Krovinių transportas į Olandiją – saugiai ir laiku

Sveiki, draugai. Būna taip, kad sėdi biure, o telefonas neduoda ramybės – klientas klausia, kur jo prekės, kodėl vėluoja, ar viskas tvarkoj su dokumentais. Es šiame versle jau virš dvidešimties metų, mačiau viską – nuo pūkuotų lovelių, važiuojančių per visą Europą, iki brangių technologijų, kurias reikėjo pristatyti į Olandiją vakar. Ir turiu pasakyti – krovinių transportas į Olandiją – saugiai ir laiku nėra tik tuščiai žodžiai reklamos brošiūroje, o kasdienis mūsų komandos iššūkis ir tikslas. Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje, ten eina prekės iš viso pasaulio, bet tai ir reiškia, kad ten ir konkurencija milžiniška, o reikalavimai – aukšti.

Kas per dienas tenka gyventi? Vieną dieną gali būti ramus krovinys su statybinėmis medžiagomis į Eindhoveną, kitą dieną – skubus siuntimas iš Kauno į Roterdamo portą, kur jį reikia perduoti toliau į laivą. Po šių metų supratau viena dalyką – klientui neįdomūs mūsų vidiniai procesai ar tai, kad vairuotojas užstrigo ties Ščecinu jamui. Jam svarbu viena – pasirašyti sutartį ir būti tikram, kad prekės atvyks tada, kai pažadėta. Kadangi šioje rinkoje dirbama jau ilgai, stengiuosi visada pasakyti tiesą, net jei ji kartais ir nepatogi. Ne visada įmanoma pristatyti per 24 valandas, jei kalbame apie didelius kiekius ar specifinę techniką, bet visada galima rasti geriausią sprendimą, jei žinai niuansus. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai veikia iš vidaus, ką reikia žinoti užsakovams ir kodėl Olandija yra specifinis, bet labai patrauklus rinkas.

Kas su kainomis ir terminais?

Kiek realiai kainuoja krovinių transportas į Olandiją?

Žiūrėkime tiesiai į akis – nėra vienos kainos. Vieną dieną degus kuras brangsta, kitą – jūrų keliai užsikemša, o tai viską suka. Paprastai, jei kalbame apie dalinį krovinį (t.y. turi keletą palečių, ne pilną mašiną), kaina svyruoja apie 150–250 eurų už palekę, priklausomai nuo to, ar reikia įvežti į Amsterdamą, ar į kokį mažą kaimelį šiaurėje. Jei imame pilną furgoną (90 kubinių metrų), tai kalbame apie 1200–1800 eurų, vėlgi, viskas priklauso nuo jūs krovinio specifikos ir to, kiek ašarų praleis vairuotojas „Green Card“ zonose. Verta prisiminti, kad Olandijoje vietiniai mokesčiai už kelių naudojimą jau įskaičiuoti į degalų kainą, tačiau mums, vežantiems iš Lietuvos, tenka suskaičiuoti ir keliones išlaidas.

Kiek laiko užtrunka kelionė iki Amsterdamo ar Roterdamo?

Standartiškai, jei niekas neblogai, tai vairuotojas išvyksta ir po dvių-paros dienų jis jau yra prie gavėjo sandėlio. Bet, žinoma, yra „bet“. Jei keliaujame per Vokietiją ir ten įvyksta avarija ant A1 autostrados, tai viską užstabdžia valandomis. Taip pat, Roterdamas – tai milžiniškas uostas, ten neįsivaizduojami eilių ilgiai, jei tenka važiuoti į jį. Aš visada sakau klientams – rezervuokite laiką su atsarga. Jeigu jums reikia prekių rytoj, o mes dar neesame išvykę, geriau apie tai pasakyti iš karto. Mūsų tikslas – kad krovinys būtų pristatytas laiku, bet geriau pristatyti dieną anksčiau nei pažadėta, nei vėluoti ir gailėtis.

Ar galima vežti mažą siuntą, jei aš turiu tik vieną dėžę?

Žinoma, galima, bet čia jau kyla klausimas dėl logikos. Vienai dėžei išsinuomoti vilkiką nėra protinga, jums tai kainuos brangiau nei pati dėžė. Tokiu atveju mes naudojame susistemintus pervežimus – t.y. surinkimo krovinius. Mes paimame jūsų dėžę, parvežame į mūsų sandėlį, ten ją sukompiliuojame su kitais klientų siuntiniais į vieną mašiną ir važiuojame. Tai užtrunka šiek tiek ilgiau, nes reikia laukti, kol mašina užsipilda, bet kaina klientui tampa daug prieskoningesnė. Taigi, taip, vežame ir vieną dėžę, ir tūkstantį, tik metodai skiriasi.

Kodėl kaina kartais pasikeičia, kai jau sutarėme?

Tai viena nemaloniausių dalių šioje srityje. Kartais sutartame trečiadienį, o penktadienį staiga pakyla degalų kaina arba įvedami nauji muitų tarifai. Aš stengiuosi kainos laikyti, jei sutarta, bet jei įvyksta stichinė nelaimė ar staigus rinkos pokytis, teko prašyti kliento papildomai sumokėti. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai teko važiuoti apėjimais, nes pagrindinis kelias buvo uždarytas dėl protestų Prancūzijoje – tai papildomi 300 km ir papildomi pinigai. Geriau apie tai kalbėtis atvirai nei važiuoti savo sąskaita ir bankrotuoti.

Dokumentų mėšlinis kalnas ir muitinė

Kokius dokumentus tikrai reikia turėti, kad nėrėtų problemų?

Pagrindas yra prekių sandėravimo sąrašas (pakavimo sąrašas) ir SF sąskaita faktūra. Be šių dviejų lapų niekur nepraeisi – nei Lietuvos muitinėje, nei Lenkijoje, nei pačioje Olandijoje. Jei krovinys yra pavojingas (ADR), būtina ir speciali licencija, o jei tai maisto produktai – sanitarijos pažymėjimai. Dažnai klientai pamiršta nurodyti svorį ar tūrį dokumentuose, ir tada sėdime pasienyje ir laukiam, kol vadybininkas viską pataiso. Geriau leisti dešimt minučių pildyti dokumentus kuo tiksliau, nei prarasti pusę dienos.

Ar daug laiko prarandama pas Lietuvos ar Olandijos muitinę?

Jeigu visi dokumentai tvarkingi, tai praktiškai nulis laiko. Mūsų vairuotojai turi NCTS sistemą, viskas daroma elektroniniu būdu, jie tiesiog privažiuoja ir rodo kodą. Bet jei dokumentuose yra klaida – pavyzdžiui, neteisingai nurodytas prekės kodas (HS kodas), tai gali užtrukti ir valandą, ir dvi. Olandų muitininkai yra labai draugiški, tačiau labai griežti dėl taisyklių. Jie nekalba lietuviškai, anglų kalba viskas aišku, bet jei dokumentų chaosas, jums teks mokėti baudą arba sandėliavimo mokestį uoste.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis man tikrai reikalingas?

CMR – tai ne tik popierius, kuris lydi krovinių transportas į Olandiją – saugiai ir laiku, tai ir jūsų draudimas. Jeigu, Dievo valia, vairuotojas užkliudo į bėdą – mašina užsidegė, arba krovinys buvo pavogtas – CMR draudimas padengia žalą. Be jo, gauti atlyginimą iš transporto kompanijos būtų beveik neįmanoma. Aš visada patariu klientams patikrinti, ar draudimo suma atitinka jų prekių vertę. Jei vežate brangius kompiuterius už 50 tūkstančių, o draudimas yra tik 10 tūkstančių, likę 40 tūkstančių teks ieškoti iš savo kišenės.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kaip prekes?

Ne, negalima. Tai yra viena dažniausių klaidų. Žmonės bando užregistruoti savo senus baldus kaip „naudotas prekes“ su 1 EUR verte, siekdami išvengti mokesčių, kai persikrausto gyventi. Muitinė tai mato per akis. Jei tai asmeninis krovinys, turi būti deklaravimas kaip keleivio daiktai, o ne komercinis eksportas. Jei sučiumpa, gausite didelę baudą ir galimybę prarasti daiktus. Geriau būti sąžiningu ir sumokėti PVM, nei vėliau verkti prie muitinės vartų.

Olandijos keliai, vietiniai ypatumai ir saugumas

Ar sunku važiuoti po Olandijos miestus su sunkvežimiu?

Sakysiu taip – Olandija nėra Lenkija, keliai ten kaip lyginti, bet yra kitų problemų. Dviračių takų ten daugiau negu kelių automobiliams, ir dviratininkai ten turi absoliučią pirmenybę. Vairuotojas turi būti akylas kaip erelis, nes viena neteisinga judėjimo juosto pasukta gali baigtis dideliu nelaime. Be to, miestuose, tokiuose kaip Utrechtas ar Leidenas, gatvės siauros, daug vienpusių gatvių. Todėl mums dažnai tenka naudoti „palydovines“ mašinas (lifterius), kurios paskutinę myrią patenką į miesto centrą, nes didelis vilkikas ten tiesiog neužsuka.

Ar tikrai saugu perduoti krovinius pervežėjams?

Per šią dvidešimt metų patirtį mačiau viską. Yra kompanijų, kurios vežia „kišenėse“, ir yra tokių, kurios gerbia savo vardą. Mūsų atveju, saugumas prasideda nuo pakrovimo. Mes visada užfiksuojame krovinių būklę nuotraukomis prieš užsidarant durelis. Jei krovinys pasiekia Olandiją su įdrėskimais, mes žinome, kad tai ne mūsų kaltė. Taip pat, visos mūsų mašinos turi GPS stebėjimo sistemas, taigi aš bet kuriuo metu galiu pasakyti klientui – „Jūsų prekės šiuo metu yra netoli Hanoverio, viskas tvarkoj“. Tai duoda ramybės.

Kas daro jūsų paslaugą geresnę už kitus?

Manau, kad tai ne mašinos, o žmonės. Ažiūrime į kiekvieną užsakymą individualiai. Jei klientas sako, kad jam skubia, aš ne tiesiog įrašau į grafiką, aš skambinu vairuotojui, ieškau galimybės pakeisti maršrutą. Kartais tai reiškia, kad vairuotojas nedirbs tiksliai pagal valandas, bet aš tai kompensuoju. Krovinių transportas į Olandiją – saugiai ir laiku – tai ne tik techninis uždavinys, tai ir žmogiškasis požiūris. Mes nesame robotai, suprantame, kad už kiekviena siunta stovi kas nors verslas ar asmeninės viltys.

Ką daryti, jei atvykus į vietą gavėjo nėra?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į sandėlį Roterdame, o ten uždaryta arba vadybininkas išėjo pietų. Tuomet prasideda telefonų karus. Mes visada turime gavėjo kontaktus ne vieną, o kelis – ir pagrindinį, ir atsarginį. Jei nieko nebeiseina, mašina važiuoja į artimiausią stovėjimo aikštelę (kurios, tiesa pasakius, Olandijoje brangios), ir laukia. Žinoma, jei dėl to kyla papildomi kaštai, juos tenka mokėti tuo, kas sukūrė šią situaciją – dažniausiai užsakovui ar gavėjui. Todėl visada prašome patikrinti darbo laikus prieš išvykdami.

Išvada

Apibendrinant visą šią kalbą, noriu pasakyti vieną – logistika nėra tik krovinių judinimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalinga patirtis, žinios ir pasitikėjimas. Olandija yra puiki rinka, pilna galimybių, bet ji nepyksta, jei su ja elgiasi profesionaliai. Per 20 metų išmokome, kad svarbiausia yra ne parduoti pigiausiai, o parduoti taip, kad klientas rytoj vėl nuskambintų ir pasakytų „Važiuokit dar kartą“.