai, tokiu kaip Roterdamas, verda kaip skrudintuvės. Tačiau nuo užsakymo iki pristatymo keliaujant į šią šalį, gali nutilti daugybė smulkmenų, kurios lemia sėkmę. Ar kada nors galvojote, kodėl vienam klientui krovinius pristatome per 48 valandas, o kitam tenka laukti ilgiau? Čia ne bloga valia, o specifiniai reikalavimai ir gamybos procesai.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausu teoriniu aiškinimu. Mes pažiūrėsime į tai, kas vyksta realiame laike: kaip aš suderinu vairuotojus, kaip išvengiu eismo spūsties Vokietijoje ir kodėl dokumentai yra svarbesni už pačią prekę. Jei planuojate siųsti prekes į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną, šis žinynas jums pravers. Gerai, užsimovėm saugos diržus, važiuojame toliau.

Kaip viskas prasideda ir kodėl reikia tikslumo?

Kiek laiko užtruks, jei dabar užsakysiu?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdžiu kiekvieną rytą. Jei kalbame apie standartinį tentinį krovinią iš Lietuvos į Olandiją, tai paprastai nuo užsakymo iki pristatymo praeina nuo 2 iki 4 dienų. Tačiau tai yra labai apibendrintas atsakymas. Jei jūsų prekės jau yra paruoštos pakoje Vilniuje ar Kaune ir mes turim laisvą vairuotoją, gali išvykti tą pačią dieną. Bet jei reikia važiuoti po kelias gamyklias Lietuvoje surinkti dalių, tai pridėkite dar vieną dieną. Taip pat prisiminkit, kad vairuotojo darbo laikas yra ribojamas – jis negali vairuoti 24 valandas iš eilės, todėl reikės poilsio, kas ir prailgina logistikos procesą į Olandiją.

Ką aš turiu žinoti iš karto, kad nekiltų problemų?

Niekada negana tiesiog pasakyti „turėčiau nuvežti prekių“. Man reikia specifikių detalių, kad aš galėčiau parinkti tinkamą sunkvežimį. Pirmiausia – tiksli svoris ir matmenys. Aš mačiau kartą, kai klientas sakė „maža siunta“, o pasirodė, tai buvo 2 tonų metalo konstrukcija, kurios neįėjo į standartinį 33 Europos paletę vietą. Antra – adresas. Olandijoje yra gana daug miestelių su panašiais pavadinimais, o viename gatvės numeriai gali būti labai painūs. Jei nurodysite tik „Amsterdamas“, vairuotojas praras pusę dienos ieškodamas vietos. Trečia – ar reikia įrenginio (lifto) iškrovimui, ar gavėjas turi savo kraną? Šios detalės lemia ne tik kainą, bet ir tai, ar mes išvis galėsime pristatyti.

Ar tikrai reikia tiek daug dokumentų, ar tai tik jūsų priemonė uždirbti?

Girdžiu tokias pašaipas dažnai, bet tikiu, dokumentai – tai jūsų ir mano apsauga. Logistikos procesas į Olandiją neapsieina be prekių sandaros (Packing List), sąskaitos faktūros (Invoice) ir, jei reikia, EX1 arba T dokumentų eksportui. Be šių popierių muitinė neleis kirsti sienos, o jei kas nors negerai, vairuotojas gali likti pasienio punkte dieną-dvi. Aš stengiuosi padaryti taip, kad jums nereikėtų galvoti apie tai, aš pats viską paruošiu, jei tik duodate duomenis laiku. Olandų muitininkai yra labai tikslūs, jei dokumentuose bus klaidų, baudos gali būti didelės.

Kelionės eiga: kas vyksta kelyje?

Ką daryti, jei vairuotojas užstrigo spūstyje?

Tai, deja, kasdienybė, ypač važiuojant pro Vokietiją (A1 autostrada) arba tiesiojoje ties Varšuva. Jei nuo užsakymo iki pristatymo praeiga trunka ilgiau negu planavome, 90 proc. atvejų kaltė yra eismo įvykiai ar remontai kelyje. mano darbas yra sekti vairuotoją per GPS ir operatyviai reaguoti. Jei spūstis stovi valandas, aš skambinu gavėjui Olandijoje ir pranešu, kad vėluosime. Geriau pranešti iš anksto, nei gauti pyktį, kai sunkvežimis nepasirodo laiku. Kartais tenka keisti maršrutą – važiuoti pro Belgiją arba šiauriau, kad išvengtume kamščių, nors tai kelia šiek tiek brangiau.

Ar reikia EUR1 sertifikato, ar tai privaloma?

Tai labai geras klausimas, rodantis, kad klientas supa tariffs. Jei gaminate prekes Lietuvoje ir jos turi „europinę kilmę“, EUR1 sertifikatas (arba deklaracija apie kilmę gaminio pridedama prie sąskaitos) gali leisti gavėjui Olandijoje nemokėti importo mokesčio (PVM arba muito). Be to, logistikos procesas į Olandiją tampa ekonomiškesnis. Jei tokio dokumento nėra, o jis reikalingas, olandai gali mokėti pilną importą, o tada jūsų klientas bus nepatenkintas, kad jam teko mokėti papildomai. Visada patariu pasikonsultuoti su buhalteriu dėl šio sertifikato poreikio.

Kodėl kartos neina pristatyti į miesto centrą?

Olandija yra tankiai gyvenama šalis, o senamiestių gatvės, pvz., Amsterdame ar Utrechte, dažnai sukasi ratu ir yra labai siauros. Didelis 16 metrų vilkikas tiesiog fiziškai negali įvažiuoti į tam tikras zonas arba ten yra apribojimai sunkiasvoriams transportui (environmental zones). Tokiu atveju nuo užsakymo iki pristatymo įtraukiame papildomą etapą – perkrovimą į mažesnį sunkvežimį (7.5 tona) arba naudojame „paskutiniųjų kilometrų“ sprendimus. Tai kainuoja, bet kitaip tiesiog neįmanoma pristatyti prekių į duris. Aš visada iš anksto klausiu apie prieigos galimybes, kad nesusidurtume su neįmanoma situacija vietoje.

Pristatymas ir paslaugos Olandijoje

Ar gavėjas turi padėti iškrauti?

Standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose yra tokia: vairuotojas pristato, o gavėjas iškrauna. Tačiau Olandijoje dauguma sandėlių turi konvejerius arba kranus. Jei jūsų gavėjas sako, kad neturi keltuvo, o mūsų vairuotojas vairuoja tentą be keliamojo mechanizmo (tai pigiau), mes turime problemą. Tada tenka skubiai ieškoti vietinio pervežėjo su liftu. Todėl visada nustatome iš anksto – ar „EXW“ (mums tik reikia vežti), ar „DAP“ (mes pristatome ir iškrauname). Pastaruoju atveju logistikos procesas į Olandiją įtraukia brangesnį transportą su hidrauliniu liftu gale.

Kas atsitinka, jei prekės atkeliauja su defektu?

Tai blogiausia baimė kiekvieno ekspeditoriaus. Viskas prasideda pakrovimo metu Lietuvoje. Turiu pasakyti – jei vairuotojas pasirašo pakrovimo akte, kad viskas tvarkinga, o atvyksta į Olandiją su sutuštinėmis dėžėmis, kaltė dažniausiai yra blogas užtvirtinimas kelyje (pvz., staigus stabdymas). Bet jei dėžės buvo suplėšytos dar prieš kraunant, tai siuntėjo klaida. Visada rekomenduoju draudimą. Aš padedu suformuoti pretenziją, daryti nuotraukas CMR sąvartoje. Be nuotraukų ir pažymų apie gedimus vietoje, draudimo kompanija nieko nepmokės.

Kiek tai viskas kainuoja ir nuo ko priklauso kaina?

Kaina nėra fiksuota, ji plaukioja kaip valtys upėje. Didžiausią įtaką turi kuras – jei benzino degalinėse brangsta, brangsta ir pervežimas. Taip pat įtakoja sezonas. Prieš Kalėdas ar vasaros atostogas logistikos procesas į Olandiją brangsta, nes vilkikų trūksta. Taip pat svarbu, ar grįžtame tuščiu, ar turime užsakymą atgal į Lietuvą (t.y., importą). Jei randame grįžtamą krovinį, galiu jums nukristi kainą 10-15 proc., nes mums nereikia mokėti už tuščią važiavimą. Paprastai keliauti į vieną pusę kainuoja apie 1,2–1,5 euro už kilometrą, priklausomai nuo svorio.

O jei aš noriu siųsti tik kelias paletes, o ne pilną sunkvežimį?

Tai vadinama „krovininių pervežimų“ (part load) arba grupiniais pervežimais. Čia nuo užsakymo iki pristatymo gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes mes turime surinkti kelias siuntas iš skirtingų klientų, kad užpildytume sunkvežimį. Pavyzdžiui, paimame 3 paletes iš Klaipėdos, 5 iš Kauno ir 10 iš Vilniaus, ir važiuojame. Tai yra pigiau, jei turite mažą prekių kiekį, bet reikia kantrumo, nes reikės laukti, kol aš surinksiu kitus partneris. Olandijoje tokius siuntinius dažnai paskirsto (konsoliduoja) dideliuose terminaluose prieš išvežant į galutinį gavėją.

Ar galite pristatyti į konkretų laiką, pvz., 8:00 ryte?

Galime, bet tai kainuoja. Standartiškai vairuotojas pristato tada, kai atvyksta, t.y., „tarp 8:00 ir 17:00“. Jei reikalingas „Fixed Time“ pristatymas, pvz., būtent 9:00 ryto, nes gamykla turi planinę pertrauką, turi tai užsakyti iš anksto. Jei vairuotojas dėl eismo įvykio pavėluos 10 minučių, jis gali nebesuspėti į konkretų laiką ir praleisti lango. Tokiu atveju reikia organizuoti naują apsilankymą, kas kainuoja papildomai. Tačiau, jei tai labai svarbu, aš įtraukiu tai į sutartį ir įspėju vairuotoją, kad turi važiuoti atsargiau.

Išvados

Visas šis logistikos procesas į Olandiją atrodo sudėtingas tik tada, kai bandote jį valdyti be pagalbos. Mano dviejų dešimtmečių patirtis rodo, kad sėkmė lemia ne technika, o komunikacija. Klientas turi būti sąžiningas apie tai, ką veža, o aš turiu būti sąžiningas apie terminus ir galimas rizikas. Mes esame viena komanda, kai įkeliate prekę į sunkvežimį Lietuvoje.

Nepamirškite, kad nuo užsakymo iki pristatymo – tai ne tik fizinis atstumas, kuris yra apie 1600–1800 km viena kryptimi. Tai ir dokumentų tvarkymas, ir muitinės procedūros, ir vairuotojo poilsis, ir gavėjo pasiruošimas. Jei viena grandis nutrūksta, visas grandinėlė sustoja. Todėl visada raginu savo klientus ne laukti paskutinės minutės. Kuo anksčiau susisieksite, tuo pigiau ir greičiau aš galėsiu suplanuoti maršrutą.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta toje ilgoje kelionėje per Lenkiją, Vokietiją ir Belgiją iki pat Olandijos pakraščių. Logistika – tai mokslas apie detalių valdymą, ir aš čia, kad padėčiau jums valdyti šias detalės be streso.