Krovinių pristatymas į Olandiją vykdomas operatyviai visada: 20 metų patirtis

Šiandien noriu su jumis pasidalinti tai, ką per pastaruosius dvidešimt metų išmokiau būdamas tiesioginėje tarptautinių pervežimų kovoje. Daugelis klientų, ateidami pas mane, klausia to paties: „Kada prekės bus atvykusios?“ arba „Kodėl tiek brangu?“. Atsakymai dažnai būna sudėtingi, nes logistika – tai ne tik vairuotojas ir vairas, tai grandinė, kurioje kiekviena grandinėlė turi būti tvirta. Dirbant su Nyderlandais, šalis, kuri yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje, reikia ypatingo dėmesio.

Kas yra svarbiausia? Suprasti, kad krovinių pristatymas į Olandiją vykdomas operatyviai visada ne dėl stebuklo, o dėl gerai suplanuotų maršrutų ir patirties. Mes ne tiesiog vežame prekes iš Vilniaus ar Klaipėdos į Amsterdamą ar Roterdamą. Mes kuriame logistikos schemą, kuri apima ir Vokietijos autobanus, ir Belgijos perkėlas, ir Olandijos viduje esančius uždaruosius kompleksus. Per šiuos dvidešimt metų mačiau, kaip keitėsi muitinės, kaip atsirado elektroniniai pranešimai ir kaip pats vairuotojo darbas tapo labiau priklausomas nuo technologijų nei nuo žemėlapio. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip tai veikia iš vidaus, be nepadorinų marketingo frazių, tiesiog taip, kaip yra.

Kelionės trukmė ir maršrutų ypatumai: kaip įveikiame tūkstančius kilometrų

Vienas dažniausių nesusipratimų susiformavo apie tai, kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius į Olandiją. Žmonės dažnai žiūri į Google Maps, mato „12 valandų“ ir manau, kad taip ir bus. Bet realybėje, kai tu vedi 24 tonas sunkvežimį, viskas atrodo kitaip. Maršrutas Lietuva – Lenkija – Vokietija – Nyderlandai yra pagrindinis arterijas, tačiau jis ir vienas intensyviausių. Reikia ne tik važiuoti, bet ir derinti laiką su vairuotojų poilsio režimais, kurie Europoje yra griežtai reglamentuoti. Be to, krovinių pristatymas į Olandiją vykdomas operatyviai visada tik tada, kai iš anksto numatome potencialias problemas, pvz., eismo kamščius prie Hanoverio arba construction ruožus A1 autostradoje Lenkijoje. Mūsų darbas yra tiksliai prognozuoti.

H3: Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes į Amsterdamą?

Įprastai, jei keliai ramūs ir vykstate pilna pakyra iš Vilniaus, tai iki Amsterdamo ar aplinkinių sandėlių nuvažiuojame per maždaug 18–20 valandų. Tačiau reikia prisiminti, tai nėra lenktynės, o vairuotojas turi privalomus poilsio intervalus, todėl realus laikas nuo užsakymo pradžios iki iškrovimo gali užtrukti apie dvi dienas, jei reikia laukti sandėlio darbo laiko. Jei krovinys skubus, mes naudojame dviejų vairuotojų komandas, tai leidžia apsieiti be ilgos pauzės ir pristatyti beveik tiesiogiai.

H3: Ar galite garantuoti, kad krovinių pristatymas į Olandiją vykdomas operatyviai visada, kai yra didžiulis eismas?

Negaliu užtikrinti 100 %, nes aš ne valdau orus ar avarijas, tačiau mūsų sistema yra pastovi. Jei viename ruože atsiranda spūstys, mūsų dispečeriai iš karto perveda vairuotoją į aplinkkelį arba pakeičia maršrutą pro mažesnius miestus, kad išvengtume stovėjimo. Esu šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų ir mačiau, kaip viena gerai paimta apkeliavimo šaka sutaupo 4–5 valandas, todėl operatyvumas mums yra prioriteto numeris vienas.

H3: Kas nutinka, jei vairuotojas pavargsta ar sustoja techninėms priemonėms?

Tai realus gyvenimas, technika gaišta, o žmogus yra žmogus, todėl tokios situacijos kartais įvyksta. Jei sunkvežimis sugenda, mes tą patį minutę siunčiame pagalbos tarnybą, o jei dėl to pavojamas pristatymo terminas, tuomet organizuojame perkrovą į kitą automobilį, kuris važiuoja greta. Mūsų tikslas – kad klientas nežinotų apie tas problemas, o tiesiog gautų savo prekes laiku, kaip ir buvo planuota.

Dokumentų šlamštas ir muitinė: kaip išvengti nep malonių staigmenų

Dirbant su Olandija, dokumentacija yra tiek pat svarbu, kiek ir kuras baką. Nyderlandai yra šalis, kurioje muitinės ir kontrolės tarnybos dirba labai aiškiai ir greitai, bet jei dokumentuose trūksta vienos kablelio arba deklaracija neteisingai suformuluota, krovinys gali stovėti sienoje arba uoste dienomis. Aš dažnai sakau saviems vadybininkams, kad popierius yra svarbiau už ratus. Be teisingų dokumentų, net greičiausias sunkvežimis niekur nueis. Štai čia įsiskverbia mūsų ilgametė patirtis – mes žinome, ką olandai mėgsta, o ką jie neduva peržiūrėti.

H3: Kokie dokumentai reikalingi gabenant maisto produktus į Olandiją?

Maisto produktams visada reikalingas sanitarinis sertifikatas, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, be to, turi būti pateiktas sąrašas ingredientų ir alergenų deklaracija olandiškai arba angliškai. Be šių dokumentų, net jei ir krovinių pristatymas į Olandiją vykdomas operatyviai visada muitinėje, krovinys bus užfiksuotas kaip įtariamas ir siųstas į laboratorinius tyrimus, o tai kainuos brangiai ir užtruks savaitę.

H3: Ar reikia mokėti muito ar mokesčius Lenkijoje ir Vokietijoje, jei važiuojame tranzitu?

Tiesioginio muito tarp ES šalių nėra, tačiau yra kelių mokesčiai (vignettes) ir mokesčiai už aplinkkelius, pvz., Vokietijoje mokama už emisijas pagal „Toll Collect“ sistemą. Šie mokesčiai yra įskaičiuoti į mūsų siūlomą kainą, todėl klientui nereikia nieko papildomai derėtis su kelių policija ar mokėti už vairuotoją pasienio punktuose – viską apmokame mes iš anksto.

H3: O dėl to, jei aš pamirščiau vieną dokumentą, ar galima jį nusiųsti el. paštu vairuotojui?

Jei kalbame apie CMR konosamentą arba prekių sąrašą (pakuolė), tai šiais laikais dažnai priimami ir skenuoti dokumentai, jei transportavimo kompanija ir gavotojas to iš anksto sutaria. Tačiau aš visada patariu turėti originalus, ypač jei prekės yra pavojingos arba aukštos vertės, nes vairuotojui gali tekti įrodyti savo nekaltingumą patruliui, o telefonas su ekranu ne visada užtikrina sėkmę.

Kainodaros formavimas ir techninė galimybė: kodėl kaina ką tik tokia?

Klientai dažnai galvoja, kad logistika – tai tik pelnas ant kuro kainos. Deja, arba laimei, tai yra daug sudėtingesnė lygtis. Kainą formuoja ne tik degalai, bet ir vairuotojo atlyginimas, kuris Vakarų Europoje turi būti konkurencingas, technikos priežiūra, draudimas, ir galiausiai, paties krovinio specifika. Aš per savo karjerą mačiau laikotarpius, kai kuras kainavo tiek mažai, kad pervežimai buvo beveik nemokami, o mačiau ir krizę, kai teko važiuoti tuščiais grįžtant. Dabar, kai kalbame apie profesionalų paslaugas, kaina atspindi tai, kad krovinys atvyks saugiai ir laiku.

H3: Kiek kainuoja viena pakyra 20 tonų sunkvežimio į Roterdamo uostą?

Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, tačiau šiuo metu galima sakyti, kad vienos pakyros kaina iš Lietuvos į Roterdamą svyruoja nuo 1200 iki 1600 eurų, be PVM, priklausomai nuo to, ar reikia iškrovimo, ar tai bus tik pristatymas prie vartų. Jei krovinys yra nestandartinis, reikia pridėti papildomų išlaidų už specialią įrangą arba lydinčio automobilio paslaugas.

H3: Kokius sunkvežimius naudojate – ar jie nauji?

Mūsų parke vyrauja „Volvo“ ir „Scania“ sunkvežimiai, kurie yra ne senesni kaip 5–6 metai, nes tik tokia technika užtikrina mažesnes išlaidas degalais ir patikimumą. Be to, visi mūsų automobiliai yra įrengti šaldymo agregatais (Thermo King arba Carrier), net jei nevežame šaldymo režimo krovinių, nes tai leidžia išlaikyti pastovią temperatūrą ir apsaugo prekes nuo drėgmės.

H3: Ar galite pristatyti prekes tiesiai į sandėlį, jei ten yra labai siauri vartai?

Taip, mes turime patirties su įvairiomis iškrovos vietomis, įskaitant senus Amsterdamo centro sandėlius arba pramoninius rajonus su siaurais privažiavimais. Prieš išvykdami, visuomet prašome kliento pateikti iškrovos vietos schemą ar nuotraukas, kad galėtume parinkti trumpesnį sunkvežimį arba su manipuliatoriumi, jei reikia prekes padėti ant grindų.

Specifiniai užsakymai ir nestandartinės situacijos

Ne viskas yra standartinės dėžės ant paletų. Per dvidešimt metų teko pervežti ir statybos techniką, ir labai trapų stiklą, net ir gyvūnus. Kiekvienas toks krovinys reikalauja individualaus požiūrio. Olandija yra labai urbanizuota šalis, todėl ten yra griežti apribojimai dydžiui ir svoriui, ypač miestuose. Mūsų užduotis – suvaldyti šiuos iššūkius taip, kad klientas nesijaustų jokio nepatogumo.

H3: O dėl dėžių? Aš turiu tik 5 paletes, ne pilną sunkvežimį.

Tokia situacija yra labai dažna, todėl mes organizuojame dalinių krovinių (LTL) pervežimus – surinkimo sistemą. Mes renkame keletą mažų krovinių iš skirtingų klientų Lietuvoje ir vežame juos į Olandiją vienu sunkvežimiu. Taip klientas moka tik už užimamą vietą, o ne už visą automobilį, ir tai yra vienas iš būdų, kaip krovinių pristatymas į Olandiją vykdomas operatyviai visada net ir tada, kai prekių nėra daug.

H3: Kas su šaldytuvais? Turiu jautrieną, kuri turi būti -18 laipsnių.

Šaldymo režimo krovinius mes vežame specializuotais vilkikais, kurie turi dvigubus agregatus vienoje priekaboje, kad vienas sugedus, kitas užtikrintų reikalaujamą temperatūrą.