Krovinių gabenimas į Olandiją modernus transportas: kas pasikeitė per 20 metų

Sveiki, esu vienas iš tų, kurie šią sritį išgyveno iš vidaus. Per daugiau nei dvi dešimtis metų tarptautinių pervežimų versle matau viską – nuo senų, "dūmiančių" sunkvežimių, kurie vos užkopta į kalną, iki šiandieninių, pripildytų elektronikos ir vairuotojų komforto bei saugumo sistemų. Krovinių gabenimas į Olandiją modernus transportas – tai nebe tik paprastas prekių pernešimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kur slypi logistika, technologijos ir žmogiškasis faktorius.

Kai pradėjau darbuotis, Olandija mums atrodavo kaip toli šiaurėje esantis rojus, bet kelyje buvo daug neaiškumų. Dabar, kai kalbame apie krovinių gabenimą į Olandiją modernus transportas tampa aišku, kad sėkmė priklauso ne nuo to, kaip greitai vairuotojas nuspaudžia dujas, o nuo to, kaip gerai suorganizuotas visas procesas. Šiandien rinka reikalauja greičio, olandai – preciziškumo, o klientai – visiško skaidrumo. Olandija yra logistikos širdis, čia susiburia prekės iš viso pasaulio, tad čia atvykti su seno tipo transportu arba neatnaujintais dokumentais tiesiog nepriimtina.

Šiame straipsnyje nesirašys sausų teorinių faktų, kurie nenaudingi realiame gyvenime. Pasakosiu taip, kaip yra. Kaip veikia šiandieninė logistika, ką tikrai reikia žinoti, siunčiant prekes į Amsterdamą, Rotterdamą ar Eindhoveną, ir kodėl „modernus“ reiškia ne tik naują furgoną, bet ir naują mąstymą. Jei planuojate eksportuoti ar importuoti, čia rasite tai, ką jums dažniausiai nusako paprastai: tiesą be priedų.

Kas vyksta kelyje ir sandėliuose?

Kaip greitai iš tikrųjų galima atvežti prekes į Amsterdamą ar Rotterdamą?

Daug kas klausia „kelias dienos“, tačiau atsakymas nėra toks paprastas. Teoriškai, jei vairuotojas važiuotų be sustojimų, nuo Vilniaus iki Roterdamo nuvažiuotumėte per maždaug 18-20 valandų, tačiau tai yra nelegalu ir pavojinga. Realiai, atsižvelgiant į poilsio laikus, standartinis reisas užtrunka apie 24–36 valandas, jei tai yra pilnavertis krovinys (FTL). Reikia prisiminti, kad Vokietijoje dažnai būna kamščių, o Olandijoje, ypač aplink Roterdamo uostą, intensyvus eismas gali uždelsti važiavimą dar valandą ar dvi. Taip pat svarbu, ar tai tiesioginis reisas, ar krovinys keliauja per mazginį sandėlį Vokietijoje – tuomet laikas gali išaugti iki dviejų ar trijų dienų. Todėl, kai sakau „greitai“, aš turiu omenyje ne tik greičiažodžiui, o efektyvų maršruto planavimą be nereikalingų užkardų.

Ar tikrai reikalingas šaltasis krovinių gabenimas į Olandiją modernus transportas siūlo šias galimybes?

Tikrai ne visada, tačiau Olandija yra didelė šviežių produktų ir gėlių rinka, todėl reikalavimai čia aukšti. Jei gabenate standartines prekes – statybines medžiagas, baldus, tekstilę – užtenka ir standartinio „dry van“ furgono, kuris tiesiog apsaugo nuo lietaus ir vėjo. Tačiau jei jūsų prekės yra maistas, vaistai ar net kai kurie plastiko masės gaminiai, jautrūs temperatūros pokyčiams, šaldytuvas yra privalumas. Esu matęs, kaip blogai sureguliuota temperatūra sugadina brangų krovinį, o klientas praranda tūkstančius eurų. Modernus šaltasis transportas leidžia ne tik šaldyti, bet ir kontroliuoti drėgmę bei sekti temperatūros pokyčius realiu laiku telefonu. Taigi, jei abejojate – geriau pasirinkite šaldytuvą, o ne rizikuokite, nes vėliau bus per vėlu gailėtis.

Kodėl kainos svyruoja ir ar įtakos turi kuro kainos?

Kodėl kaina šiandien viena, rytoj kita? Tai vienas dažniausių klausimų. Tarptautiniuose pervežimuose kuro kaina sudaro didelę galvos skausmo dalį, ir ji nėra fiksuota. Mes negalime uždėti kainos, kuri nesikeis metus, nes degalų rinkoje vyksta chaosas. Be to, į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, kuris Olandijoje ir Vokietijoje yra gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl reiso kaina turi tai padengti. Taip pat įtakos tarpusavio paskolos (factoring) mokesčiai, muitinės išlaidos ir netgi uosto mokestis, jei reikia iškrauti Roterdame. Kartais klientas stebisi, kodėl reisas brangesnis vasarą – atsakymas paprastas: didesnis paklausa, mažiau laisvų mašinų. Tai paprastas pasiūlos ir paklausos dėsnis, su kuriuo susiduriame kiekvieną dieną.

Ar galima gabenti dalinius krovinius (LTL) ir kaip tai veikia?

Žinoma, dalinių krovinių gabenimas yra labai populiarus, ypač mažesnėms įmonėms, kurios neturi užpildyti visos sunkvežimio erdvės. Kaip tai vyksta praktiškai? Mes surenkame keletą mažesnių krovinių iš skirtingų klientų viename furgone ir važiuojame maršrutu. Pavyzdžiui, paimame prekes Kaune, užsistojame Vilniuje ir važiuojame į Olandiją. Tai klientui kainos pigiau, nes jis moka tik už užimtą vietą metro ar tonažu, bet užtrunka šiek tiek ilgiau, nes reikia užtiesti ir iškrauti kitus krovinius. Reikia būti kantriems, nes vietos mazginiuose sandėliuose gali užtrukti, bet tai vienas geriausių būdų taupyti logistikos išlaidas be didelių investicijų. Svarbiausia čia – kokybiškas pakavimas, kad prekės nebeišsibraižytų, kai furgonas pilnas įvairių dalykų.

Ar sunku susitvarkyti su muitinės procedūromis ir dokumentais, jei prekės eina ne iš ES?

Muitinė – tai viena vietų, kurioje geriau netikėti „kaip nors nuseks“, o viską padaryti tvarkingai. Jei gabenate prekes iš Lietuvos (ES) į Olandiją (ES), tai yra paprastas vidinis persiuntimas, be muitų, tačiau vis tiek reikia galiojančio CMR sąskaitos-faktūros ir prekių apyvros dokumento (TSL). Bet jei prekės atkeliauja iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės po „Brexito“ ar iš Ukrainos, tuomet prasideda muštis. Reikia EX1 eksporto deklaracijos, tinkamai koduoti prekes pagal TN vedžlę, o kartais reikia ir importo mokesčių garantijos. Esu matęs, kaip blogai užpildytas dokumentas sulaiko vairuotoją pasienio punkte dviem paroms. Mūsų komanda užsiima ir šiuo dalyku, todėl klientui nereikia galvoti apie brangias klaidas.

Techninės pusės ir saugumo niuansai

Kas daryti, jei reikia pergabenti pavojingus krovinius (ADR)?

Tai ne kalbas eina, čia reikalinga speciali preparacija. Pavojingi kroviniai – tai degiosios medžiagos, chemikalės ar dujos – jų negalima tiesiog įmesti į bet kurį furgoną ir važiuoti. Vairuotojas turi turėti specialų ADR pažymėjimą, o sunkvežimis – specialią įrangą: ugngesius gesintuvus, indus nutekėjimui surinkti ir apsaugos rūbus. Be to, Olandijoje ypač griežtai tikrinami krovinių fiksavimo ir sandarumo reikalavimai. Jei vairuotojas sustabdytas patikrai ir paaiškėja, kad neturi ADR dokumentų arba krovinys užfiksuotas blogai – baudos yra astronomiškos, o krovinys gali būti konfiskuotas. Visada pasakykite iš karto, kas gabenate, kad mes galėtume paruošti tinkamą krovinių gabenimą į Olandiją modernus transportas turi būti pritaikytas būtent jūsų prekėms.

Ar dabartinės technologijos padeda sekti krovinius realiu laiku?

Anksčiau tekdavo laukti, kol vairuotojus nuskambins iš taksofono, o šiandien mes žinome, kur mašina yra, tiksliai iki metro. Visi modernių transporto priemonių GPS davikliai siunčia duomenis į serverį, o klientas gali matyti savo krovinio vietą tiesiog savo telefone ar kompiuteryje. Tai ne tik ramina nervus, bet ir leidžia planuoti savo darbą – žinai, kai reikia būti sandėlyje iškrautai. Be to, modernios sistemos seka ir vairuotojo važiavimo režimą – ar jis neviršija greičio, ar laiku ilsisi. Tai sukuria saugumo lygmenį, kurio anksčiau nebuvo. Taigi, kai pasirenkate pervežėją, klauskite apie šias galimybes, nes tai dabar yra standartas, o ne prabangos prekė.

Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp „šilerio“ (puspriekabės) ir visos priekabos?

Klientai dažnai painioja šiuos dalykus, o tai lemia ir kainą, ir galimybes. Standartinė 13,6 metro priekaba tūris yra apie 82–90 kubinių metrų, ir ji tinka daugumai krovinių. „Šileris“ (puspriekabė) yra trumpesnis, apie 7-8 metrų, tūris mažesnis, bet ji yra labai manevringa. Jei reikia įvežti gatvę miesto centre arba į sandėlį, kur yra ribotas erdvės sukimui, „šileris“ yra išgelbėjimas. Taip pat jis tinka mažesniems, bet sunkiems kroviniams, kai nereikia didelio tūrio, bet svarbi keliamoji galia. Klientams, kurie perka mažiau prekių, „šileris“ gali būti ir ekonomiškesnis sprendimas. Tačiau dideliems partijoms, pavyzdžiui, baldų konteineriams ar statybinėms medžiagoms, visada rekomenduoju pilną priekabą.

Ar verta rinktis ekologiškesnį transportą, ar tai tik marketingo triukas?

Anksčiau galvodavau, kad tai tik triukas, bet dabar matau, kad tai ateitis ir reikalavimas, ypač Vakarų Europoje. Olandija yra viena lyderių, verčiančių mažinti taršą, todėl ten dideliuosiuose miestuose įvedamos „žaliosios zonos“, kur seni, didelio taršos sunkvežimiai neturi teisė važiuoti. Modernus transportas, atitinkantis „Euro 6“ ar net hibridinius/elektrinius standartus, ne tik leidžia važiuoti be apribojimų, bet ir dažnai suteikia mokesčių nuolaidas. Taip pat didelės prekybos tinklus, tokius kaip „Albert Heijn“ ar „Jumbo“, domina jų „anglies pėdsako“ mažinimas, todėl jie reikalauja ekologiškų pervežimų. Tai nebe tik gražiai skamba, tai tampa įmonės pelningumo dalimi.

Buitinės situacijos ir patirtis

Ar galite padėti su perkėlimu į Olandiją gyventi, o ne tik verslo kroviniams?

Taip, mes tai darome dažnai. Žmonės vyksta dirbti ar gyventi į Olandiją ir jiems reikia pergabenti daiktus. Čia nėra taip paprasta kaip su verslu, nes daiktai dažnai būna ne įpakuoti į europadas, o tiesiog dėžėse, maišuose. Reikia ypatingo atidumo, kad nieko neprasitrintų kelionės metu. Be to, reikia nustatyti, ar tai yra galutinis persikėlimas, ar laikinas, nes nuo to priklauso muitinės procedūros (galima atsisakyti PVM jei tai perkėlimas turtu). Mes pasiūlome ne tik mašiną, bet ir padėjėjus pakavimui bei išpakavimui vietoje. Niekas nenori penktadienio vakarą ant Olandijos plytelių mėginti surinkti sulūžusį spintelę, todėl patirtis čia labai svarbi.