Krovinių pristatymas į Lietuvą iš Olandijos operatyviai: Visas procesas be paslėptių spynų

Dirbu šioje srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – krovinių pristatymas į Lietuvą iš Olandijos operatyviai yra toks pat kasdienis darbas kaip ir gerti ryto kavą, tačiau klientams jis visada kelia šimtus klausimų. Olandija (arba Nyderlandai) yra vienas pagrindinių logistikos mazdų visoje Europoje, ir beveik kiekviena prekė, kuri čia pasiekia, keliauja per Roterdamo ar Amsterdamo hubus. Per šiuos dešimtmečiu mačiau viską – nuo tų pačių gėlių, kurias reikėjo pristatyti per 12 valandų, kad nevystytų, iki sunkiųjų statybinių konstrukcijų, kurios užstrigo dėl blogų kelių Vokietijoje.

Kai klientas skambina ir sako „skubu“, aš žinau, kad tai reiškia viską kitaip nei logistikos knygose. Čia ne tik apie tai, kaip greitai vairuotojas paspauds degalą. Čia apie dokumentus, kurie turi būti tvarkingi, muitinę, kurią reikia praeiti be „užstrigimų“, ir apie tą patį vairuotojo poilsio laiką, kurį draudžia laužyti net ir jeigu prekės dega. Operatyvumas – tai ne magija, tai gerai suderinta sistema ir žinojimas, kur gali kilti kliūtys. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, tiesiog taip, kaip yra.

Kelias ir laikas – ar viskas taip skanu?

Kiek laiko tikrai užtrunka tas vežimas iš Olandijos?

Dažniausiai sakome, kad standartinis krovinių pristatymas į Lietuvą iš Olandijos operatyviai trunka apie 2–3 darbo dienas, jei kalbame apie dalinius krovinius (groupage). Jei turite pilną furgoną (FTL), tai vairuotojas gali nuvažiuoti be sustojimų ir, jei nėra eismo įvykių, būti pas jūsų sandėlį jau po 24–30 valandų. Tačiau realybėje visada įsiterpia eismo kamščiai ant Vokietijos autostradų, ypač ties Ruhr sritimi, arba nelauktas techninis sugedimas. Taigi, jei skubate, geriau planuokite su atsarga, o ne tiksliai iki valandos.

Ar įmanoma atvežti prekes per vieną dieną?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai kainuoja milžiniškus pinigus ir reiškia tiesioginį važiavimą be jokių kitų krovinių. Tokiu atveju mes siūlome „ekspresinį“ reisą, kai vairuotojas važiuoja tik su jūsų siunta. Pavyzdžiui, jei ryte jums reikia specifinių detalių gamybai Klaipėdoje, o jos stovi Tilburge, mes surandam vairuotoją, kuris gali išvažiuoti iš karto. Bet žiūrėkite, tai nebus pigu, ir dažnai tokią paslaugą tenka mokėti kaip dvigubą kainą palyginti su standartiniu reisu.

Kodėl mano siunta stovi vietoje jau dvi dienas?

Tai vienas įžūliausių klausimų, kurį girdžiu. Dažniausiai priežastis yra ne tame, kad vairuotojas miega arba mūsų dispečieriai užmiršo apie jus. Dažniausiai tai susiję su surinkimo centru Olandijoje. Jei jūsų prekės buvo užsakytos vėlai arba tiekėjas pavėlino jas atvežti į mūsų terminalą, jos tiesiog nepaleidžiamos į maršrutą. Viskas čia tiksliai surišta su tvarkaraščiais – jei vilkikas išvažiuoja antradienį 18:00 valandą, o jūsų prekės atkeliauja 18:30, reikės laukti kito išvykimo, dažniausiai kitą dieną arba po dviejų.

Ar maršrutą lemia tai, kurį miestą reikia aplankyti?

Žinoma, Olandija nėra didelė, bet jeigu reikia keliauti į šiaurinę dalį (pvz., Groningenas) paimti prekę, o paskui važiuoti į pietus (Mastrichtas) paimti kitą, tai prarandame pusę dienos. Operatyvumas sumenksta, nes vairuotojo darbo valandos yra ribotos. Geriausias variantas, jei tiekėjai gali susitarti ir atvežti prekes į vieną surinkimo punktą, pvz., netoli Roterdamo. Tada krovinių pristatymas į Lietuvą iš Olandijos operatyviai tampa kur kas paprastesnes ir greitesnis užduotis.

Kainos ir mokėjimai – kur pinigai dingsta?

Kiek maždaug kainuoja viena paletės pervežimas?

Noriu būti sąžiningas – nėra vienos kainos. Viskas priklauso nuo to, ar tai 1 paletė, ar 10, ar tai standartinė 120x80 cm EUR paletė, ar kokia nors nestandartinė konstrukcija. Vidutiniškai, jeigu kalbame apie standartinį 300–500 kg svorio krovinius, kaina svyruoja nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir sezono. Žiema brangiau, vasarą šiek tiek pigiau, bet viskas taip pat priklauso nuo to, ar reikia „lifto“ (krautuvo) pakrovimo.

Kodėl man paskaičiavote daugiau nei kaimynui?

Kiekvienas krovinius yra unikalus. Jūsų kaimynas galėjo vežti 5 paletes į vieną adresą Vilniuje, o jums reikia atvežti vieną paletę, bet į mažą miestelį, pvz., Ignalinoje, kur reikia naudoti mažesnį sunkvežimį su atgaline pakaba. Taip pat įtakos turi prekės pobūdis – jei tai yra kruopščiai transportuojamos elektronikos detalės, reikalingas papildomas draudimas arba speciali pakuotė, kas ir padidina galutinę sumą.

Ar galima atsiskaityti gavus prekes?

Pradedantiesiems atrodo, kad tai normalu, bet profesionalioje logistikoje tai retas atvejis. Mūsų srityje veikia pasitikėjumo principas, bet be dokumentų ir užstato mes neisiųsime vairuotojo į kelionę. Paprastai reikalaujame išankstinio mokėjimo arba pateikusios banko garantijos nuolatiniams klientams. Vairuotojas tiesiog negali tiesiog taip atvežti ir tikėtis, kad jį apmokės gavėjas vietoje, jei nėra sutartyje nurodyta „mokėjimas gavėjui“ (COD), o tai papildomai brangina paslaugą dėl administracinių rizikų.

Kas daro įtaką galutinei kainai be paletės skaičiaus?

Degalų kaina yra pagrindinis veiksnys, tačiau dažnai pamirštami „priedai“. Pavyzdžiui, jeigu prekės yra ant ilgo (2 metrų) padėklų, jos neužima daugiau vietos aukštyje, bet užima daugiau ilgio furgone, todėl tenka sumokėti už „vietą grindyse“. Taip pat įtakos turi adreso prieinamumas – jeigu sunkvežimiui tenka stovėti miesto centre be leidimo, gauti baudą arba laukti valandas, kol išsikrauna, šie kaštai taip pat perkeliami į kliento sąskaitą.

Dokumentai ir muitinė – biurokratinis siaubas?

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti iš karto?

Niekada nenusimenu, kodėl klientai visada laukia paskutinės minutės. Pagrindiniai dalykai yra prekių sandėravimo sąrašas (packing list) ir komercinė sąskaita (invoice). Be jų vilkikas neišvažiuos. Be to, jei prekės yra pavojingos (ADR), būtina pateikti specialų deklaraciją. Jei dokumentuose nėra HS kodų (prekių tarptautinio kodavimo sistemos), muitinė Lietuvoje gali sulaikyti krovinį patikrinimui, o tai tiesiog užmuša bet kokią operatyvumą.

Ar man reikia muitinės brokerio, jei prekės iš ES?

Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje, taigi techninių muitų nėra. Tačiau jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinės), bet jos atkeliauja per Olandiją, tai yra kita istorija – tuomet reikalingas importo procedūrų atlikimas. Dažnai klientai galvoja, kad „ES viduje“ reiškia „be dokumentų“, tačiau eksporto kontrolė egzistuoja. Jei vežate alkoholį arba tabaką, būtinai reikės akcizo žymų, o tai griežtai reglamentuota.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tuomet prasideda nakties maratonas dispečerių kambaryje. Jei svoris nurodytas neteisingai, vairuotoją gali sulaikyti Vokietijos policija ir patikrinti svorį. Jei prekės pavadinimas nesutampa su turiniu, muitinė gali konfiskuoti siuntą. Aš mačiau atvejus, kai dėl vienos skaičiaus klaidos sąskaitoje, krovinys stovėjo sienoje penkias dienas. Todėl visada prašome dukart patikrinti duomenis prieš siunčiant mums failus – tai tai taupo jūsų pinigus ir nervus.

Ar galima vežti asmeninius daiktus tokiu būdu?

Taip, galima, bet tai turi būti deklaruojama kaip „asmeninis daiktų pervežimas“, o ne kaip prekinis krovinys. Jei bandoma tai padaryti kaip verslo siunta, gali kilti problemų su mokesčiais, jeigu vertė viršija nustatytą ribą. Be to, tokiems siuntimams reikalingas specialus turinio sąrašas su verte, o ne tiesiog „drabužiai“ parašyta ant popieriaus lapo.

Smulkmenos, kurios gelbėja nervus

Ar galiu sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Šiais laikais tai jau standartas, o ne prabanga. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti, kur yra vairuotojas, ar važiuoja jis, ar stovi poilsio vietoje. Tačiau nereikia skambinti dispečeriui kas valandą ir klausti „kur jis?“. Sistemose matote tą patį ką mes. Jei sistema rodo, kad vairuotojas stovi jau 4 valandas vienoje vietoje, tuomet tikrai verta skambinti ir klausti, ar nėra techninio gedimo.

Kas daryti, jei prekės atvyko pažeistos?

Pirmiausia – nieko nepašalinti iš pakuočių ir nedaryti nuotraukų tik pažeistos vietos, bet ir viso krovinio išoriškai. Reikia užpildyti „PR“ protokolą (pažeidimo aktą) kartu su vairuotoju vietoje. Jei pasirašysite gražų važtaraštį, o paskui namie pastebėsite, kad televizorius su laužtais kampais, draudimo kompanija nieko nebus mokėjusi. Vairuotojas taip pat turi savo atsakomybę, todėl reikia būti atidžiam iškrovimo metu.

Ar galima užsisakyti įkrovą „iki durų“?

Žinoma, tai yra standartas mūsų paslaugose. Vairuotojas turi atvežti prekes tiesiai į jūsų sandėlį arba parduotuvę. Tačiau jeigu jūsų adresas yra senamiestyje, kur sunkvežimiui negalima privažiuoti, arba reikia naudotis siauromis gatvelėmis, gali reikėti perkrauti krovinį į mažesnę transporto priemonę (pavėžėjimą). Tai papildoma paslauga, kurią reikia aptarti iš anksto, kadangi ne visi vairuotojai turi su savim „pavėžėjo“ priekabą.

Kodėl reikia nurodyti tikslų gavėjo kontaktinį telefono numerį?

Atrodo paprasta, tačiau kas savaitę bent vienas vairuotojas užstrigta, nes „gavėjo“ telefonas neatsiliepia, arba ten dirba buhalterė, kuri nieko nežino apie siuntą. Vairuotojas negali laukti valandų kieme, jis turi kitas užduotis. Jei nenurodysite asmens, kuris fiziškai priims prekę, gali būti taip, kad krovinys sugrįžta atgal į terminalą Olandijoje kaip „nepristatytas“, o tai kainuoja dvigubai.

Išvada

Galiausiai, krovinių pristatymas į Lietuvą iš Olandijos operatyviai nėra rocket science, bet jis reikalauja kantrybės ir tikslumo. Per mano dvidešimt metų patirtį supratau, kad geriausias klientas yra tas, kuris aiškiai pasako, ką nori, ir pateikia tvarkingus dokumentus. Mes pasirūpinsime likusiuoju – nuo toptankio degalų Vokietijoje iki to, kad vairuotojas būtų atsakingas ir laiku atvyktų į paskirties vietą.