Krovinių pristatymas Olandija: operatyviai ir laiku – viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš mačiau, kaip pasaulis susitraukė. Tūkstančiai kilometrų tapo ne kliūtimi, o ožiu, kurią reikia įveikti taip pat skaisti, kaip ir važiavimą į parduotuvę gatvės kitame gale. Viena judriausių ir, galiu drąsiai teigti, viena reikšmingiausių krypčių Lietuvos verslui yra krovinių pristatymas Olandija. Kodėl? Ne tik dėl to, kad Nyderlandai yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių, bet ir dėl to, kad šioje šalyje logistika yra tiesiog įkrauta į kraują.

Kai kalbame apie Olandiją, mes kalbame ne tik apie tulpių laukus ar vėjo malūnus. Mes kalbame apie Roterdamo uostą – didžiausią uostą Europoje, apie milžiniškus pasiskirstymo centrus ir apie klientus, kurie yra pripratę preciziškumo. Čia "poryt" neegzistuoja. Krovinys turi būti ten, kur numatyta, tada, kai numatyta. Net ir penkių minučių vėlavimas gali sukelti grandinę problemų, kurios baigiasi prarastais sandoriais ir pablogėjusia reputacija.

Šiame straipsnyje aš norėčiau pasidalinti ne sausa teorija, o praktiniu patyrimu. Mes išnagrinėsime, kas vyksta už uždarų vartų, kaip susidaro kaina, kodėl kartais reikia laukti ilgiau, ir svarbiausia – kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys Olandijoje pasirodytų operatyviai ir laiku. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, ar nedidelis verslininkas, siekiantis išsiųsti pirmąjį partiją į Amsterdamo ar Eindhoveno regioną, ši informacija bus Jums ne vertinga, o būtina.

Logistika – tai ne tik vairuotojas ir sunkvežimis. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį valdo dokumentai, techniniai reglamentai ir žmogiškasis faktorius. Suprasdami šiuos procesus, Jūs ne tik sutaupysite pinigų, bet ir išvengsite nemažai nemigų. Taigi, panagrinėkime išsamiai, kaip efektyviai organizuoti krovinių gabenimą į Vakarus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas sąrašas klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per šiuos dvidešimt metų, bei išsamūs atsakymai, padėsiantys susigaudyti tarptautinių pervežimų labirinte.

1. Kiek laiko užtrunka krovinių pristatymas į Olandiją iš Lietuvos?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis "rytoj". Viskas priklauso nuo to, kokį vežimo tipą pasirenkate. Jeigu kalbame apie viso sunkvežimio krovinį (FTL – Full Truck Load), kai automobilis yra pilnai užkrautas Jūsų prekėmis ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą, standartinis tranzito laikas svyruoja nuo 24 iki 36 valandų. Atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus (ECR reglamentas), šis kelionės laikas yra beveik idealus – vairuotojas gali įveikti šį atstumą su viena privaloma poilsio pertrauka.

Tačiau jeigu naudojate suėminį vežimą (LTL – Less than Truck Load), situacija pasikeičia. Tuomet krovinys gali būti vežamas kartu su kitų klientų siuntomis, reikia susirinkti pilną sunkvežimį, o pačioje Olandijoje gali reikėti aplankyti kelis iškrovos punktus (kelių adresų pristatymas). Tokiu atveju terminas gali išsitempti iki 3–5 dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Olandija yra kompaktiška, bet intensyvi šalis – spūstys aplink Roterdamą ar Amsterdamą yra kasdienybė, todėl net ir trumpi atstumai gali užtrukti.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti vežant krovinius į Olandiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos narės, formalumų yra žymiai mažiau nei vykstant į trečiąsias šalis (pvz., Jungtinę Karalystę po „Brexit“ ar Šveicariją). Tačiau "mažiau" nereiškia "jokių". Pagrindinis ir svarbiausias dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis yra krovinių vežimo sutartis, įrodymas, kad krovinys buvo perduotas vežėjui, ir pagrindas draudimo išmokoms gauti, jei įvykė nesklandumų.

Be CMR, būtinos yra komercinės sąskaitos (invoices) ir pakavimo sąrašai (packing list). šie dokumentai turi būti pateikiami bent vienam egzempliorių vairuotojui, nors dažniausiai šiais laikais viskas daroma elektroniniu būdu. Ypač svarbu, kad prekių kodai (HS kodai) būtų nurodyti teisingai, jei prekės yra specifinės arba reglamentuojamos. Nors ir vidinėje rinkoje muitinės kontrolės yra retos, vykdydami vežimą mes visada turime būti pasiruošę, kad krovinį gali sustabdyti mobilioji muitinė grupė.

3. Nuo ko priklauso krovinių gabenimo kaina ir kaip sužinoti tikrąją vertę?

Kainos formavimas logistikoje yra kaip mozaika. Daugelis klientų mato tik galutinį skaičių, bet už juo slepiasi keletas komponentų. Pirmasis ir akivaizdžiausias – degalai. Kuro kainos rinkoje svyruoja, todėl dažnai taikomos degalų priedos (fuel surcharge), kurios gali keistis kas savaitę.

Antrasis svarbus elementas – mokesčiai keliams. Važiuodami į Olandiją, sunkvežimiai privalva pravažiuoti per Vokietiją, kurioje taikomi mokesčiai už aplinkos teršimą (MAUT), bei per Belgiją ar Lenkiją, kuriose taip pat yra mokami keliai arba vinjetės. Pačioje Olandijoje keliai nemokami, tačiau ten taikomi griežti aplinkos reikalavimai, kurie gali įtakoti transporto priemonės pasirinkimą.

Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, automobilio amortizacija, draudimas ir, žinoma, logistikos kompanijos pelnas. Mano patarimas: neraginkite ieškti pigiausio varianto pasaulyje. Jei kaina atrodo per maža rinkos lygio atžvilgiu, tai dažnai reiškia, kad bus taupyta vairuotojo poilsio laiku, bus naudojamos techniškai prastos transporto priemonės arba bus vengiama draudimo. Operatyvumas ir laikas dažnai kainuoja šiek tiek daugiau, bet tai apsimoka.

4. Ar galima siųsti dalinius krovinius (suėminį vežimą), ir kokie jo privalumai?

Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų smulkiems ir vidutiniams verslams. Suėminis vežimas (LTL) leidžia sumokėti tik už užimtą vietą sunkvežimyje, o ne už visą automobilį. Pavyzdžiui, jeigu Jūsų krovinys užima tik 3 europaletteles, Jums nėra prasmės nuomuoti viso 33 vietų sunkvežimio.

Šio paslaugos privalumas – ekonomiškumas. Trūkumas – laikas. Kaip minėjau anksčiau, tenka laukti, kol sunkvežimis susirinks kitus krovinius (konsolidacija), o vėliau gali tekti užtrukti pristatant kitus klientus. Tačiau jeigu Jūsų prekės nėra skubios, tai yra puikus būdas optimizuoti išlaidas. Be to, profesionalios ekspedicijos kompanijos turi reguliarius maršrutus, todėl dalinių krovinių pristatymas Olandija gali būti gana greitas (pvz., išsiuntimas antradienį – pristatymas ketvirtadienį arba penktadienį).

5. Kokios specifinės ypatybės susijusios su krovinių pristatymu didžiausiame uoste – Roterdame?

Roterdamas nėra tik miestas, tai gigantiškas logistikos mazgas. Jeigu Jūsų krovinys atkeliauja jūra iš kitų kontinentų (Azija, Amerika) ir turi būti pervežtas toliau į Lietuvą arba atvirkščiai, susidursite su terminu "perkraustymas" arba "krovinių tvarkymas uoste".

Čia svarbu suprasti, kad uoste dirba specializuotos įmonės – stevedorai ir įgaliotiniai. Mūsų, kaip pervežėjų, užduotis yra sinchronizuoti laiką. Konteineris turi būti atvežtas tada, kai jį galima iškrauti arba užpildyti, kad nereikėtų mokėti didelių saugojimo mokesčių (storage charges). Roterdame šie mokesčiai vieni didžiausių pasaulyje, todėl net kelių valandų vėlavimas gali kainuoti šimtus eurų. Mano patirtis rodo, kad su Roterdamu dirbti reikia itin tiksliai: reikia turėti rezervuotą "time slot" (laiko langą) ir visus numerius (BN kodus), kitaip krovinys gali likti už vartų.

6. Kaip Olandijoje veikia aplinkosaugos zonos ("Milieuzones") ir ar tai įtakoja sunkvežimius?

Tai labai aktualus klausimas, kurį dažnai pamiršta. Olandija yra viena "žaliausių" šalių Europoje, ir jos miestuose yra griežtai reglamentuojamas transporto priemonių įvažiavimas. Svarbiausia yra Leibstadt arba aplinkosaugos zona (Milieuzone).

Didžiuosiuose miestuose (Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas) įvažiuoti gali tik tie sunkvežimiai, kurie atitinka tam tikrus aplinkosaugos standartus (dažniausiai Euro 6 arba elektromobiliai). Senesni automobiliai (Euro 5 ir žemesni) į šias zonas gali būti įvažiuoti uždraudžiami arba jiems reikalingi specialūs leidimai, kurie gali būti brangūs ir sudėtingi gauti.

Ką tai reiškia klientui? Jeigu Jūsų krovinys turi būti pristatytas tiesiai į miesto centro sandėlį, reikia iš anksto informuoti pervežėją apie adresą. Kartais pigiau ir greičiau yra atvežti krovinį į miesto pakraštį esantį sandėlį (cross-docking terminalą) ir jį perkrauti į mažesnį, miesto standartus atitinkantį automobilį (pavyzdžiui, 7,5 tonų sunkvežimį arba furgoną), kuris gali laisvai važiuoti po miestą. Be to, Olandijoje labai griežtai stebimi vairuotojų poilsio laikai – stovėti mieste ne legalioje poilsio vietoje griežtai draudžiama ir baudžiama didelomis sumomis.

7. Kas yra paletų keitimo sistema (EPAL) ir kodėl ji svarbi?

Olandijoje, kaip ir Vokietijoje, logistika be paletų neįsivaizduojama. Čia dominuoja standartinės EPAL paletės (Euro paletės). Svarbiausia taisyklė, kurią turi žinoti kiekvienas eksportuotojas – tai paletų keitimas (exchange).

Jei Jūsų krovinys ant EPAL paletų, o pirkėjas Olandijoje taip pat naudoja EPAL sistemas, tuomet įvyksta "1 prie 1" keitimas. Vairuotojas iškrauna Jūsų prekes su paletomis ir tuomet pasiima tučtuojau tuščias paletas iš gavėjo. Jums nereikia rūpintis paletų grąžinimu atgal į Lietuvą.

Tačiau čia yra vienas pavojus. Jei Jūsų paletės yra ne EPAL (pvz., CHEP, LPR arba tiesiog "šiaudinės" ar netinkamo dydžio), olandų pusė gali atsisakyti jų priimti arba reikalauti, kad Jūsų vairuotojas suteiktų užstatą už paletes. Geriausias patarimas – siųskite prekes ant kokybiškų, sertifikuotų EPAL paletų. Tai išvengs nesusipratimų iškrovos metu ir sutaupys nervų. Labai dažnai girdžiu istorijas, kai krovinys nebuvo priimtas, nes vairuotojas neturėjo iš keisti paletų, o siuntėjas nenaudojo standartinių.

8. Kokius krovinius draudžiama arba yra sunku vežti į Olandiją?

Bendrai kalbant, Olandija yra liberali šalis, tačiau yra griežtų taisyklių dėl pavojingų krovinių (ADR) ir gyvūnų. Jeigu vežate chemines medžiagas, degias medžiagas arba kitas ADR kategorijas, būtina, kad vairuotojas turėtų specialias licencijas, o automobilis būtų įrengtas pagal saugumo reikalavimus. Olandijos inspekcija (RI&W) labai aktyviai tikrina ADR krovinius.

Taip pat reikia atidžiai vežti maisto produktus (food grade). Čia taikomi griežti sanitariniai reikalavimai – sunkvežimio priekaba turi būti plaunama ir dezinfekuojama, o temperatūra turi būti nuolat stebima (jei kalbame apie šaldytus krovinius). Neteisinga temperatūra arba nešvarus kėbulas gali lemti tai, kad visas krovinys bus uždraustas įvežti į šalį ir sunaikintas pasienyje. Tai brangi pamoka, kurios geriau išvengti iš anksto pasirūpinus sertifikatais ir transporto paruošimu.

9. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas kelionės metu?

Saugumas yra prioritetas, ypač vykstant į toli ir kelyje esant dideliems "perėjimo punktams" (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje). Krovinių vagystės, deja, vis dar egzistuoja. Kaip ekspertas, visada rekomenduoju savo klientams ne taupyti ant draudimo.

Standartinis CMR draudimas dengia tik labai nedidelę sumą (apie 8,33 SDR už kilogramą, kas yra apie 10-11 eurų). Jeigu vežate brangią elektroniką arba vertybes, ši suma nepadengs nuostolių. Būtina sudaryti papildomą krovinio draudimą (All Risk insurance), kuris padengtų visą krovinio vertę.

Techninė sauga taip pat svarbi. Modernūs sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums matyti automobilio padėtį realiu laiku. Jei krovinys ypatingai jautrus, gali būti siunčiamas palydovinis automobilis arba naudojami specialūs užraktai su judesio davikliais. Olandijoje sandėliuose taip pat naudojamos griežtos prieigos kontrolės sistemos, todėl krovinys yra saugus ir iškrovos metu.

10. Kas daryti, jei krovinys vėluoja arba atsiranda nesklandumų?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet su kuriuo reikia susidurti. Pirmiausia – neklauskite "Kur yra mano krovinys?" kas 10 minučių. Tai neduoda nieko, tik trikdo vairuotoją, kuris gali vairuoti arba ilsėtis (ir neatsakinėti dėl saugumo taisyklių). Geriausias sprendimas – turėti vieną atsakingą asmenį ekspedicijos kompanijoje, kuris nuolat stebi situaciją.

Jeigu atsitiko avarija, techninis gedimas arba užstrigo pasienyje (nors vidinėse sienose tai retai, bet tikrinimai vyksta), ekspeditorius turi nedelsiant pranešti klientui ir pasiūlyti sprendimą.