Lankstūs transporto maršrutai į Olandiją ir iš jos: Praktinis vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų. Per tą laiktą mačiau viską – nuo rajonų, kurie atrodė kaip po bombų antsmūgio, iki tobulai suplanuotų logistikos grandinių, kurios žlugo dėl vieno prasto įprasto skambučio. Kai klientas ateina ir sako: „Reikia vežti į Olandiją“, dažnai jis įsivaizduoja tiesią liniją ant žemėlapio. Bet realybėje, ypač kalbant apie lankstus transporto maršrutus į Olandiją ir iš jos, viskas yra kur kas sudėtingesnė. Olandija – tai ne tik Amsterdamas ir tulpių laukai, tai tai pat didžiausias Europos logistikos mazgas su savo specifiniais niuansais.

Kas gi turi omenyje „lankstumas“? Daugeliui tai skamba kaip „mes važiuosime, kaip mums patinka“, tačiau professionaliai tai reiškia gebėjimą adaptuotis prie situacijos kelyje. Vokietijos autostradų remontai, Belgijos spūstys ar netikėti Olandijos uostų streikai gali viską sugriauti. Todėl lankstūs transporto maršrutai į Olandiją ir iš jos nėra tik apie trumpesnį kelią, o apie saugų ir laiku atliktą pristatymą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką sužinojau iš savo patirties, nepaslėpsiu niuansų ir atsakysiu į klausimus, kuriuos dažnai užduodate bet kuriame degalinėje ar biure.

Kas nutyka kelyje ir kaip mes su tuo susitvarkome

Ar tikrai visada važiuojat per Vokietiją, ar galima šiauriau?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Žinoma, Vokietija yra pagrindinė aorta, bet kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, jeigu krovinys skubus arba yra didelių eismo įvykių A2 autostradoje, drąsiai nukrypime į Belgiją ar net per Prancūzijos šiaurę. Kartais tas nukrypimas brangesnis dėl kelių mokesčių, bet sutaupome valandą ar dvi, o laikas – tai pinigai, ypač kai kalbame apie šaldytuvus ar skubias atsargas.

Kas dėl to Bulių (Belgijos), pro ją važiuoti brangiau ar ne?

Belgija turi savo „Eurovignette“ sistemą, kuri skiriasi nuo Vokietijos mokesčių už nuotolį (LKW-Maut). Techniškai tai gali atrodyti panašiai, tačiau Belgijos keliai, ypač aplink Briuselį ir Antverpeną, dažnai būna labai užstrigę. Važiuoti pro Belgiją gali būti strategiškai naudinga, jeigu mūsų paskirtinis taškas yra pietinė Olandija, pavyzdžiui, Limburgo provincija. Ten tiesiog logiškiau šiaip jau važiuoti per Lježą, nei važiuoti giliai į Vokietiją ir vėl grįžti atgal.

Kodėl Olandijoje taip daug spūsčių visur, ar neįmanoma jų išvengti?

Olandija yra tankiausiai apgyvendinta šalis Europoje, o jų kelių infrastruktūra, nors ir gera, nebesispėja pritaikyti tiek daug sunkvežimių, ypač tranzito. Roterdamo ir aplinkinių miestų zonos yra labai kritiškos – jeigu ten įstrigsite, gali praeiti valanda. Mes stengiamės naudoti mažesnius kelius, vadinamuosius „N“ kelių numerius, kurie eina lygiagrečiai su autostradomis, kai matome, kad „Rijkswaterstaat“ (kelių tarnyba) praneša apie didelius spūstius. Tai tas lankstumas, kuris išgelbėja jūsų laiką.

Pinigai, kainos ir neaiškumai

Kiek tai kainuos maždaug, jeigu reikia labai skubiai?

Noriu būti nuoširdus – skubumas visada kainuoja. Jeigu jums reikia lankstaus transporto maršruto į Olandiją ir iš jos įgyvendinti per 24 valandas, mes turimsim rasti vairuotoją, kuris gali tai padaryti, dažnai pažeisdamas poilsio laiko taisykles (tiek, kiek įstatymai leidžia dvigubą vairuotoją). Kaina gali šokti nuo standartinio 1,2–1,5 euro už kilometrą iki 2 ar daugiau eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir vietos rinkos. Vienintelis dalykas, kurį galiu garantuoti, – jei kas kas nors pasako, kad tai „pigiai“, tikėkitės problemų.

Ar galima kažkaip sutaupyti ant kuro, jeigu važiuojame ne greičiausiai?

Kuras yra didžiausia išlaida. Taip, taip, galima važiuoti 80 km/h greičiu, tačiau Olandijoje ir Vokietijoje yra greičio apribojimai sunkvežimiams (dažniausiai 90 km/h, o daugelis modernių sunkvežimių yra apriboti techniškai). Sutaupyti galima ne greičiu, o planuojant maršrutą taip, kad vengtume kalnų (nors Olandija lygi, bet Vokietijoje kalnų yra) ir nereikėtų stoti brangiose poilsių zonose (Rasthof), kur kainos gali būti 30 centų aukštesnės. Mes naudojame specialias programas, kurios rodo pigiausias degalines.

Kas jeigu vairuotojui reikia stovėti prie kliento ilgiau nei valandą?

Tai klasikinis ginčas. Standartiškai įkrovimai ir iškrovimai yra nemokami pirmąją valandą, bet jeigu klientas nėra pasiruošęs, arba vėluja sandėlininkas, laikas eina. Paprastai tokių atvejų metu taikomas mokestis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo antrosios valandos, ir jis svyruoja nuo 40 iki 60 eurų per valandą. Geriausias patarimas – susiderėkite iš anksto, jeigu žinote, kad sandėlyje bus „chaosas“, tai sutaupys nervų visiems.

Techninės smulkmenos, kurios svarbiausia

Ar sunku suvažiuoti į tuos mažus miestelius su dideliu sunkvežimiu?

Olandija yra unikali savo architektūra – senamiestiai, siauri kanalai ir dar siauresnės gatvės. Jeigu jūsų paskirtinis taškas yra istoriniame Amsterdame ar Utrechte, didelis 16 metrų sunkvežimis tiesiog fizikai nepravažiuos. Čia įsitraukia lankstūs transporto maršrutai į Olandiją ir iš jos principas – mes turime paskambinti klientui ir paprašyti susitikti arba netoli esančioje aikštelėje, arba naudoti mažesnę transporto priemonę (paskutinę mylią). Tai ne papildoma paslauga, o būtinybė, kadangi kitaip galime užkliūti už gatvės ženklo ir gauti baudą.

Ką daryti, jeigu sunkvežimis sugedo ant A2 autostrados ties Utrechtu?

Nepanikuoti. Pirmiausia, vairuotojas turi uždėti trikampius ir paskambinti mums. Mes turime sutarčių su vietinėmis pagalbos tarnybomis, kurios atvyksta greičiau nei paprastas pagalbos telefonas. Svarbiausia yra saugumas – Olandijoje vairuotojai labai agresyviai važiuoja pro stovinčius sunkvežimus, todėl tai pavojinga. Dažniausiai gedimai yra padangų plišpimo arba pneumatinės sistemos problemos, o tai gali būti sutaisyta vienoje valandoje.

Ar telpa 33 tonų krovinys į bet kurį sandėlį?

Ne, ir tai didelė klaida manyti, kad visur yra tokios pačios grindys. Dauguma Olandijos sandėlių yra įrengti senose pastatų konstrukcijose, kur grindų laikomoji galia gali būti tik 3–5 tonos kvadratiniam metrui. Jeigu atvešite sunkų 33 tonų krovinį ant rąstų, o grindys neišlaikys, jūs tapsite atsakingas už griūtį. Visada klauskite apkrovos limito prieš pradedant planuoti maršrutą, kad nereikėtų vežti atgal.

Dokumentai, klientų pyragai ir keisti klausimai

Turiu tik 3 paltynes, ką daryti, ne šiaip vaziuoti?

Tai vadinasis dalinis krovinys arba „part load“. Neapsimoka jums nuomoti visą sunkvežimį. Mes šiuo atveju taikome konsolidacijos principą – surandame kitus krovinius, kurie važiuoja tuo pačiu lankstūs transporto maršrutu į Olandiją ir iš jos, ir juos sujungiame. Tai gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką, nes reikės apvažiuoti pro kelis sandėlius, tačiau kaina bus 3–4 kartus mažesnė. Tai labai populiari paslauga smulkiems verslams.

Ar jums patinka „sėdėti ant vairų“ ar tai darbas?

Kartais klientai klauso tokio keisto klausimo, manydami, kad mes tiesiog mėgstame vairuoti. Žinoma, kiekvienas vadybinis turi savo vairuotojo pažymėjimą, bet mūsų darbas yra koordinavimas. Mes ne „sėdime ant vairų“, mes valdome procesus. Tačiau esant skubai, aš pats dažnai sėdu ir važiuoju, nes niekas kitas nežino maršruto taip gerai kaip aš. Tai ne hobis, tai atsakomybė.

O jeigu prekės sugadintos, kas tuomet?

Tai baisiausias scenerijus, bet ji nutinka. Jeigu vairuotojas pastebi įbrėžimą ar dėžės suirimą įkrovimo metu, jis privalo tai užfiksuoti CMR sąskaitoje-faktūroje. Jeigu jis to nepadarė, ir krovinys atkeliauja sugadintas, mūsų draudimas padengs žalą, tačiau bus didelių problemų su draudimo kompanija dėl „nepranešimo“. Geriausia visada užfiksuoti būklę vaizdo įrašu arba nuotraukomis prieš išvykstant.

Kas dėl to Brexit‘o, jeigu važiuojame per Olandiją į UK?

Nors Olandija yra ES, ji yra pagrindinis „tūpimo takas“ į Jungtinę Karalystę pro Eurotunelį arba keltus iš Roterdamo/Hook of Holland. Mes turime būti labai tikslūs su muitinės dokumentais (deklaracijomis). Jeigu dokumentai neteisingi, krovinys gali būti užstrigęs Roterdame dienomis. Lankstumas čia reiškia gebėjimą greitai pakeisti logistikos grandinę, jeigu vienas uostas užstrigta, ir nukreipti krovinią į Zebriugę (Belgija) ar Kalę (Prancūzija).

Išvada

Apibendrinant, logistika nėra tiesiškai A taškas į B tašką. Tai gyvas organizmas, kuris kvėpuoja, užstrigsta ir juda.