Logistikos optimizavimas: efektyvios strategijos mažesnėms išlaidoms vežant į Olandiją

Olandija (Nyderlandai) yra viena svarbiausių logistikos sankryžų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Roterdamo uostas, kuris daugelį dešimtmečių išlieka didžiausiu Europoje, yra vartai į kontinentą, o šalies išvystyta kelių infrastruktūra leidžia greitai pasiekti Vokietiją, Belgiją, Prancūziją ir kitas šalis. Tačiau, dirbdama šioje srityje beveik dvidešimt metų, galiu pasakyti tik vieną: populiarumas ir centrinė padėtis turi ir savo kainą. Transportavimas į Olandiją dažnai tampa „pinigų leidykla“ neapgalvojantiems eksportuotojams ir importuotojams.

Krovinių pervežimo rinka pasikeitė. Nebėra laikų, kai užtekdavo paskambinti vairuotojui ir susitarti dėl kainos „iš akių“. Šiandien fuel surcharges (kuro priemokos), Eurovinietės, „Low Emission Zones“ (žemos emisijos zonų) apribojimai ir vis didesnės vairuotojų darbo sąlygų reikalavimai daro savo. Visgi, išlaidų mažinimas ne tik įmanomas, bet ir būtinas, jei norite išlikti konkurencingi. Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, kaip suoptimizuoti logistikos procesus, kad krovinius į Olandiją vežtumėte pigiau, neprarandant kokybės.

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius mažiau ar daugiau teko matyti viską – nuo smulkių siuntų, dingusių tarp Amsterdamo ir Hagos, iki milžiniškų projektinių krovinių, kuriuos teko įvežti pro Roterdamo giliavandenių terminalų labirintus. Olandija yra unikali rinka. Čia logistika ne tiesiog „egzistuoja“, ji yra šalies kraujotaka. Tačiau šios šalies specifika reiškia, kad standartiniai sprendimiai čia dažnai neveikia arba tampa per brangūs.

Dažnai klientai klausia: „Kodėl kaina važiuojant į Olandiją pastaruoju metu šoktelėjo?“ Atsakymas nėra vienas. Tai ir kuro kainų volatiliškumas, ir britų rinkos pokyčiai po „Brexit“, kurie pervedė dalį srautų į kontinentinę Europą, ir Olandijos vyriausybės griežta ekologinė politika. Dabar ten važinėja nebe seni „Euro 4“ standarto sunkvežimiai, o modernūs, brangūs ir ekologiški automobiliai, kurių eksploatacija kainuoja brangiau.

Tačiau logistikos optimizavimas – tai ne būtinybė ieškoti pigiausio vairuotojo, kuris gali „dingti“ pusiaukelėje. Tai sisteminis požiūris. Tai supratimas, kad kaina sudaroma ne tik iš kilometrų kainos. Tai krovinio paruošimas, dokumentacijos tvarkymas, maršruto planavimas ir sandėliavimo strategija. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime konkrečius veiksmus, kurie leis sumažinti išlaidas neprarandant saugumo ir greičio. Mes kalbėsime ne apie teoriją, o apie tai, kas veikia realioje rinkoje, kurioje aš dirbu kasdien.

Svarbiausia suprasti, kad Olandija yra labai konkurencinga rinka. Čia veikia tūkstančiai pervežėjų, o vietiniai klientai yra labai reikalaujantys. Jie vertina tikslumą (punctuality) daugiau nei bet ką kitą. Vėluojantis krovinys Olandijoje gali sukelti didesnių nuostolių nei brangesnis transportas. Taigi, mūsų tikslas – rasti balansą tarp kainos ir efektyvumo.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės suprasti pagrindinius logistikos optimizavimo aspektus dirbant su Olandija.

1. Kodėl transportavimo į Olandiją kainos dažnai svyruoja ir kaip nuo jų apsisaugoti?

Transportavimo kainų svyravimai Olandijos kryptimi yra daromas ne vien dėl kuro. Olandija yra tranzitinė šalis. Srautai čia milžiniški. Jeigu, pavyzdžiui, Anglijoje įvyksta muitinės streikai arba Vokietijoje įvedami nauji eismo apribojimai, tai iš karto atsispindi mūsų kainose. Taip pat didelę įtaką turi sezoniškumas – gegužės–birželio mėnesiai (gėlių ir žemės ūkio produktų eksportas) bei gruodis (Kalėdinės prekės) sukuria „krovininio“ (capacity) trūkumą.

Kai kurie klientai bando apsisaugoti fiksuotomis kainomis metams (annual contracts). Tai geras sprendimas dideliems, pastoviems srautams (Full Truck Load – FTL). Tačiau jei jūsų srautai nereguliarūs, fiksuota kaina gali būti aukštesnė nei rinkos vidurkis, nes pervežėjas įtraukia rizikos premiją. Mano patarimas: jei pervežate mažiau kaip 3–4 sunkvežimius per mėnesį, geriau dirbti pagal „spot“ rinkos kainas, bet jas užsakyti iš anksto (savaitei–dviem prieš važiavimą), o ne ne paskutinę minutę. Taip taipote stabilumo ir nebūsite priklausomi nuo vieno dienos šuolio.

2. Ar verta rinktis dalinius krovinius (LTL – Less Than Truck Load), ar laukti, kol užpildysite pilną sunkvežimį (FTL)?

Tai klasikinis klausimas. LTL (dalinių krovinių pervežimas) atrodo pigiau, nes mokate už užimtą vietą arba toną. Tačiau Olandijoje yra vienas svarbus niuansas – terminų laikymasis. LTL siuntos dažnai yra perkeliamos tarp sandėlių (cross-docking). Kiekvienas perkrovimas – tai papildomas rizika pažeisti prekes, prarasti laiką ir padidinti išlaidas priežiūrai.

Jei jūsų prekės ne skubios (pvz., statybinės medžiagos ar atsarginės dalys), LTL yra puikius sprendimas sumažinti išlaidas. Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį. Tačiau jei prekės yra skirtos parduotuvėms ar gamybos linijai, kur sustojimas kainuoja tūkstančius eurų per valandą, FTL yra vienintelis teisingas pasirinkimas. FTL leidžia kontroliuoti maršrutą, vengti papildomų sustojjimų ir garantuoti pristatymo laiką. Be to, daugeliu atvejų, jei jūsų krovinys užima daugiau kaip 15–16 europaletės vietų, skirtumas tarp FTL ir „brangaus“ LTL susilygina, todėl verta rinktis pilną mašiną.

3. Kaip krovinio pakavimas (paletizavimas) įtakoja galutinę kainą?

Mano praktikoje dažniausiai pasitaiko išlaidų šaltinis – blogas pakavimas. Olandija yra šalis, kurioje labai griežtai vertinamos darbo saugos normos. Vairuotojas, kuris iškrauną nestabilų krovinį, gali būti nubaustas, o įmonė gauti įspėjimą. Jei krovinys supakuotas nekokybiškai, pervežėjas gali reikalauti papildomų tvirtinimo juostų, o tai užtrunka laiko.

Optimalus pakavimas leidžia sumontuoti daugiau prekių į tą patį erdvę. Pavyzdžiui, standartinė eurojuosta (120x80 cm) leidžia maksimaliai išnaudoti sunkvežimio aukštį. Jei jūsų dėžės yra nestandartinio dydžio, jūsų „kubatūra“ (cube utilization) sumažėja, o kaina – didėja. Patarimas: investuokite į kokybiškas paletes (EUR/EPAL) ir standartizuokite dėžių dydžius. Tai leis jums sutaupyti 10–15 % išlaidų ilgainiui, nes į tą pačią mašiną galėsite krauti daugiau prekių arba naudoti mažesnę transporto priemonę (pvz., 7.5 t sunkvežimį vietos 24 t sunkvežimiui).

4. Kokias muitinės procedūras reikia žinoti vežant prekes į Olandiją?

Nors Olandija yra ES narė, tai yra pagrindinis įėjimo taškas prekėms iš trečiųjų šalių (pvz., iš JAV, Kinijos, Jungtinės Karalystės po „Brexit“). Dažnai klientai mania, kad jei prekės keliauja iš Lietuvos, tai jokios muitinės nėra. Taip, tačiau jei prekės yra tranzitu pro Olandiją į kitą šalį arba atkeliauja iš užsienio į Olandijos sandėlį, čia veikia NCTS (New Computerised Transit System) procedūros.

Muitinės Olandijoje yra labai efektyvios, tačiau ir labai griežtos. Net mažiausia klaida dokumentuose (pvz., neteisingas HS kodas ar prekės svoris) gali sustabdyti krovinį Roterdame. Kiekviena valanda, praleista prie muitinės, kainuoja – vairuotojo darbo laiką, stovėjimo mokesčius ir galbūt šaldymo įrangos išlaikymą. Norint užtikrinti mažesnes išlaidas, būtina, kad dokumentai būtų pateikti elektroniniu būdu ir iš anksto patikrinti. Geras logistikos partneris visada patikrins „Customs“ duomenis prieš išvykstant mašinai, taip išvengdamas brangių baudų už vėlavimus.

5. Ar intermodalinis transportas (geležinkelis ar jūra) gali būti pigesnis už kelių transportą?

Absoliučiai taip. Olandija turi išvystytą geležinkelio tinklą, sujungiantį jūrų uostus su vidine kontinentine dalimi. Jei jūs pervežate didelius kiekius krovinių (pvz., 20 ar daugiau konteinerių per mėnesį), geležinkelis gali būti iki 30–40 % pigesnis už kelių transportą. Be to, jis yra „žalias“, kas šiandien Olandijoje yra didelis privalumas pirkėjų akims.

Tačiau intermodalinis transportas turi ir savo trūkumų, kurie gali padidinti „užslėptas“ išlaidas. Geležinkelis nėra taip lankstus kaip sunkvežimis. Jis veikia pagal tvarkaraštį, o jei krovinys pavėluoja į stotį, jis gali praleisti traukinį ir laukti para ar dvi. Taip pat reikia apmokėti pirmosios ir paskutinės mylios (pre-carriage ir on-carriage) išlaidas – tai reiškia, kad krovinys vis tiek turi būti nuvežtas iki geležinkelio stoties sunkvežimiu. Ilgainiui, esant dideliems srautams, tai yra viena geriausių optimizavimo priemonių, bet mažiems siuntėjams gali netikti.

6. Kaip „Low Emission Zones“ (LEZ) Olandijos miestuose veikia transporto išlaidas?

Olandija yra viena lyderių aplinkosaugos srityje. Didesniuose miestuose (Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas, Haga) yra įvestos „Zero Emission Zones“ (nulinės emisijos zonos), kurios vis dar plečiamos. Tai reiškia, kad senesni sunkvežimiai (Euro 5 ir senesni) negali važiuoti į miesto centrus arba turi mokėti didelius mokesčius (pvz., „Milieuzones“).

Jei jūsų krovinys turi būti pristatytas į miesto centrą (pavyzdžiui, parduotuvėms „Amsterdam City Centre“), gali prireikti specialaus, mažesnio ir švaresnio sunkvežimio arba net elektrinio sunkvežimio paskutiniam etapui (last mile delivery). Tai brangiau. Kaip tai optimizuoti? Jeigu įmanoma, reikia bandyti pristatyti prekes ne į miesto centrą, o į didelį platintojo sandėlį miesto pakraštyje (logistikos parką), iš kurio jie bus paskirstyti vietiniais transporto priemonėmis. Tai taip vadinamas „milk run“ principas, kuris leidžia išvengti brangių miesto centrų mokesčių.

7. Kaip pasirinkti tinkamą logistikos partnerį – brokerį ar tiesioginį pervežėją?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Tiesioginis pervežėjas (carrier) turi savas mašinas. Jis atsakingas už viską. Tai gali būti pigiau, jei jo mašina grįžta tuščia (backload) iš Olandijos į Lietuvą. Tokiu atveju jis siūlo gerą kainą, norėdamas užpildyti mašiną. Tačiau jei jo mašina sugenda arba užsikerta, jūs neturi atsarginio varianto.

Logistikos brokeris arba freight forwarder neturi mašinų, bet turi platų kontaktų tinklą. Jis gali surasti geriausią pasiūlymą rinkoje. Didesnės ekspedicijos kompanijos turi sutartis su keliais šimtais pervežėjų ir gali greitai pakeisti mašiną, jei kiltų nesklandumų. Mano patirtis rodo, kad ilgesniam ir stabiliam bendradarbiavimui verta rasti patikimą brokerį, kuris supranta jūsų verslą. Jis gali sujungti jūsų siuntas su kitais klientais (konsolidacija) ir pasiūlyti kainą, kurios negausite tiesiogiai kreipdamiesi į pervežėją. Tačiau būkite atsargūs – pasirinkite tokius, kurie turi finansinę atsakomybę (draudimą) ir ilgametę patirtį rinkoje.

8. Ar verta investuoti į Transporto管理系统 (TMS) arba stebėjimo sistemas?

Be abejo. Šiandien be technologijų neįsivaizduojama efektyvi logistika. TMS (Transport Management System) leidžia automatiškai planuoti maršrutus, apskaičiuoti optimalias kainas, sekti kuro sąnaudas ir generuoti dokumentus. Olandijos klientai dažnai reikalauja realaus laiko stebėjimo (real-time tracking).

Investicija į paprastą GPS stebėjimą arba integraciją su platformomis, kurios rodo, kur yra krovinys, leidžia išvengti nereikalingų skambučių vairuotojui („Kur tu esi?“) ir klientui („Kada bus prekės?“). Taip pat tai leidžia ankstyvoje stadijoje pastebėti, jei maršrutas pasikeitė arba įvyko avarija. Greitas reagavimas į problemą Olandijoje (kur viskas veikia kaip laikrodis) gali išgelbėti nuo didelių sutartinių baudų (penalties) už vėlavimą. Technologijos sumažina administracinius kaštus, kurie sudaro didelę dalį galutinės logistikos kainos.

9. Kaip sandėliavimo strategija Olandijoje gali sumažinti transporto išlaidas?

Vienas iš būdų sumažinti transporto išlaidas yra sumažinti atstumus arba dažnumą. Jei jūsų klientai Olandijoje yra išsklaidyti visoje šalyje, galbūt verta išnuomoti mažą sandėlį arba vietą „Hub“ sandėlyje (pvz., netoli Roterdamo ar Venlo). Venlo yra didžiausias „dry port“ Olandijoje, kuriame susirenka dauguma krovinių iš visos Europos.

Vežti pilną sunkvežimį iš Lietuvos į Venlo sandėlį, o iš ten mažais kiekiais (paskirstymo centru) skirstyti po Olandiją, gali būti pigiau nei siųsti po vieną sunkvežimą į kiekvieną mažą parduotuvę. Taip pat tai leidžia greičiau reaguoti į užsakymus – klientas gaus prekę iš vietinio sandėlio per 24 valandas, o ne lauks 3–4 dienas, kol krovinys atvyks iš Lietuvos. Sandėliavimo išlaidos Olandijoje aukštos, tačiau jas gali kompensuoti taupyta transporto kaina ir padidintas klientų lojalumas.

10. Kokie yra pagrindiniai klaidų, kurias daro Lietuvos eksportuotojai, dirbdami su Olandija, šaltiniai?

Per 20 metų esu matęs daug klaidų, bet viena dažniausių – ydingas dokumentų pildymas ir vėlavimas su informacija. Olandai yra labai organizuoti. Jei jie sako, kad krovinys turi būti pristatytas tarp 8:00 ir 10:00 valandos ryto, tai reiškia, kad vairuotojas turi būti ten 7:45, kad išsiimtų numerį ir užsiregistruotų. Jei vairuotojas atvyksta 10:05, jis gali būti nusiųstas atgal ir pristatyti kitą dieną.

Kita klaida – neatsižvelgiama į Olandijos šventes ir darbo laiką. Pavyzdžiui, Karalienės diena (King’s Day) arba kitos šventės gali visiškai sustabdyti logistiką tam tikruose regionuose. Taip pat dažnai nepaisoma specifinių pakavimo reikalavimų (pvz., pharmaceutical arba maisto produktų). Jei krovinys neatitinka sanitarijos normų, jis bus sugrąžintas siuntėjui, o išlaidos (grąžinimas, šalinimas) bus didžiulės. Patikimumas ir tikslumas – tai valiuta, kuria Olandijoje mokamas už gerą reputaciją, ir tai ilgainiui sumažina išlaidas.

Išvada

Logistikos optimizavimas kelyje į Olandiją nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Kaip matėme, išlaidų mažinimas neapsiriboja pigiausios kainos paieška internete. Tai sudėtingas puzzle, kurį sudaro maršruto planavimas, krovinio konsolidacija, tinkamas pakavimas, dokumentų tvarkymas ir modernių technologijų naudojimas.

Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmės paslaptis yra partnerystė.