Lankstus perkraustymo procesas į Olandiją ir atgal: kaip išvengti strečo ir sutaupyti nervų

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie perkraustymą į Olandiją planuoja metus iš anksto ir susirašinėja su dešimčiai firmų, iki tų, kurie skambina penktadienį vakare ir sako: „Reikia važiuoti į Amsterdamą rytoj“. Jei kas nors sakė, kad tarptautiniai pervežimai yra tiesiog „krauname ir važiuojame“, tai melavo. Ypač kai kalbame apie Nyderlandus. Ten viskas kitaip – keliai, taisyklės, o ir patys olandai yra labai tikslūs, todėl jokių vėlinimų jie nepriims.

Nors dažnai kalbame apie didelius, pilnai užpildytus sunkvežimius, šiandien norėčiau pasikalbėti apie tai, kas manau, yra svarbiausia – tai lankstus perkraustymo procesas į Olandiją ir atgal. Kodėl lankstus? Nes gyvenimas yra neprognozuojamas. Galvojate, kad viskas aišku, bet staiga darbdavys paskubina išvykimo datą, arba atsitinka priešingai – turite butą Olandijoje, bet dar negalite jame gyventi. Turiu omenyje ne tik fizinį daiktų vežimą, bet ir visą tą „galeriją“, kuria susiduria kiekvienas, persikeliantis gyventi ar dirbti į vieną iš pačių stabiliausių ES šalių.

Pastaruoju metu pastebiu, jog žmonės vis dažniau renkasi ne standartinius sprendimus. Nebėra taip, kad reikia laukti, kol susirinks 20 tonų krovinio, kad vairuotojas išvyktų. Dabar dominuoja daliniai kroviniai, t.y., kai viename sunkvežimyje važiuoja keleto klientų daiktai. Tai leidžia sumažinti išlaidas, tačiau reikalauja geresnio organizavimo. Be to, svarbu suprasti muitinės niuansus, ypač jei vežate ne asmeninius daiktus, o, tarkime, techniką verslui arba didelę kolekciją vinilinių plokštelių, kurios gali kelti klausimų ties paties sienos kirtimu. Rašau šį straipsnį kaip žmogus, kuris matė ir tą, kaip vairuotojas prisipažino, kad užmiršo atidaryti šonines duris, ir tą, kaip klientams džiaugėmės, kad spėjome išvežti baldus prieš užtvėrus tiltą Roterdame. Taigi, kaip tai veikia iš vidaus?

Kaip technologiškai vyksta transportavimas ir kodėl brangsta?

Ar įmanoma susiderėti dėl datos, jei dar iki galo nežinau, kada išsikraustysiu?

Žinoma, tai yra būtent tas dalykas, dėl ko sakau, kad lankstus perkraustymo procesas į Olandiją ir atgal yra vienintelis protingas pasirinkimas šiais laikais. Esu matęs nemažai situacijų, kai klientas paskambina ir sako, kad butą jau pardavė, o raktus turi paduoti po trijų dienų. Tokiu atveju standartinis grafikas nebegaliotų. Mes dažnai dirbame taip, kad surandame tuščias vietas (t. v. „uostamus“ vietose) kuriam nors nors išvykstančiam sunkvežimiui. Galime pasiūlyti 7,5 tonų sunkvežimį be užkabos arba „Sprinter“ tipo furgoną, jei daiktų nėra daug. Tai leidžia išvykti beveik iš karto. Svarbiausia yra ne užsiprenumeruoti datą kalendoriuje, o susisiekti su dispečeriumi ir paaiškinti situaciją – mes jau surasime būdą, kaip jūsų „pavėluotojus“ daiktus pargabenti į Hagę ar Eindhoveną.

Kiek tiksliai laiko trunka toks kelionė į vieną pusę?

Tai nėra taip paprasta kaip atrodo žemėlapyje. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 km, tačiau realus laikas priklauso nuo to, kiek turime sustojimų kelyje. Jei tai yra ekspedinis reisas, kai sustojame pasiimti arba išduoti krovinius Vokietijoje ar Belgijoje, tai gali užtrukti ilgiau. Vidutiniškai, jei vairuotojas važiuoja be pertraukų (kas draudžiama), tai būtų maždaug 18-20 valandų gryno vairavimo, tačiau realiai tai trunka 2-3 dienas. Jei kalbame apie lankstų perkraustymo procesą į Olandiją ir atgal, tai dažnai įeina ir laukimas, kol susirenka dalinis krovinys. Taigi, jei skubate, reikia rinktis pavienį pervežimą, o jei galite laukti – bus pigiau, bet užtruks dieną-dvi ilgiau.

Kokia yra galutinė kaina, jei aš turiu tik 10 dėžių ir dviratį?

Neklauskite man kainos be to, kad nurodytumėte tikslią vietą. Dėžių kiekis nedominuoja taip kaip, tarkime, kelionės rūšis. Jei turite tik 10 dėžių, tai puikus kandidatas daliniam krovinui. Tokiu atveju kaina gali svyruoti nuo 250 iki 450 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia lipti į trečią aukštą su lifto, ar ne. Dviratis pas mus dažnai draugiškai „prisegamas“ nemokamai, jei tilta vienoje dėžės vietoje arba užkabinamas ant galo. Verta paminėti, jei jūsų dviratis yra kelių tūkstančių eurų vertės „Trek“ ar „Specialized“, reikės specialios pakuotės ir draudimo, o tai gali šiek tiek pakelti sąskaitą.

Kodėl taip brangu? Galima pigiau?

Brangu? Palyginkite su tuo, kiek kainuoja bilietas autobusu ir visos tos kavykės bei naktiniai viešbučiai. Kaina susidaro iš kuro, kuris dabar ne toks jau ir pigus, vairuotojo atlyginimo (jis turi valgyti ir miegoti, ne tik vairuoti), o svarbiausia – kelių mokesčių Vokietijoje ir Belgijoje. Olandijoje keliai nemokami, tačiau ten griežtai stebimi vairavimo laikai ir rato atsparumas. Be to, pigiau pasiūlyto gali būti tas, kuris jums sako: „mes čia užkelsime ir užsimesime“, o paskui pasirodo, kad jis neturi draudimo, ir jei paslysti ant ledinės takos prie namų ir nuplėšti šoninę dangą, turėsite mokėti už visą sunkvežimį. Geriau sumokėti šimtu daugiau, bet būti ramiam.

Buitinio ir techninio pobūdžio klausimai

Ar aš turiu pats viską supakuoti į dėžes, ar jūs tai darote?

Geriau, jei padarysite tai patys, ne todėl, kad mes esame tingūs, o todėl, kad tik žinote, kas yra kurioje dėžėje. Tačiau jei neturite laiko ar tiesiog nenorite suktis, mes turime komandą, kuri ateina ir viską padaro. Tiesa, tai kainuoja. Pakavimo paslaugos Lietuvoje kainuoja mažiau nei Olandijoje, todėl dažnai klientai prašo mums viską supakuoti čia, o ten jau tik iškrauti. Esu matęs, kaip žmonės bando taupyti ant dėžių – naudoja senas, drėgnas dėžes iš parduotuvės. Tada kelionės metu dėžė suminkštėja, ir ant viršaus uždėtas televizorius nukrenta. Naudokite naujas, stiprias dėžes, tai verta investicijos.

O kaip su baldais? Ar juos reikia išmontuoti?

Jei turite standartinę spintą, kuri pernešama pro duris, tai ją galima vežti surinktą. Bet jei tai yra, tarkime, didelė sieninė spinta ar „Malm“ tipo lova, kurią supirkti be specialių įgūdžių yra sunkiau nei surinkti, geriau išmontuoti. Olandiški butai dažnai yra „kanalinio“ tipo, ilgi ir siauri, o laiptai – aštri. Didelis sofas netilps į liftą, jei jis nėra išmontuotas. Mūsų vairuotojai turi su savim pagrindinius įrankius – atsuktuvus, raktus, o kartais net gręžtuvus. Tačiau jei jūsų baldai yra brangūs, antikvariniai ar labai sudėtingi, geriau pasamdyti baldų meistrą išmontavimui čia, o montavimą – ten.

Ar galiu vežti savo maistą, vyną ar elektroniką?

Maistą asmeniniam vartojimui vežti galima, bet yra ribojimai. Mėsą ir pieno produktus geriau nevežti, jei tai dideliais kiekiais, nes muitinė gali sustabdyti ir klausti, ar tai komercinis krovinys. Vyną ar alų galima, tačiau geriau, kad tai būtų dovanos, o ne du šimtai butelių prekybai. Elektronika? Čia yra pavojinga zona. Jei turite du kompiuterius, tai normalu. Jei turite dešimt neišpakuotų telefonų, tai gali būti įvardijama kaip prekė. Ką daryti? Užpildykite TIR deklaraciją arba T1 dokumentą, jei tai yra verslo reikalmenys. Jei asmeniniai daiktai – tiesiog juos pažymėkite sąraše „Personal effects“.

Grįžimas ir Olandijos specifika

Kaip vyksta grįžimas atgal? Ar reikia vėl gaišti laiką planuodamas?

Čia yra vienas svarbiausių dalykų. Dažnai žmonės mano, kad grįžimas atgal yra kaip atskiras reisas, bet mūsų požiūriu, tai vienas ciklas. Mes stengiamės taip planuoti, kad lankstus perkraustymo procesas į Olandiją ir atgal būtų vieningas procesas. Pavyzdžiui, jei mes jus išvežėmė su pilnu sunkvežimiu, tai atgal jis važiuoja tuščias (ar su kitu krovinio). Jei jums reikia ką nors parvežti atgal (tarkime, olandiškus baldus ar motociklą), mes galime tai suderinti iš karto. Sakyčiau, netgi skatiname tai daryti, nes tuomet grįžtamoji kelionė kainuoja pigiau – mes nebevežame orą, o darome uždarbį.

Kokios yra specifinės problemos Olandijoje, apie kurias vertėtų žinoti?

Olandija – šalis, kurioje viskas žemiau jūros lygio, tačiau kainos – aukščiausios. Parkavimas miestuose, ypač Amsterdamo centre, yra košmaras. Sunkvežimis negali tiesiog stovėti ant gatvės, jei nėra specialios žalios zonos. Jei gyvenate centre, reikia gauti specialų leidimą („ontheffing“) iš savivaldybės, kitaip gausite baudą, kuri bus didesnė už pačią pervežimo kainą. Be to, olandai labai mėgsta dviračius. Tiesiog negalima važiuoti pro dviračių taką – tai griežtai baudžiama. Ir dar vienas dalykas – duobės keliuose. Olandai labai greitai taiso kelius, tačiau jei tenka važiuoti pro statybas (kas ten dažna), būkite pasiruošę, kad vairuotojas gali vėluoti.

Ar mano daiktai yra apdrausti visą kelionės laiką?

Tai yra klausimas, kurį dažnai užmirštame užduoti, tačiau jis kritiškai svarbus. Mes kaip carrier (pervežėjas) turime privalomą draudimą, atsakingą už krovinių praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvenciją. Tačiau šis draudimas dažnai apima tik SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienetus, kas praktiškai reiškia apie 8-10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų paveikslą ar brangiausią įrangą, 10 EUR/kg negalės padengti nuostolių.