Lankstus perkėlimas mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, pasakysiu jums tiesiogai, mačiau viską – nuo tų pačių Olandijos kanalų pakraščių iki Lietuvos rajonų kelių, kuriais ne visada praeina ir „Volvos“ sunkvežimiai. Per tą laiką supratau viena dalyką: klientui nėra nieko svarbiau už ramybę. Kai žmogus nusprendžia grįžti iš Nyderlandų ar tiesiog perkelti dalį turto į Lietuvą, jis ne visada turi tiek daug daiktų, kad reikėtų kvietti didžiąją furgoną su 20 tonų keliamąja galia. Čia įžengia scenos lankstus perkėlimas mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą, kuris sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų.

Kodėl aš taip įsitikinęs? Nes po dviejų dešimtmečių vairojau ir organizavau šimtus tokių reisų. Olandija yra specifinė rinka – ten dauguma lietuvių dirba statybose, sodininkystėje ar gamyklose, todėl dažnai tenka vežti ne tik baldus, bet ir įrankius, dviračius, netgi motociklus. Didelis sunkvežimis į mažą gatvelę prie Amsterdamo ar Roterdamo centro dažnai net neįvažiuos, o jei įvažiuos – tai už tai reikės sumokėti milžiniškas vietos administracijos baudas. Mikroautobusas, kaip antai, yra „chameliionas“ – jis įsivers ir į siaurą kiemą, ir išvengs didelių kelių mokesčių, kuriuos moka sunkiasvoriai transporto priemonės Vokietijos autostradose.

Šiame straipsnyje nesirašys sausų teorinių tekstų, kuriuos sugeneruoja robotai. Aš pasakysiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų. Kiek laiko užtrunka kelionė per Vokietiją ir Lenkiją, kodėl kartais kaina šokuoja ir ką daryti, jei staiga reikia išvežti tik vieną sofą ir kelias dėžes. Suprasite, kodėl lankstus perkėlimas mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą tampa populiariausiu pasirinkimu tiems, kurie vertina laiką ir individualų požiūrį. Mes aptarsime visus niuansus – nuo pakrovimo Olandijos „apartamentuose“ su staigiais laiptais iki iškrovimo Vilniuje ar Klaipėdoje, kai vairuotojas jau tiesiog nori namo.

Kaip viskas organizuojama ir kiek laiko užtrunka?

Kiek laiko reikia nuvežti daiktus iš Amsterdamo iki Vilniaus?

Tai vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu telefonu. Atsakymas nėra paprastas „paraš“, nes keliai Vakarų Europoje yra kaip gyvas organizmas – kartais jie kvėpuoja lengvai, kartais užsikrauna spūstimis. Įprastai, kai viskas vyksta sklandžiai, be didelių remontų Vokietijoje (A2 autostrada ties Hanoveriu ar Duisburgu yra mūsų nuodėmė) ir be nelaimių Lenkijos keliuose, kelionė užtrunka maždaug 18–20 valandų gryno vairavimo. Tačiau reikia prisiminti, kad mūsų vairuotojai turi poilsio laiką, be to, dar reikia užtrukti prie pat pakrovimo ir iškrovimo. Taigi realiai nuo tada, kai mes pasiimame jūsų dėžes Olandijoje, iki to momento, kai jas iškrauname Lietuvoje, praeina vidutiniškai 24–36 valandos. Jei reikalingas lankstus perkėlimas mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą su sustojimais (pavyzdžiui, paimti daiktus iš kelių miestų – Eindhoveno, Tilburgo, Bredos), tai laikas natūraliai didėja.

Ar vairuotojas gali padėti nešti dėžes ir nešioti jas aukštai?

Žinoma, mes ne esame tik „krovikai“, kurie metą dėžę ant grindų ir pasako „viskas“. Mūsų komandoje dirba vyrai, kurie įpratę dirbti rankomis. Tačiau čia reikia sąžiningumo: jei jūs turiate penkių aukštų namą be lifto ir keturis dešimt sunkių knygų dėžių, vienas vairuotojas suabejos ar spės tai padaryti per saugų laiką be savo nugaros sugadinimo. Esu matęs situacijų, kai klientai tikisi, kad vairuotojas bus ir kelininkas, ir kėdikėlis. Standartiškai vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti sunkius daiktus (sofas, šaldytuvas, skalbyklė), įlenkia juos į mikroautobusą ir pririša. Dėžes nešame kartu su klientu arba, jei susitariame iš anksto, mes galim atsiųsti pagalbininką. Svarbiausia – apie tai pasakyti iš anksto, o ne tada, kai mikroautobusas jau stovi kieme.

Ar įeina dviratis ar netgi motociklas į standartinį perkėlimo mikroautobusą?

Tai mano mėgstamiausia dalis, nes tai parodo mikroautobusų universalumą. Lankstus perkėlimas mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą leidžia vežti nenumatytus daiktus. Į „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“ tipo furgonus lengvai telpa du dviračiai, jei jie išmontuojami (nuleidžiami vairai ir pedalai), arba vienas dviratis pilnai surinktas. Motociklas? Taip, taip pat įmanoma, bet čia jau reikia gudrių priemonių – užkelti jį ant specialių ratlankių (rampų) ir užtvirtinti, kad jis nešokteltų važiuojant per Lenkijos duobes. Esu vezęs netgi senovinius „JAWA“ motociklus, kurie buvę supakuoti į specialią dėžę, kad neapsibrėžtų. Tiesa, reikia suprasti, kad motociklas užima vietos kaip dvi didelės sofos, todėl tada mažiau vietos lieka dėžėms su drabužiais.

Kainodara ir paslaugų lankstumas

Kokia vidutinė lanksto perkėlimo mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą kaina?

Nedarykime klaidos manydami, kad yra viena fiksuota kaina. Rinka gyva – degalų kaina svyruoja, o euro ir dolerio santykis taip pat įtakoja mūsų išlaidas. Tačiau, kad būčiau konkretus, už mažą krovinių taksi (pavyzdžiui, 10–15 kubinių metrų, kai užpildoma tik pusė mikroautobuso) reikėtų numatyti nuo 450 iki 600 eurų. Jei kalbame apie pilną mikroautobusą (apie 20–22 kubinius metrus) iki lubų užpildytą baldais ir dėžėmis, kaina svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų priklausomai nuo to, kiek toli nuo autostrados gyvenate. Pavyzdžiui, važiuoti į Maastrichtą pietuose yra brangiau nei į Enschedę rytuose, nes tai papildomi 150–200 km viena kryptimi. Lankstus perkėlimas mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą dažnai pasirodo pigesnis už didžiųjų firmų pasiūlymus, nes mes nesumokės už didžiulių sandėlių nuomą ir nebegulame ant kainos didelių maržų.

Ar galiu siųsti tik kelias dėžes, jei nebeinu gyventi ir nėra baldų?

Absoliučiai taip, ir tai yra labai populiari paslauga tarp tų, kurie išvyksta trumpam arba grąžina tik paveldėtus daiktus. Mes tai vadiname „daliniu kroviniu“ arba „kolektiviniu reisu“. Tokiu atveju jūs sumokėjate tik už užimamą vietą kubiniais metrais. Tarkime, turite 4 dėžes ir du lagaminus – tai apie 1–1,5 kubo. Toks siuntinis kainuos maždaug 150–200 eurų. Čia slypi lankstumo esmė – mes laukiame, kol surinkame keletą tokių mažų siuntinių viename mikrorajone (pavyzdžiui, visi iš Hagos ar aplinkinių miestelių), ir tada važiuojame. Jums nereikia mokėti už pilną mikroautobusą, jei jums reikia pervesti tik drabužių ir knygų.

Kas nutinka, jei paskutinę minutę pasikeičia adresas ar vėluoju su raktais?

Esu matęs viską. Vėluojate su raktais iš nuomotojo, o vairuotojas jau stovi po namais ir laiko variklį įjungtą. Žmoniškai kalbant, pirmąją valandą mes paprastai laukiame nemokamai, suprasdami, kad gyvenimas – ne tai, kas rašoma grafikuose. Tačiau, jei laukimas prasitempia dvi ar tris valandas, tenka imti papildomą mokestį už vairuotojo laiką, nes jis galėtų jau važiuoti kitiems klientams. Adreso keitimas iš anksto (pavyzdžiui, dieną prieš) dažniausiai nesukelia problemų, jei naujas adresas yra tame pačiame mieste. Bet jei jums staiga prireikia važiuoti ne į Kauną, o į Zarasus, o mikroautobusas jau užpildytas kitų klientų siuntomis iki Vilniaus – tai gali būti neįmanoma be papildomo reiso. Visada prašau pranešti apie pokyčius kuo anksčiau, o ne tada, kai GPS jau rodo „Atvykta į tikslą“.

Techninės ir fizinės perkėlimo detalės

Kaip elgiatės su olandiškais sofais ir dideliais baldais per aštrius laiptus?

Olandijos namai, ypač senamiestyje, turi savo specifiką – laiptai dažnai stačios, siauros ir vingiuotos. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip pro juos pranešinėjome didelę „L“ formos sofą be specialios technikos. Mes naudojame ne jėgą, o galvą – baldai dažnai išmontuojami (nuimami rankenėlės, jei įmanoma – kojelės, atlenkiami nugara). Aš asmeniškai mokiau savo vairuotojų naudotis specialiomis juostomis (kėlimo diržais), kurios padeda paskirsti svorį ir nebe taip apkrauna nugarą. Esu atvejų, kai tekdavo įvežti pianiną į trečią aukštą be lifto – tai tikras menas. Lankstus perkėlimas mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą reiškia, kad mes pritaikomės prie jūsų būsto, o ne reikalaujame, kad jūs pritaikytumėte baldus prie mūsų patogumo.

Kaip užtikrinate, kad mano indai nenušoks per kelionę Vokietijos ruožu?

Tas pats klausimas, kurį užduoda kiekviena mama, kertanti Olandijos-Lietuvos kelią. Pakavimas – tai pusė sėkmės. Mes suteikiame tvirtas dėžes, o jei reikia, galime padėti su „air bubble“ plėvele ir popieriumi. Bet svarbiausia yra tai, kaip mes dedame dėžes į mikroautobusą. Jos negali būti dedamos kaip piramidė viena ant kitos laisvai. Mes jas užstatome, įkišame tarp jų pagalvių, užkalame, kad jos nejudėtų net tada, kai vairuotojas staigiai stabdo prieš raudoną šviesoforo šviesą ties Berlynu. Turiu pasakyti, kad per 20 metų indų nenušėjimo statistika mums yra beveik idealiai, o retais atvejais, kai nutinka nesklandumas, mes turime civilinę atsakomybės draudimą. Tačiau geriau patikėkite: jei dėžė barškia, kai ją kratote, reiškia, ji nepakuota teisingai.

Kokio tipo mikroautobusus naudojate ir ar jie turi liftą?

Dauguma mūsų parko sudaro „Mercedes Sprinter“ arba „Ford Transit“ modeliai, kurie yra patikimi ir erdvūs. Kalbant apie liftą – tai retas atvejis mikroautobusuose, nes liftas užima daug vietos ir mažina krovininę talpą. Tačiau mes turime sprendimą – vokiškas kėlimo mechanizmas (taip vadinamas „keliamasis ratas“), kuris leidžia pakelti iki 300 kg svorio daiktą (pvz., šaldytuvą ar skalbyklę) tiesiai į mikroautobusą. Taip pat naudojame sraigtines užtvaras, kurios užkabinamos ant mikroautobuso grindų, leidžiančios įsivelti sunkioms krovėms su ratukis. Jei jums būtinas tikras hidraulinis liftas (kaip ligoninėse), tai reikia žiūrėti į didesnes transporto priemones, tačiau 95% atvejų susitvarkome su įrankiais, kuriuos turi vairuotojas.