Logistikos procesas į Olandiją: modernūs sprendimai

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – kiekvienas metai atneša kažką naujo, bet esmė išlieka ta pati. Anksčiau užtekdavo gero vairuotojo, telefono numerio ir popierinio žemėlapio, o dabar be technologijų tiesiog nebeįsivaizduojamas efektyvus logistikos procesas į Olandiją. Olandija yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje, ten susikerta keliai iš viso kontinento, o ypač iš Baltijos šalių. Per šį laiką esu matęs viską – nuo pasiklydusių vilkikų Vokietijos autostradose iki pačių sudėtingiausių customų procedūrų Roterdamo uoste.

Daugelis klientų mane klausia: „O kodėl tai taip sudėtinga?“ Atsakymas paprastas – tai tik atrodo sudėtinga, kai žiūri iš šalies. Kai viską supranti ir turi tinkamus įrankius, tai tarsi gerai sukomponuota mechanizmo dalis. Šiandieniniai sprendimai leidžia mums stebėti krovinius realiu laiku, planuoti maršrutus taip, išvengiant spūsčių, o automatinizacija sumažina klaidų skaičių dokumentuose. nors ir technologijos labai pažengė, žmogaus faktorius vis dar lieka svarbiausias. Be patirties, net pažangiausia programa nepades išsiveržti, jei prie Acheno susidurs su netikėta problema.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip šiuolaikinis logistikos procesas į Olandiją atrodo iš vidaus. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip prekės keliauja, bet ir apie tai, kokius iššūkius reikia įveikti, kad prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir sažiūrėtos. Nuo dokumentų rengimo iki konkretaus vairuotojo darbo – viskas turi būti suderinta. Taigi, panagrinėkime, kas iš tikrųjų domina klientus, kai renkasi vežėją.

Pagrindiniai klausimai apie kelią ir dokumentus

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Amsterdamą?

Viskas priklauso nuo to, ką iš tikrųjų reikia vežti, bet jei kalbame apie standartinį krovinių gabenimą iš Lietuvos, tai paprastai tai trunka apie 18–24 valandas be ilgesnių sustojimų. Tačiau reikia prisiminti, kad kelyje yra Vokietija, kurioje dažnai būna eismo įvykių, tiesioginio kelio į Olandiją nėra, tad reikia skirti laiko rezervui. Aš dažnai sakau savo klientams – jei reikia būti ten rytoj ryte, geriaukrauti sunkvežimį šiandien vakare. Vokiečių autostrados yra kaip ateros – gali būti tuščios, o gali ir stovėti po penkias valandas dėl nedidelio avarijos gretimoje juostoje. Be to, patys Olandijos keliai, nors ir geros būklės, yra labai apkrauti, ypač aplink Roterdamą ir Eindhoveną, tad čia taip pat prarandame nemažai laiko.

Ar reikia muitinės deklaracijos jei važiuojame per Vokietiją?

Nereikia, jei abi šalys yra ES narės, tačiau dažnai žmonės painioja muitinę su kitais kontrolės taškais. Nors vidinės sienos jau seniai nebekontroliuojamos, galite užtikti kelių policijos patikrinimą arba fiskalinę kontrolę, kuriai gali tekti parodyti dokumentus. Esu matęs atvejų, kai vairuotojai nešiojo netinkamus CMR sąskaitas arba prirašė neteisingą prekių svorį, tai užtruko valandą, kol aiškinomėsi su pareigūnais prie Kelno. Svarbu, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, net jei fizinių sienų nėra. Modernus logistikos procesas į Olandiją reikalauja, kad visa dokumentacija būtų parengta elektroniniu būdu dar prieš išvykstant, taip išvengiame nereikalingų uždelčimų. Taip pat verta paminėti, kad jei gabenate ypatingas kategorijos prekes, pvz., alkoholį ar tabaką, gali būti taikomi specialūs reikalavimas ir akcizų kontrolė.

Ką daryti jei vairuotojas užstrigs spūstyje prie Eseno?

Tai viena dažniausių baimų, ir turiu pripažinti – tai nutinka dažniau nei norėtume. Tokiu atveju mūsų dispečeriai aktyviai stebi situaciją ir gali pakeisti maršrutą, jei įmanoma, arba pranešti klientui apie vėlavimą. Nereikia panikuoti, nes vairuotojai turi nustatytas poilsio valandas, kurias privalo laikytis, tad net jei jis stovi spūstyje, tai gali būti panaudojama kaip poilsio laikas. Kartais klientai skambina ir klausia „kodėl jis stovi vietoje jau valandą?“, o atsakymas paprastas – arba eismas stovi, arba jis privalo atsipalaiduoti pagal tachografo duomenis. Profesionalus logistikos procesas į Olandiją apima ir tokių situacijų prognozavimą, todėl visada stengiamės turėti laiko rezervą. Prie Eseno arba Dortmundo susidaro didžiulės spūstys, ypač pietų metu arba statybų sezonu, tad geriau žinoti apie tai iš anksto.

Ar galiu vežti dalinį krovinių ir kiek tai kainuotų?

Žinoma, dalinių krovinių (LTL) gabenimas yra vienas populiariausių būdų, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi pilnos sunkvežimio krovinio. Kaina formuojama pagal užimamą vietą sunkvežimyje arba prekių svorį bei tūrį, todėl tikslios kainos be duomenų pateikti negaliu, bet paprastai tai svyruoja nuo 1 iki 3 eurų už kilometrą mažesnėms siuntoms. Pavyzdžiui, jei turite kelis paletes baldų, jas galima susidėti su kitų klientų siuntomis ir taip pasidalinti išlaidas. Tai puikus būdas sutaupyti, tačiau reikia suprasti, kad pristatymo laikas gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes vairuotojas turi sustoti prie kitų gavėjų. Mes stengiamės optimizuoti maršrutus taip, kad kiekvienas klientas gautų savo prekes kiek įmanoma greičiau, bet čia visgi ne taip greita kaip pilna savaivė.

Kainos, mokesčiai ir techninės problemos

Kokia vidutinė kaina už pilną sunkvežimį (FTL) šiais metais?

Šiuo metu kainos yra pakilusios dėl degalų kainų svyravimų ir vairuotojų trūkumo rinkoje, todėl už pilną savaivę iš Lietuvos į Olandiją reikia skirti maždaug 1200–1500 eurų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir krovinių rūšies. Tai yra orientacinė kaina, nes jei reikia specialios įrangos, pvz., šaldytuvo arba tentinio sunkvežimio su „liftu“ krovimui, kaina gali padidėti. Taip pat įtakos turi ir sezoniškumas – prieš šventes arba vasaros pradžioje kainos šokteli, nes paklausia didėja. Esu matęs, kaip per paskutinius penkerius metus kainos keitėsi kaip kalnų slidinėjimas – aukštyn žemyn, tad visada rekomenduoju sudaryti ilgalaikes sutartis, jei vežate reguliariai. Taip galite užfiksuoti kainą ir išvengti staigių pokyčių.

Kodėl taip brangu gabenti į Olandiją šiais metais?

O, čia yra kelių faktorių suma. Pirmiausia, Vokietija įvedė mokesčius už aplinkos taršą, kas padidino išlaidas pravažiuoti pro šalį, o antra – trūksta kvalifikuotų vairuotojų, kas verčia įmones didinti atlyginimus. Be to, Olandijoje labai griežtos ekologinės normos miestuose, todėl ne kiekvienas sunkvežimis gali važiuoti į centrą, tenka naudoti distribucinius automobilius, kas taip pat brangiau. Dar vienas dalykas – infliacija padidino ne tik degalų, bet ir padangų bei techninio aptarnavimo kainas. Anksčiau buvo paprasčiau – užpildei baką ir važiuoji, dabar reikia viską tiksliai suskaičiuoti, kad maršrutas būtų pelningas. Todėl kaina atrodo didesnė, bet ji atspindi realią padėtį rinkoje.

Ar tinka bet kuria sunkvežimis į Olandijos miestus?

Deja, ne. Olandija yra viena pažangiausių šalių aplinkosaugos srityje, todėl daugelyje miestų, tokiuose kaip Roterdamas, Utrechtas arba Mastrichtas, yra „žaliosios zonos“, kuriose leidžiama važiuoti tik elektromobiliai arba labai švarių variklių transportui. Jei jūsų sunkvežimis neatitinka „Euro 6“ standarto arba senesnis, jis gali būti nubaustas dideliu baudos dydžiu arba visiškai neįleistas į miesto centrą. Mes visada tikriname šiuos reikalavimus prieš išvykdami ir, jei reikia, organizuojame perkrovimą į mažesnį, ekologiškesnį automobilį prie miesto ribų. Tai yra būtina logistikos proceso į Olandiją dalis, kadangi ignoruojant šias taisykles, rizikuojate ne tik pinigais, bet ir savo reputacija. Kartais klientai stebisi, kodėl reikia papildomo pervežimo, bet paaiškinu, kad taip yra saugiau ir legaliau.

Kas vyksta su CMR sąskaitomis, jei prekės sugadintos?

CMR tarptautinė vežimo sąskaita-faktūra yra pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina sandorį ir atsakingumą, todėl jei pastebite pažeidimus pristatymo metu, būtina tai užfiksuoti tiesioginėje sąskaitoje. Jei tą padarysite, draudimo kompanija priims reikalavimą ir kompensuos nuostolius, jei ne – gali būti problema, įrodant, kad sugadinimas įvyko pervežimo metu. Aš visada sakau savo vairuotojams – nedarykite jokio kompromiso, jei dėžė suknaisota, užrašykite tai ant dokumento ir nufotografuokite. Esu matęs atvejų, kai klientai praleisdavo šį momentą ir vėliau negalėdavo gauti pinigų už sugadintą elektroniką ar baldus. Draudimas vežėjui yra privalomas, bet jis veikia tik tada, kai visi duomenys užregistruoti teisingai.

Modernios technologijos ir specifiniai reikalavimai

Kaip stebėti krovinius realiu laiku?

Šiandien beveik visi mūsų sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums matyti transporto priemonės vietą su tikslumu keleto metrų. Klientas gauna specialią nuorodą, kurioje gali pamatyti, kur yra jo krovinys, kiek vairuotojas važiavo ir kada numatomas atvykimas. Tai labai palengvina gyvenimą, nes anksčiau tekdavo begalėti skambinti vairuotojui ir klausti „kur tu jau esi?“, o dabar visą informaciją matai ekrane. Be to, šios sistemos fiksuoja ir temperatūrą jei vežame šaldomus produktus, kas ypaip svarbu maisto pramonės atstovams. Technologijos leidžia mums būti sklandesniais ir atsakingesniais, o klientams suteikia ramybės.

Ar galima vežti maistą be specialių leidimų?

Maisto produktų gabenimas yra vienas griežčiausiai reguliuojamų sričių ir be tinkamų leidimų bei sertifikatų, pvz., HACCP, to padaryti negalima. Jei bandysite vežti mėsą arba pieno produktus be atitinkamų sanitarinių dokumentų, jūsų krovinys gali būti konfiskuotas paties pasienio punkte arba Olandijos veterinarinės kontrolės poste. Aš visada patikrinu, ar klientas turi visus reikalingus sertifikatus, nes viena klaida gali kainuoti tūkstančius eurų baudų. Be to, sunkvežimis turi būti kruopščiai išvalytas ir dezinfekuotas, kad nebūtų užteršimo pavojaus. Tai ne tiek apie leidimus, kiek apie atsakomybę ir saugumą, todėl čia jokių kompromisų būti negali.

Kas yra šios „modernios logistikos“ esmė iš tikrųjų?

Mano akimis, moderni logistika nėra tik šviežios programos ar brangios sistemos, o visų pirma – duomenų analizė ir greitas reagavimas į pokyčius. Mes naudojame algoritmus, kurie padeda mums suplanuoti maršrutus taip, kad vairuotojai kuo mažiau sudegtų degalų ir kuo greičiau pasiektų tikslą, taip tausodami gamtą. Taip pat vis dažniau naudojame skaitmenines siuntas, kai dokumentai pasirašomi elektroniniu būtu, o fiziniai popieriai išvis nebekeliauja.