Krovinių gabenimas į Olandiją: tikslūs pristatymo terminai ir kas juos lemia

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt dvejus metus ir galiu pasakyti viena: laikas logistikoje yra tas patis kaip pinigai bankininkystėje, tik dar jautresnis. Per šiuos metus mačiau viską – nuo vairuotojų, kurie pristatydavo krovinius anksčiau nei numatyta, iki tokių situacijų, kai savaitgalis Olandijoje prarasdavo milijoninių kontraktų vertę. Krovinių gabenimas į Olandiją yra vienas populiariausių maršrutų mūsų regiono vežėjams, tačiau dažniausiai klientai supainioja „pageidaujamą“ ir „realų“ pristatymo laiką. Olandai – tai tauta, kuri myli tvarką, preciziką ir ypač vertina savo laiką, todėl ten susitarti dėl terminų yra sunkiau nei bet kur kitur, bet įmanoma, jei žinai, kaip visa ši mašina veikia.

Kai kalbame apie šį maršrutą, būtina suprasti, kad tai ne tik tiesus kelias iš Kauno ar Vilniaus į Amsterdamą ar Roterdamą. Tai sudėtingas tinklas, kuriame viena maža užstrigimo vieta Vokietijos autobane gali sugriauti visą grafiką. Olandijos logistikos centrai, tokie kaip Roterdamo ar Antverpeno uostai (nors techniškai Antverpenas Belgijoje, jie funkcionuoja kaip vienas sistemingas vienetas kartu su Olandija), dirba be sustojimo. Todėl, kai užsakote krovinių gabenimą į Olandiją, jūs ne tik perkate transporto paslaugą, bet ir perkate mano žinias apie tai, kaip išvengti eismo spūsčių prie Hanoverio ar muitinės patikrų pasienio punktuose.

Svarbu prisiminti, kad Olandija yra tankiai gyvenama šalis. Kasdien į ją atvyksta tūkstančiai sunkvežimių iš visos Europos. Vietiniai vežėjai čia turi didžiulę konkurenciją, todėl mes, tarptautiniai pervežėjai, turime būti dar geresni. O kaip tapti geresniu? Ne važiuojant 160 km/h greičiu, kas ir taip neįmanoma, o tiksliai planuojant ir aiškiai komunikuojant su klientu. Dažnai klientai klausia: „Ar spėsime antradienį?“ Ir aš visada atsakau: „Spėsime, jei krovinys bus paruoštas ne vėliau kaip prieš parą“. Tai tas detalumas, kuris užtikrina, kad krovinių gabenimas į Olandiją neštų ne nervus, o pelną.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kas tiksliai įtakoja pristatymo terminus ir atsakysiu į tuos klausimus, kuriuos klientai užduoda dažniausiai, kartais net nežinodami, kad jie yra labai svarbūs.

Kas daro įtaką greičiui ir maršrutui?

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvažiuoti iki Roterdamo?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Teoriškai atstumas nuo Vilniaus iki Roterdamo yra apie 1700 kilometrų, ir jei vairuotojas važiuotų nuolat, jis galėtų nuvažiuoti per maždaug 18–20 valandų, tačiau mes gyvename realiame pasaulyje, kurioje yra poilsio režimai, eismo įvykiai ir techninės apžiūros. Paprastai standartinis krovinių gabenimas į Olandiją užtrunka maždaug 48 valandas nuo to momento, kai mes gauname krovinius sandėlyje, iki to momento, kai jis atkeliauja į paskirties vietą. Tačiau jei reikalingas ekspresinis reisas, kai vairuotojai važiuoja komanda, laikas gali trumpėti iki 24 valandų, bet tai kainuoja gerokai brangiau.

Kodėl vairuotojai sako, kad vėluoja dėl „užstrigusių traukinių“?

Tai skamba kaip pašalpų istorija, bet tikrai yra realus problema, ypač važiuojant per Vokietiją. Vokietijos keliai yra vieni geriausių pasaulyje, tačiau jie dažnai remiami arba uždaromi dėl eismo įvykių, o geležinkelio perėjose, kurios dažnai yra lygiagrečios su keliais, nutinka avarijos. Pavyzdžiui, jei traukinys užsistringa prie Hanoverio arba Dortmundo, visas eismas sustoja, ir sunkvežimiai stovi valandomis. Mes stengiame to išvengti renkant alternatyvius maršrutus pro mažesnius miestus, bet kartais nėra ką daryti – tai gamtos ar technikos dalykas, kuris gali atidėti krovinių gabenimą į Olandiją ne taip trumpam.

Ar tikrai galima pristatyti krovinį per 24 valandas?

Žinoma, galima, bet tai reikalauja specifinių sąlygų – turi būti vienas vairuotojas, kuris keičia kitą vairuotoją viduryje kelio, arba turi būti ta vadinama „komanda“ kabineteje. Jei siunčiate standartinį 86 eurų lentynų krovinį, 24 valandų terminas yra ne realus, nes vairuotojas turi privalomai ilsėtis 45 minutes po 4,5 valandų vairavimo. Tačiau jei tai yra skubus siuntinių pervežimas arba brangios prekės, mes organizuojame dviejų vairuotojų reisą, ir tada taip, per parą galime būti ties Jūsų sandėliu Olandijoje.

Rūpesčiai dokumentais ir muitinės procedūromis

Ką reikia padaryti su dokumentais prieš išvykstant?

Nieko tokio, kad darytumėte paskutinę minutę – viską reikia paruošti iš anksto. Jums reikės prekių sandėravimo lapo (packing list), komercinės sąskaitos (invoice) ir, jei reikia, EX1 dokumento (jei vyksta eksporto procedūra). Dažnai klientai pamiršta nurodyti HS kodus, kurie yra būtini muitinės deklaravimui, o tai sukelia delsas pasienio punktuose. Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, formalumų vis tiek gana daug, ypač jei prekės yra pavojingos (ADR) arba reikalauja specialių leidimų.

Ar dažnai sustoja pasieniečiai ir tikrina krovinius?

Nebėra taip dažnai kaip anksčiau, kai buvo vidinės ES sienos, tačiau kontrolė vis dar egzistuoja, ypač dėl cigarečių, alkoholio ar nelegalios migracijos. Vokietijos policija dažnai sustoja tiesiog patikrinti vairuotojo poilsio laikus arba techninę būklę. O jei įtinkama, kad krovinys neatitinka deklaracijos, gali būti pradėta išsami kontrolė. Gerai, kai krovinių gabenimas į Olandiją vyksta su tvarkingais dokumentais, tuomet vairuotojas praeina šias kontrolės greitai, lyg matomas.

Kas nutinka, jei pirkėjas atsisako priimti prekes?

Tai baisiausia košmarė, kurią galiu įsivaizduoti. Olandai yra labai griežti dėl savo grafikų – jei jums numatytas laikas 14:00, o vairuotojas atvyksta 14:30, gali būti, kad jums nebeįleis į rampą iki kitos dienos. Jei pirkėjas visiškai atsisako priimti prekes (pavyzdžiui, dėl pažeidimo ar netinkamo kokybės), mes turime problemą. Krovinys turi būti grąžintas atgal į Lietuvą arba laikinai padėtas mūsų partnerio sandėlyje Olandijoje, o tai kainuoja pinigus už laikymą (storage charges). Todėl visada patikrinkite, ar sutikote su pirkėju dėl visų detalių.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kaina šoktelėjo palyginti su praėjusiais metais?

Visi žino, kad degalai brango, tačiau tai ne vienintelis veiksnys. Dabar didžiausią įtaką kainai daro vairuotojų trūkumas Vokietijoje ir Olandijoje. Vietiniai vairuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, todėl ir mūsų išlaidos auga. Be to, Olandijoje yra didelių aplinkosaugos mokesčių už senesnius sunkvežimius (Euro 5 ir žemesni), todėl mes privalome naudoti naujus, „Euro 6“ standarto sunkvežimius, kurie pigiau neįeina nei įsigyti, nei eksploatuoti. Taigi, kai matote kainą, joje įskaičiuotos ne tik degalos, bet ir mokesčiai už kelių naudojimą (vignettes), mokesčiai už aplinką ir vairuotojo atlyginimas.

Kas yra tas „stand-by“ mokestis, apie kurį kalbate?

Stand-by tai mokestis, kurį mokate ne už važiavimą, o už laukimą. Pavyzdžiui, vairuotojas atvyksta į paskirties vietą Tilburge, o sandėlio darbuotojai sako: „Turime pilną rampą, laukite 4 valandas“. Vairuotojas negali važiuoti toliau, jis privalo laukti. Olandijos įmonės dažnai nemoka už tokį laukimą, todėl sąskaitą siunčiama jums – užsakovo. Šie pinigai eina tiesiogiai vairuotojui kompensuoti laiko, kurį jis praleidžia ne vairuodamas. Gerai suplanuotas krovinių gabenimas į Olandiją gali padėti to išvengti susitarus dėl fiksuoto laiko (time slot).

Smulkmenos, kurios gelbėja nervus

Ar galiu siųsti tik dvi paletes, jei neturiu pilno krovinio?

Žinoma, tai vadinama daliniu krovinio (part load) arba grupiniu pervežimu (groupage). Mes renkame keletą klientų krovinius į vieną sunkvežimį ir važiuojame. Tai yra pigiau, bet šiek tiek lėčiau, nes reikia laukti, kol susirinks visa mašyna, o vėliau – iškraunant kiekvieną klientą atskirai. Jei siunčiate dvi paletes į Mastrichtą, gali tekti palaukti, kol vairuotojas iškraus kitą klientą Eindhovene. Tačiau tai labai populiari paslauga smulkiems verslams.

Kas nutinka, jei vairuotojas prarado dokumentus kelyje?

Tai nutinka dažniau nei manėte, bet šiandien tai jau ne taip baisu. Anksčiau reikėdavo važiuoti į policiją, rašyti pareiškimus. Dabar viską galima padaryti elektroniniu būdu – mūsų dispečeriai išsiunčia skenuotus dokumentus į vairuotojo el. paštą, o jį gali atspausdinti artimiausioje spaustuvėje arba tiesiog parodyti iš planšetės. Olandų muitinės ir sandėliai puikiai priima tokias elektronines kopijas, jei jos yra aiškios. Visgi, visada patariu turėti originalus popierius vairuotojo kabinoje kaip atsarginį variantą.

Ar reikia drausti krovinius, jei jis važiuoja tik per Europą?

Draudimas nėra privalomas įstatymų požiūriu, tačiau aš visada patariu jį turėti. Kelių eismo įvykiai, gaisrai ar vagystės nutinka, ir ne visada kaltė yra mūsų vairuotojo. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas (CVR) dengia tik labai nedidelę sumą – paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą (tai yra maždaug 10 eurų). Jei vežate brangią elektroniką ar medicinos prietaisus, ši suma nepadengs nuostolių. Asmeninis krovinio draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės.

Ar galite pristatyti tiesiai į gamyklą, ne į sandėlį?

Taip, darome tai kasdien. Olandijoje yra daug gamyklų, ypač maisto (Philips, Heineken, įvairūs sūrių ir gėrimų gamintojai), chemijos ir technologijų sektoriuose.