Krovinių pristatymas iš Olandijos – visada laiku: Eksperto žinios ir patarimai

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, vienas iš dažniausiai girdimų klausimų, kurį klientai užduoda susidūrę su logistikos iššūkiais, yra gana paprastas, tačiau sudėtingas atsakymu: „Kada mano prekės bus pas mane?“. Ypač kalbant apie maršrutus iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą. Šis šiaurės vakarų Europos regionas yra vienas svarbiausių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Olandija, su savo giliavandeniais uostais, tobulai išvystyta kelių infrastruktūra ir logistinės kultūra, dažnai tapatinama su efektyvumu. Tačiau, nepaisant puikiai suderintos sistemos, krovininio pristatymo „visada laiku“ įgyvendinimas reikalauja ne tik tikėjimo, bet ir gilių žinių, planavimo ir profesionalios vadovavimosi procesams.

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs viską – nuo idealiai besisukančių grandinių, kai prekės iš Roterdamo uosto po 24 valandų pasiekia Vilniaus sandėlį, iki sudėtingų situacijų, kai netikėtos kliūtys vėlina pristatymą dienomis. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip tik veikia krovinių pristatymas iš Olandijos, kas lemia terminus ir kodėl profesionalus požiūris yra vienintelis būdas užtikrinti, kad „visada laiku“ taptų ne tik reklaminiu šūkiu, o realybe.

Olandija yra unikali savo geografine padėtimi ir ekonominiu modeliu. Šalis yra palyginti nedidelė, tačiau jos logistinis „svoris“ yra milžiniškas. Didžioji dalis prekių, keliaujančių į Lietuvą iš Olandijos, yra ne tik olandiškos kilmės, tačiau tai gali būti ir transito kroviniiai iš Azijos ar Amerikos, atvykę jūra į Roterdamo ar Amsterdamo uostus. Tai reiškia, kad mūsų darbas prasideda ne tik įsėdus į sunkvežimį Olandijoje, bet ir daug anksčiau – planuojant iškrovą uoste ir pervežimą priežiūrio punkto (terminalo) zoną.

Vienas iš pagrindinių dalykų, kurį turi suprasti kiekvienas klientas, yra tas, kad „laiku“ sąvoka logistikoje nėra abstrakti. Ji yra glaudžiai susijusi su Incoterms sąlygomis (pristatymo sąlygomis), krovinių rūšimi, ir, žinoma, maršruto specifika. Maršrutas Olandija – Vokietija – Lenkija – Lietuva yra vienas intensyviausių Europoje. Čia susiduria didžiulis lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių srautas. Vokietijos autostradose (Autobahn) dažnai vyksta remonto darbai ar eismo įvykiai, kurie gali sustabdyti net ir geriausiai suplanuotą reisą. Čia įsivaizduojama patirtis: mūsų vairuotojai ir dispečeriai turi nuolat stebėti eismo situaciją realiu laiku ir mokėti greitai reaguoti – nukreipti maršrutą per aplinkkelius, jei to reikalauja situacija, taip išlaikant laikotarpį.

Taip pat būtina kalbėti apie dokumentaciją. Olandijos muitinė ir verslo sistema yra griežta, bet labai digitalizuota. Neteisingai užpildyta prekių keliavimo dokumentacija (CMR) arba netiksli komercinė sąskaita gali sukelti neplanuotas uždelstimas muitinės punktuose, ypač jei prekės keliauja iš Europos Sąjungos ribų (pvz., iš JAV ar Kinijos per Olandiją). Mūsų ilgametė patirtis leidžia mums iš anksto patikrinti visus dokumentus, užtikrindama, kad fizinis krovinys nebus sustabdytas dėl biurokratinių klaidų.

Krovinių pristatymas iš Olandijos taip pat reikalauja suprasti specifinius to šies regiono darbo laiko ir kultūros niuansus. Olandai yra žinomi savo punktualumu ir tikslumu. Jei planuojamas krovinio įkėlimas antradienį 8:00 valandą ryte, tai reiškia 8:00, ne 8:15. Toks požiūris mums patinka, nes jis leidžia tiksliai planuoti mūsų vairuotojų darbo ir poilsio laiką (pagal „tachografą“), kas yra kritiškai svarbu saugumo ir terminų laikymo atžvilgiu. Mūsų vairuotojai gerai žino Olandijos sandėlių ir terminalų procedūras, kas leidžia išvengti ilgos laukimo eilės prie vartų.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į techninius ir organizacinius šio proceso aspektus, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime jums suprasti, kaip pasirinkti teisingą partnerį, kad jūsų kroviniai iš Olandijos pasiektų tikslą tiksliai taip, kaip to jūs tikitės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų per dvidešimt metų trukusią karjerą. Atsakymai į juos padės jums suprasti logistikos mechanizmą giliau ir leis jaustis labiau užtikrintam užsakovui.

1. Kiek trunka vidutinis krovinių pristatymas iš Olandijos į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo to, kokio tipo krovinį vežame. Jei kalbame apie visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris yra įkeltas vieno kliento ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be sustojimų kitiems klientams, tai standartinis pristatymo laikas svyruoja nuo 18 iki 24 valandų. Tai yra idealus variantas „just-in-time“ (tik laiku) sistemoms.

Tačiau dažnai klientai renkasi dalinių krovinių (LTL – Less Than Truck Load) transportą. Tokiu atveju į vieną sunkvežimį surenkami kelių klientų siuntiniai. Čia laikas ilgesnis, nes reikia surinkti krovinį Olandijoje (konsolidacija), o tada Lietuvoje jį išskirstyti. Paprastai tai trunka nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir krovinių skaičiaus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar krovinys yra paruoštas laiku – jei vairuotojas turi laukti įkėlimo, tai automatiškai pastumia pristatymo terminą.

2. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Be jos, net geriausias sunkvežimis nepajudės iš vietos. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąskaita-faktūra (prekių keliavimo lapas). Ji turi būti užpildyta lietuvių, olandų arba anglių kalba (anglių kalba yra saugiausias variantas tarptautiniu mastu). CMR turi tiksliai nurodyti siuntėjo, gavėjo duomenis, krovinių skaičių, svorį ir brangą.

Be to, būtina turėti komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice). Ji būtina ne tik apmokėjimui, bet ir muitinės tikrinimui atveju, jei prekės keliauja iš ne ES šalių. Jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalingas specialus ADR sertifikatas. Jei prekės yra maisto ar gyvūnų kilmės, reikalingi sanitariniai veterinarijos pažymėjimai. Kaip patyręs ekspertas visada patariu klientams prieš pradedant vežimą patikrinti, ar visi šie dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, kad išvengtume baudų ir uždelstimo.

3. Kaip veikia muitinės procedūros keliaujant iš Olandijos?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, paprastai vidinės prekybos (intra-Community) atveju muitinės kontrolė sienoje nėra atliekama. Sienos kirtimas tarp šalių vyksta be sustojimų. Tačiau tai nereiškia, kad muitinės procedūros visiškai išnyksta.

Jei prekės atvyksta iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) per Olandijos uostą ir yra siunčiamos į Lietuvą, jos turi būti deklaruojamos. Tokiu atveju naudojamas T1 dokumentas (transito procedūra). Mūsų įmonė užtikrina, kad T1 dokumentas būtų uždarytas Lietuvoje, gavėjo sandėlyje. Jei klientas neturi galiojančio Muitinės ekonominio operatoriaus (AEO) leidimo, mums padėti atlikti šią procedūrą yra būtina. Be teisingai užpildytų INTRASTAT deklaracijų ir PVM mokėjimo sąskaitų, krovinys gali būti užšaldytas.

4. Kuo skiriasi FTL (Full Truck Load) ir LTL (Less Than Truck Load) pristatymas, kurį pasirinkti?

Pasirinkimas tarp šių dviejų tipų priklauso nuo jūsų krovinio dydžio ir skubos. FTL (pilna sunkvežimio masė) yra optimalus tiems, kurie turi daug prekių (paprastai virš 10-12 tūkstančių kilogramų arba 33 europaletės). Privalumas – greitis, saugumas (krovinys neperkraunamas ir neiškraunomas kelionės metu) ir fiksuotas grafikas.

LTL (dalinių krovinių pervežimas) tinka mažesnėms siuntoms, nuo 1 iki 15 europalečių. Čia kaina pasiskirsto tarp kelių klientų, todėl ji yra mažesnė už vienetinę FTL kainą. Tačiau trūkumas yra ilgesnis pristatymo laikas dėl konsolidacijos (krovinių rinkimo) procesų. Taip pat šiek tiek didesnė mechaninio pažeidimo rizika, nes krovinys gali būti perkraunomas keliuose sandėliuose. Jei jums svarbiausia yra kaina, o ne diena, renkatės LTL. Jei svarbiausia yra tikslus pristatymo laikas ir saugumas – FTL.

5. Kas lemia galutinę pervežimo kainą?

Dauguma klientų mano, kad kainą lemia tik atstumas kilometrais. Tačiau pervežimo kaina yra sudėtinis dydis, kurį formuoja keli veiksniai. Pirmiausia – kuro kainos. Jos svyruoja ir dažnai sudaro didžiausią dalį išlaidų. Antroji – krovinių rūšis. Pavojingi krovinių (ADR), šaldomi krovinių ar krovinių, reikalaujančių ypatingos apsaugos, pervežimas kainuoja brangiau dėl specialios įrangos ir vairuotojų kvalifikacijos.

Taip pat įtakos turi sezoniniai svyravimai. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią pakyla paklausos, o kartu ir kainos. Ne mažiau svarbu yra užsakymo tipas: skubus užsakymas („Express“) gali kainuoti dvigubai daugiau nei standartinis. Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, mokesčiai už kelių naudojimą (vignettes) ir draudimas. Mes visada stengiamės pateikti kainą, kuri nebūtų paslėpta, o aiškiai parodytų, už ką mokate.

6. Ar galima transportuoti neįprastus (permatomus, ilgius, sunkius) krovinius iš Olandijos?

Žinoma, taip. Olandija yra pramonės šalis, iš kurios dažnai vežami įrengimai, mašinos, statybinės medžiagos ir kiti nestandartiniai krovinių. Tokiu atveju kalbame apie permatomųjų krovinių pervežimą. Čia reikalingi specialūs sunkvežimiai su žemomis pakrovimo platformomis (low-loader), ilgomis ašimis arba tentai be stogo.

Tokio pervežimo planavimas reikalauja daugiau laiko. Reikia gauti specialius leidimus kelių tarnyboms (nustatyti maršrutą, kur gali važiuoti toks sunkvežimis, kad neviršytų ašinės apkrovos), o kartais reikalingas ir lydimasis transportas. Jei planuojate vežti, pvz., didelį žemės ūkio traktorių ar pramonės linijos dalis, būtina apie tai pranešti pervežėjui ne vėliau kaip savaitę iki planuojamo išvežimo, kad būtų užtikrintas saugus ir legalus maršrutas.

7. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja arba atsiranda nesklandumų kelyje?

Nors ir stengiamės, kad viskas vyktų sklandžiai, logistikoje egzistuoja „jėgos majeure“ (nepajėgių jėgų) sąvoka. Tai gali būti didelios eismo įmonės, blogas oras (pvz., stiprus sniegas Vokietijoje), techninis sugedimas ar net netikėtas muitinės tikrinimas.

Jei įvyksta nesklandumas, mūsų procedūra yra tokia: dispečerius nedelsiant informuoja vairuotojas. Mes nedelsdami susisiekiame su klientu ir pranešame apie situaciją bei naują numatomą atvykimo laiką. Mes niekada neslepiame problemų – mes ieškome sprendimų. Jei reikia, organizuojame perkrovimą į kitą sunkvežimį (jei techninė būklė neleidžia toliau važiuoti) arba randame alternatyvų maršrutą. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad klientas nebūtų paliktas neinformuotas, nes tai sukelia didžiausią stresą.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas pervežimo metu?

Krovinio saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1. Pradedame nuo pakavimo. Jei klientas neturi pakavimo galimybių, mes padedame rasti partnerį Olandijoje, kuris tinkamai užpakuos prekes ant europalečių ir apvynio jas plėvele (stretch film), užtikrindamas stabilumą.

Kelionės metu krovinys yra apsaugotas: sunkvežimiai turi GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Taip pat dauguma mūsų sunkvežimių yra apgadinti alarmais. Krovinys yra draudžiamas pagal CMR konvenciją, tačiau patariu klientams pasidomėti papildomu draudimu, ypač jei prekės yra labai brangios, nes standartinis CMR draudimo limitas gali neužtikrinti pilnos prekių vertės atlyginimo nelaimei atveju.

9. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne privalumas. Mes naudojame pažangias telemetrijos sistemas, leidžiančias sekti sunkvežimio vietą, greitį, net ir kuro lygį. Klientui suteikiame prieigą prie internetinės platformos arba siunčiame nuorodą, kurioje jis gali matyti, kur jo krovinis yra šiuo momentu.

Be to, mūsų dispečeriai aktyviai bendrauja su vairuotojais. Jei reikia ypatingo tikslumo, pvz., klientas laukia sandėlyje, mes galime pranešti: „Vairuotojas bus pas jūsų vartus po 45 minučių“. Tai leidžia jums geriau planuoti savo darbuotojų laiką ir sandėlio procesus, išvengiant nereikalingo laukimo.

10. Kodėl verta rinktis patyrusį pervežėją, o ne ieškoti pigiausio varianto internete?