Krovinių pervežimas Lietuva-Olandija – geriausia kaina: kaip išsirinkti ir nenukentėti?

Sveiki, draugai. Šiandien noriu su jumis paplesti apie mėgstamą ir, turbūt, dažniausiai užklausiamą maršrutą – Baltijos šalis ir Beniliukso regioną. Per tą dvidešimt metų, ką praleidau šioje srityje, nemažai krovinių nuvyriau į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną. Ir žinokite, klientų klausimas visada vienas tas pats: „Kiek kainuos?“. Tačiau tas, ką žmonės vadina geriausia kaina, dažnai apgauna jų patis. Šiandien kalbėsime ne tik apie skaičius, bet ir apie tai, kaip tuo maršrutu pasiekiamas krovinių pervežimas Lietuva-Olandija – geriausia kaina, ir kodėl pigiausias pasiūlymas gali tapti brangiausia klaida.

Pradėkime nuo to, kad šis maršrutas – ne iš lengvųjų. Nors tai ir „Vakarų Europa“, keliai čia prastovėti neleidžia, o lenkių automagistralės ar vokiečių „Autobahn“ gali pasigirti ne tik greičiu, bet ir eismo spūstims, kurios suvalgo vairuotojo darbo laiką kaip pievų kėdikiai. Kai aš sakau „geriausia kaina“, aš turiu omeny ne mažiausią skaičių sąskaitoje-faktūroje. Aš turiu omeny optimalų santykį tarp to, ką sumokate, ir to, kada jūsų prekės atvyksta į paskirties vietą saugiai. Dažnai klientai, ieškodami ekonominio varianto, susiduria su vėlavimais ar net dingusiais krovinais, nes pasitikėjo ne patikimu carrieriumi.

Jei kalbėtume apie geografiją, tai krovinių pervežimas Lietuva-Olandija – geriausia kaina susiformuoja atsižvelgiant į konkrečius miestus. Ar vežate į Roterdamo uostą, kuris yra logistikos širdis, ar į mažesnę galą pietuose, prie Belgijos sienos? Kelio ilgis svyruoja, tačiau standartiškai tai apie 1600–1800 km į vieną pusę. Čia svarbu ne tik degalų kaina, bet ir mokesčiai už važiavimą keliais (vokiškai – Maut). Tas pats vairuotojas turi susimokėti už kelią Vokietijoje ir Belgijoje, o tai sudaro didelę dalį galutinės sumos. Taip pat, neapsimoka vykti su tuščia puspriekabe, todėl geri logistikos ekspertai visada stengiasi surasti grįžtamąjį krovinį (return load), kas leidžia sumažinti kainą klientui.

Dar vienas dalykas, dėl ko kainos šoka aukštyn, yra piko sezonai. Prieš šventes ar vasaros atostogų pradžią kapacitetas trūksta. Tada tas pats krovinių pervežimas Lietuva-Olandija – geriausia kaina tampa aukso kainos. Reikia suprasti, kad logistika – tai gyvas organizmas. Vakar buvo laisva mašina, šiandien jos jau nebėra. Todėl, kai ieškote pasiūlymo, nereikėtų tikėtis, kad kainos bus pastovios kaip betonas. Jos gyva, kintanti ir priklauso nuo tūkstančių veiksnių, starting from „Euro“ kurso svyravimų iki to, kiek sulaikomas vairuotojas pačiame Vokietijos pasienio punkte.

Taigi, prieš einant į konkrečius skaičius, noriu, kad jūs suprastumė vieną pagrindinę taisyklę: patikimumas kainuoja, bet jo trūkumas kainuoja dvigubai daugiau. Dabar, kai jau turite šiek tiek konteksto, pasinėrėkime į praktinius dalykus ir atsakome į klausimus, kuriuos dažniausiai girdėjau iš savo klientų per šiuos dvidešimt metų.

Apie pinigus ir kainodarą

Kiek vidutiniškai kainuoja krovinio pervežimas į Olandiją?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai pilna puspriekabė (FTL) 24 tonų prekių iš Vilniaus į Roterdamą, tai šiandien galite tikėtis kainos nuo 1200 iki 1600 eurų. Tačiau jei tai mažesnis siuntinių kiekis (LTL), kai krovinius kombinuojame, kainos skaičiuojamos už vieną užimtą vežimėlio metrą arba toną, ir tai paprastai būna nuo 80 iki 150 eurų už metrą. Atminkite, kad degalų kainos keičiasi kasdien, todėl šios sumos gali šiek tiek judėti į vieną ar kitą pusę.

Kodėl vieni ekspeditoriai siūlo pigiau už kitus?

Nedelsiant pasakysiu – pigu dažniausiai būna dėl dviejų priežasčių: arba jie tiki susirasti grįžtamąjį krovinį paskutiniu momentu (ir jei neranda – kainą gali padidinti arba atidėti važiavimą), arba jie naudoja senas, ne labai patikimas technines priemones. Aš mačiau daug atvejų, kai įmonės siūlo „nepakartojamas“ kainas, o paskui vairuotojas pasikliauja pusiau sulūžusiu sunkvežimiu, kuris genda Vokietijos autostradoje. Taigi, žiūrėkite ne į € ženklą, o į tai, kiek transporto priemonėje metų ir kas tą transportą prižiūri.

Ar kaina keičiasi, jei reikia įvežti krovinį į Olandijos gilumą, ne į didmiestį?

Žinoma, keičiasi. Roterdamas ar Amsterdamas – tai didžiuliai hubai, ten važiuoja kasdien, todėl ten vietos užpildymas (backload) rasti lengviau. Bet jeigu jums reikia vežti į kažką panašaus į Maastrichtą ar į kaimą šiaurės rytuose prie Vokietijos sienos, ten važiuoti reikia specialiai. Ten nėra didelių sandėlių, todėl vairuotojas gali prarasti pusę dienos tik tam, kad nuvežtų vieną puspriekabę, o tai užkoduota į kainą.

Ar taip, kad kainuoja brangiau prieš šventes?

Be abejo. Prieš Kalėdas ar Velykas Olandijoje vyksta milžiniškas prekių srautas, visi sandėliai dirba viršvalandžius. Tokiu laikotarpiu laisvų mašinų ieškoti kaip strakso uodega. Tada krovinių pervežimas Lietuva-Olandija – geriausia kaina tampa susijusi su tuo, kad užsisakote mašiną bent savaitę-dvi iki išvykimo. Jei skambinate paskutinę sekundę, teks mokėti „priedą už skubą“, kuris gali padidinti sąskaitą net 30 proc.

Ką reiškia „fuel surcharge“ ir kodėl jis būna sąskaitoje?

Tai degalų priedas. Pažiūrėkite, degalų karaštėja kaip ant ratų. Logistikos kompanijos negali keisti pagrindinių tarifų kas savaitę, todėl yra sudaryta speciali formulė. Jei degalų kaina pamažu, priedas mažėja, jei brusta – didėja. Tai normalus dalykas, jis mums leidžia išlikti gyviems ir nebankrutuoti, o vairuotojams – užtekti pinigų degalams įvežus kelią.

Kelias, laikas ir techninės problemos

Kiek laiko užtrunka nuvykti iki Olandijos?

Teoriškai, jei vairuotojas nebūtų žmogus ir jam nereikėtų ilsėtis, tai nuo Vilniaus iki Roterdamo važiuotumėte maždaug 18 valandų. Tačiau mes laikomės EK reglamento – vairuotojas turi 45 minučių po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų turi 45 minučių (arba 9 valandų) poilsio. Taigi realiai, jei viskas vyksta sklandžiai, kelyje praleidžiame apie 2–3 dienas. O jei yra eismo įvykiai Vokietijoje? O jei sulaikymai? Tada gali užeiti ir ketvirtos dienos.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dabar, deja, be to sunku. Beveik visos modernios mašinos turi GPS sekimo sistemas. Mes, kaip ekspeditoriai, matome, kur mašina stovi, kiek juda, ar įjungtas variklis. Kai kurie klientai net gauna nuorodą į specialią programėlę, kurioje mato savo krovinių judėjimą žemėlapyje gyvai. Tai suteikia ramybės, ypač kai vežate brangią įrangą.

Kas daro, jei mašina sugenda Vokietijos kelione?

Toks dalykas nutinka, net jei mašina nauja. Tuomet įsijungia pagalbos tarnyba. Jei gedimas nedidelis, pakeičiama padanga ar remontuojamas variklis vietoje, tai gali užtrukti kelias valandas. Jei rimtas gedimas – siunčiame pagalbinę techniką, o krovinį perkrauname į kitą mašiną (transhipment). Tai brangi procedūra, bet ją turėtų padengti draudimas. Svarbiausia – nedelsiant pranešti mums, kad galėtume reaguoti.

Kodėl Vokietijos policija taip dažnai sustabdo mūsų mašinas?

Vokietija yra griežta. Ji tikrina ne tik greitį, bet ir vairuotojo darbo laiką (tachografą), svorį, krovinio fiksavimą. Jei vairuotojas praleido poilsį ar krovinys blogai užfiksuotas ir juda – baudos didžiulės. Mes stengiamės dirbti su sąmoningais pervežėjais, kurie žino taisykles, nes baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus ten gali siekti kelis tūkstančius eurų, o tai gali pakenkti ir jūsų siuntimui.

Ar saugu vežti maistus ar vaistus tuo pačiu automobiliu, kuriuo buvo vežamos chemijos prekės?

Absoliučiai ne. Yra griežti taisyklės apie transporto priemonės higieną. Jei mašina vežė pavojingas medžiagas (ADR) arba kvapų prekes, prieš įkeliant maisto produktus ji turi būti kruopščiai išvalyta ir dezinfekuota. Patikimi vežėjai turi atitinkamus sertifikatus (pvz., GDP vaistams ar maisto saugumo standartus). Jei kas nors siūlo vežti šaldytus produktus sena, nešaldoma mašina – bėkite tolyn.

Dokumentai ir įstatymai

Kokius dokumentus reikia parengti išvykimui?

Minimalus rinkinys yra prekių sandėravimo ir gabenimo sutartis bei prekių eksporto deklaracija (jei reikia). Taip pat būtinas prekių pakavimo sąrašas (packing list), kuriame tiksliai nurodyta, kas yra dėžėse, kiek svorio ir kieno nuosavybė. Be šių dokumentų vairuotojas neišvažiuos iš Lietuvos, nes muitinė tiesiog neleis. Ir nepamirškite apie CMR draudimą – tai pagrindinis vežimo dokumentas Europoje.

Ar reikia muitinės deklaracijos, jei važiuojame į ES šalį (Olandiją)?

Kadangi ir Lietuva, ir Nyderlandai yra Europos Sąjungoje, tai paprastai vidinės prekybos atveju muitinės deklaracijos nereikia – tai yra „dispatch“ arba „arrival“ pranešimai EMS sistemoje. Tačiau jei vežate prekes, kurios yra akcizuojamos (alkoholis, tabakas, degalai) arba tai yra išorinės prekybos prekės (pvz., atvežtos iš Kinijos ir tiesiog tranzitu per Lietuvą vežamos į Olandiją), tuomet deklaravimas būtinas. Čia geriau pasikonsultuoti su savo buhalteriu ar mūsų vadybininkais.

Kas yra CMR draudimas ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai ne tik dokumentas, bet ir draudimas, kuris galioja visą vežimo laikotarpį. Jei, pavyzdžiui, vairuotojas važiuoja per Olandiją ir užkerta ant šlapio kelio, o mašina suka ir apverčia jūsų elektrines dalis, CMR draudimas turėtų padengti žalą. Standartiškai draudimo suma yra apie 8,33 SDR už kilogramą (tai apie 10 eurų). Jei vežate brangų krovinį, būtinai patikrinkite, ar ši suma pakankama, ar reikia papildomo draudimo.

Kas daro, jei gavėjas Olandijoje atsisako priimti krovinį?

Tai košmaras, bet nutinka. Jei gavėjas sako „aš ne užsakiniau“ arba „prekės sugedusios“, mašina negali stovėti kieme amžinai. Mes tuomet ieškome instrukcijų iš siuntėjo – ar grąžinti atgal (kas brangu), ar perduoti kitam klientui, ar sandėliuoti laikinai Olandijoje. Visas šis „cirkas“ kainuoja pinigus – stovėjimo mokesčiai (demurrage) ir papildomi pervežimai. Todėl taip svarbu iš anksto susitarti dėl pristatymo sąlygų.

Ar galima padaryti, kad vairuotojas padėtų dėžes patys į sandėlį?

Įprastai vairuotojo užduotis – nuvežti krovinį nuo A iki B.