Krovinių gabenimas į Olandiją – reikia skubiai?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, pasitaiko situacijų, kai telefonas skamba pačiomis ryto akimis, o kliento balsas dreba ne nuo šaltuko, o dėl to, kad "viskas prarasta", jei prekės neatvyks rytoj. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad krovinių gabenimas į Olandiją yra kaip važiavimas parduotuvę – užsiėlei ir po valandos esi vietoj. Tačiau logistika, ypač tarptautinė, turi savo dėsnius, kurių negalima apeiti net jei labai nori.

Per šiuos metus mačiau viską: nuo gėlių, kurios turėjo pasiekti Amsterdamo aukcioną per 4 valandas, iki industrinių mašinų, kurios stovėjo pasienio punkte dėl vienos trūkstamos deklaracijos. Olandija yra arti, tai tiesa, geografiškai tai vienas artimiausių ir patogiausių partnerių Lietuvai, bet "arti" nereiškia "akimirksniu". Dažniausiai skubėjimas kainuoja brangiau nei pati transporto paslauga, todėl šiame straipsnyje noriu nušviesti šią situaciją be jokio dažymo. Pasikalbėkime apie tai, kaip tai vyksta iš vidaus, ką tikrai reikia žinoti, kad nesusipainiotumėte terminuose ir kada tikrai verta pasakyti "skubu".

Kas vyksta, kai užsakote transportą?

Kai gaunu užklausą dėl krovinių gabenimo į Olandiją, pirmiausia neįsivaizduoju kažkokius abstrakčius dėžutes, o matai konkrečius vairuotojus, kurie guli prieilsįje arba tik ką išėjo iš vairuotojų poilsio namų. Logistika nėra stebuklas, tai grandinėlė. Jei viena grandinėlės dalį tempiate per greitai, ji trūksta. Pavyzdžiui, jei užsakote ekspresinį reisą šiandien vakare, reikia ne tik rasti sunkvežimį, bet ir patikrinti, ar vairuotojas neviršijo savo vairavimo laiko. Taisyklės griežtos – jei tachografas rodo, kad jam reikia poilsio, jis nevažiuos, net jei mokėtumėte dvigubai.

Tada eina krovinio surinkimas (prikrovimas). Jei tai dalinis krovinys, reikia jį sudėti į sunkvežimį su kitomis siuntomis, o tai užtrunka. Vėliau kelias eina per Lenkiją ir Vokietiją. Vokietija, kaip žinote, yra mūsų "kaimynas", bet jos autostradose dažnai vyksta didžiuliai remonto darbai arba eismo įvykiai. Vienas suchuliotas sunkvežimis A2 autostradoje gali uždelsti visą eismą valandomis. Todėl, kai klausiate, ar reikia skubti, dažniausiai atsakau: jei planuojate iš anksto, galite sutaupyti šimtus eurų. Jei laukiate iki paskutinės minutės, teks samdyti "paskutinės minutės" mašiną, o jos kaina... na, jos savininkai žino, kad neturite kito pasirinkimo.

Kas klausia dažniausiai? (Gyvas gyvenimas)

Per dvidešimt metų girdėjau viską. Štai klausimai, kuriuos klausiate dažniausiai, ir mano atsakymai be jokio "oficialiojo" kalbos filtravimo.

Terminai, kainos ir skubėjimas

Kiek laiko tikrai užtruks iki Roterdamo ar Amsterdamo?

Nesakyčiau tiksliai, nes tai priklauso nuo to, ką vežame. Jei tai pilna mašyna (FTL) ir vairuotojas važiuoja tiesiai, tai gali užtrukti maždaug 18–24 valandas, atsižvelgiant į poilsio laiką. Bet jei tai dalinis krovinys (LTL), kurį reikia subraizuoti Vilniuje, o paskui iškrauti Kelne, tai suskamba iki dviejų ar trijų dienų. Vokietijos eismas yra kaip loterija – gali pavykti važiuoti lyg per skystą sviestą, o gali ir stovėti tris valandas ties vienu šviesoforu.

Ar labai brangu, jei aš noriu, kad tai būtų rytoj ryte?

Skubėjimas visada kainuoja. Jei reikia rasti tuščią mašiną, kuri būtų netoliese ir galėtų išvažiuoti akimirksniu, mums tenka mokėti "ekspreso" tarifą. Kartais tai gali būti net 40–50 proc. brangiau nei įprasta kaina. Be to, jei vairuotojas turi dirbti naktį ar savaitgalį, tai taip pat įeina į kainą. Geriau užsisakyti savaitę iki – taip išvengsite tos "skubos premijos".

Kodėl kainos svyruoja kiekvieną kartą?

Nes pasaulis nesustojo. Dyzelino kaina gali šoktelnėti šiandien, rytoj gali kristi. Be to, Olandija yra logistikos centras, todėl ten daugiau paklausos grįžtančioms mašinoms. Jei mums tenka siųsti mašiną tuščia atgal (t. y. be krovinio į Lietuvą), tai klientas turi padengti tuos nuostolius. Taip pat veikia ir sezonai – prieš šventes vieta mašinoje kainuoja kaip auksas.

Ar galite garantuoti, kad prekės atvyks antradienį?

Galiu garantuoti tik tą, kad padarysiu viską, kadip jos atvyktų. Bet negaliu užtikrinti, kad ant Vokietijos autostrados nenulūžtų koks nors kitas sunkvežimis ir neužrakintų juostos. Mes stengiamės planuoti su rezervu, todėl dažniausiai atvykstame laiku, bet 100 proc. garantijos logistikoje nėra niekas, nebent jums suteikiame oro transportą, o tai kainuoja milžiniškus pinigus.

Dokumentai ir muitinė (Nepageidaujami siurprizai)

Kokius dokumentus jums man reikia pateikti?

Būtina turėti gerai parengtą prekių sandėravimo sąrašą (packing list) ir PVM sąskaitą-faktūrą. Be to, jei prekės yra reglamentuojamos (maistas, chemija, gyvūnai), reikės sertifikatų. Dažnai klientai siunčia nuotrauką sąskaitos, kurioje nieko neįmanoma perskaityti – tai prailgina procesą, nes teks rašyti iš naujo. Geriau duoti vieną tvarkingą PDF failą.

Ar mums reikia eiti per muitinę, jei mes esame ES?

Jei abi šalys yra ES (Lietuva ir Olandija), tai formaliai tai yra vidinė prekyba, tačiau muitinės kontrolė gali būti. Jei prekės keliauja iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) ir tik tranzituoja per Lietuvą į Olandiją, arba atvirkščiai, tai be TIDL dokumento (tranzito deklaracijos) niekas neisužings. Muitininkai Olandijoje yra labai griežti ir tikrina svorį – jei deklaravote 1000 kg, o sveria 1100 kg, gausite didelę baudą.

Kas daryti, jei trūksta vieno dokumento, o mašina jau stovi pasienyje?

Tai blogiausias scenarijus. Mašina stovi, laikmatis bėga, vairuotojas nervinėja. Jei trūksta paprasto sertifikato, kartais pavyksta išsiųsti skenuotą kopiją ir gauti leidimą pravažiuoti, bet tai rizikuota. Geriausia viską patikrinti dar prieš tai, kai vairuotojas užveda variklį. Vienas stovėjimas valandą gali kainuoti 50–100 eurų, o jei užstrigsite ilgiau – pinigai degs.

Ar jūs užtikrinate, kad prekės nebus pažeistos dokumentų metu?

Dokumentai nepadės, jei dėžės yra popierinės, o lauke lietus. Mes tikriname, ar krovinys užkrautas tvirtai (tvirtinimo juostos, užtvaralai), bet už pakuotės kokybę atsakingas siuntėjas. Jei parašote, kad tai "stiklas", o įdėjote į plastikinį maišelį be užpildo, mes neprisiimsime atsakomybės, jei jis susitrins. Dokumentuose turi būti tikra informacija.

Praktiniai niuansai (Ką reikia žinoti)

Ar galiu atsiimti prekes iš jūsų sandėlio Olandijoje?

Taip, dažnai tai darome. Tarkime, turite savo klientą, kuriam reikia atvežti prekes į jo sandėlį Eindhovene. Mes atvežame, iškrauname, pasirašome gražą CMR sąskaitą ir viskas. Tai vadinama "iškrovimu prie gavėjo". Svarbiausia nurodyti tikslų adresą ir kontaktinį asmenį, kuris gali priimti krovinį, kitaip vairuotojas liks prie vartų su klausimu "ką daryti".

Ką daryti, jei vairuotojas negali rasti vietos iškrovimui?

Olandijoje vietos sunkvežimiams labai ankštos, ypač miestuose centre. Jei nurodote adresą, kur nėra galimybės pastatyti 18 metrų ilgio sunkvežimį, teks samdyti mažesnę mašiną (pervaržą) iš artimiausio parkavimo aikštelės. Tai papildomas kaštas ir laiko nuostolis. Visada patikrinkite, ar gavėjas turi "vartus sunkvežimiams".

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugumas mums yra prioritetas, bet vagystės Europos keliuose, deja, dar vyksta. Jei vežate elektroniką ar brangų alkoholį, privalome naudoti GPS stebėjimo sistemas, o kartais ir apsaugos vairuotoją. Draudimas taip pat būtinas, bet atminkite – draudimas neapima visko, pvz., jei palikate mašiną neapsaugotą aikštelėje per naktį. Mes visada patariame rasti saugias aikšteles.

Kada aš galiu tikėtis sąskaitos apmokėjimo?

Visada aiškiai sutariame iš anksto. Dažniausiai reikalaujame išankstinio mokėjimo arba dalinio mokėjimo prieš išvykstant, jei su klientu nedirbame ilgai. Esamiems partneriams suteikiame atidėjotą mokėjimą (pvz., 14 dienų po paslaugos atlikimo). Bet neskubėkite pykti, jei pirmą kartą prašome sumokėti iš karto – per 20 metų mačiau nemažai "išlindusių" klientų.

Ką iš to viso sužinojome?

Galiausiai, visi šie dalykai susiformuoja į vieną paprastą tiesą: krovinių gabenimas į Olandiją yra procesas, kurį geriausia valdyti su šalta galva, o ne su adrenalino lygiu virš galvos.