Krovinių gabenimas į Olandiją – ar visapusiška pagalba?

Sveiki, draugai. Šiandien noriu su jumis pasidalinti mintimis apie vieną dažniausiai pasitaikančią maršrutą mano praktikoje – Olandiją. Arba, kaip sakome profesionalai, Nyderlandus. Per šiuo dvidešimt metų, kai praleidau vairuotojo kabinoje ir vėliau dispečerio kabinete, esu matęs viską: nuo begalės gėlių laukų prie A1 autostrados iki sudėtingiausių logistinių kryželių Roterdamo uoste. Dažnai klientai, kreipiantys į mane, klausia ne tik kainos, bet ir to, kas slypi už tos frazės „visapusiška pagalba“. Ar tikrai vežame ir montuojame? Ar tikrai pasirūpinsime dokumentais, jei aš nieko nesuprantu apie eksportą?

Tiesą sakant, krovinių gabenimas į Olandiją yra daugiau nei fizinis prekių perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam sutikus, reikia ne tik geros technikos, bet ir žinių apie vietinius įstatymus, olandišką precizizą ir, žinoma, kantrybės. Olandija maža, bet ekonomiškai labai aktyvi šalis, todėl tenkas čia yra itin didelis. Nuo mažų šeimų verslų, siunčiančių kelis baldus į Amsterdamą, iki didelių gamyklų iš Kauno, kurios kas savaitę siunčia konteinerius į Tilburgą – visiems reikalingas skirtingas požiūris. Šiame straipsnyje bandysiu išardyti visas mitus ir pasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be paslėptų mokesčių ir nerealių pažadų.

Pinigai, kainos ir viskas kas susiję su biudžetu

Kiek tikrai kainuoja krovinių gabenimas į Olandiją?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir nėra vieno tipo krovinio, bet stengiuosiu paduoti orientyrą. Jei turite 3–4 europaletes ir jos netelpa į jūsų asmeninį automobilį, turbūt kalbame apie dalinį krovinį, kuris kainuos nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia iškrovos su liftu. Jei kalbame apie pilną 33 tonų furos užkrovą, kainos svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų, o šiais laikais, kai kuro kainos šokinėja, reikia būti pasiruošusiam ir aukštesniam skaičiui. Visada prisimenu, kaip prieš dešimt metų galėjome važiuoti už pusę mažiau, bet dabar realybė tokia, kad kuro priedėlis gali sudaryti iki 30 proc. galutinės sumos.

Ar verta laukti, kol susikraus pilna fura?

Dauguma klientų mano, kad jei jie lauks, kol aš surasiu dar penkis klientus tame pačiame rajone, jums bus pigiau. Tai yra tiesa tik dalinai. Taip, dalinis krovinys (groupage) yra pigesnis vienetui, bet jis užtrunka ilgiau – kartais reikia laukti savaitę-dvi, kol surinksime „kompotą“. Jei jums prekės reikalingos „vakar“, geriau pasirinkti ekskluzyvų reisą, kai fura važiuoja tik su jūsų siunta. Pats dažniausiai patariu verslininkams, kurie prekiauja statybinėmis medžiagomis, nežaisti su laiku, nes viena diena vėluojančių medžiagų statybvietėje gali atnešti nuostolių, kurie bus didesni nei sutaupyta pinigų.

Kodėl kainos svyruoja priklausomai nuo miesto?

Olandija nedidelė, bet kelių sistema ten labai specifinė. Pristatyti krovinį į Venlo (prie Vokietijos sienos) visada bus pigiau ir greičiau nei į šiaurinę dalį, prie Groningeno, ar į Amsterdamo centrą. Pavyzdžiui, jei reikia važiuoti į Roterdamo uostą, ten yra papildomi mokesčiai uosto teritorijoje, o vairuotojas gali praleisti valandas tiesiškai stovėdamas eilėje prie vartų. Tas laikas – pinigai. Be to, Olandijoje griežtai kontroliuojami vairuotojų darbo laikai, todėl jei vairuotojui reikės laukti per ilgai, gali kilti klausimų dėl teisėtumo, o tai taip pat įtakoja galutinę sąskaitą.

Popieriaus darbai ir olandiškas tikslumas

Kokius dokumentus tikrai reikia tur�ti?

Nebūkime naivūs – be dokumentų neišvažiuosime net iš Lietuvos. Minimalus rinkinys yra prekių sandėliavimo–siuntimo kvitas (CMR), sąskaita-faktūra ir pakavimo sąrašas (packing list). Jei gabenate maisto produktus ar augalus, būtinai reikės sanitarijos ar fitosanitarinių sertifikatų. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas važiavo į Olandiją su paprastu raštu ant popieriaus lapo, ir jį sužavėjo tiesiog pasukęs atgal nuo sienos. Olandai yra labai drausmingi muitininkai, jei trūksta vieno parašo, jie nebus „už akių“, kaip kartais nutinka keliuose pietuose.

Ar reikia muitinės brokerio, jei važiuojame į ES šalį?

Kadangi ir Lietuva, ir Nyderlandai yra ES erdvėje, techninių muitų nėra. Tačiau dažnai klientai sumaišo terminus. Jei jūsų prekės atkeliauja iš trečiosios šalies (pvz., Kinijos) ir yra tik tranzitu per Lietuvą į Olandiją, arba atvirkščiai, be brokerio neišsiversite. Aš visada sakau – geriau išleisti 50 eurų konsultacijai brokeriui iš anksto, nei mokėti baudas už neteisingai deklaruotą prekių kilmę. Pats dažnai padedu sutvarkyti šiuos klausimus, kad vairuotojas netektų galvoti apie TIR knygeles ar eksporto deklaracijas.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų kelyje?

Tai klasika. Vairuotojas jau Vokietijoje, o klientas nusimano, kad pamiršo įdėti svarbių priedų prie sąskaitos. Šiuolaikinės technologijos išgelbėja – dažniausiai užtenka nufotografuoti dokumentą ir išsiųsti el. paštu, tačiau kai kurios firmos arba griežti muitininkai reikalauja originalų. Tokiu atveju mes naudojame kurjerių tarnybas arba, jei leidžia laikas, siunčiame dokumentus su kita fura. Žinoma, tai kainuoja papildomai, todėl patarimas vienas – patikrinkite dokumentus dar prieš uždarant furos duris.

Terminai, maršrutai ir „olandiški spąstai“

Kiek laiko užtrunka kelionė iki Olandijos?

Teoriškai atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 km. Vairuotojui, laikantis visų poilsio režimų, tai užtrunka maždaug 2–3 dienas. Tačiau praktikoje viskas kitokia. Vokietijoje, ypač ties Ruhr sritimi, įvyksta staigūs spūstys (stau), kurios gali pridėti 4–5 valandų. Be to, Olandijoje labai daug tiltų, griovių ir apribojimų sunkvežimiams. Kartais reikia sukti pro aplinkkelius, kurie atrodo be galo ilgi. Taigi, jei jums pasakysiu „trečią dieną“, geriau planuokite prekių gavimą ketvirtą dieną ryte – taip išvengsite nereikalingo streso.

Ar galite pristatyti į Amsterdamo centrą su didžia fura?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas yra – labai sunkiai. Amsterdamas, o taip pat Utrechtas ar Hagas, turi griežtas „zoning“ zonas – miesto centruose sunkvežimiams draudžiama važiuoti arba reikia specialių leidimų. Esu matęs, kaip mūsų vairuotojas bandė įvažiuoti į siaurą gatvelę prie kanalo ieškodamas restorano-klubo ir užstrigo tarp dviračių. Tokiu atveju mes naudojame „paskutinės mylios“ sprendimus – perkrauname krovinį į mažesnį sunkvežimį (7.5 t arba 3.5 t) arba pasamdome vietinį kurjerį. Tai papildoma paslauga, kuri sutaupo nervus ir galbūt važiuoklę.

Kaip aš galiu sekti, kur mano krovinys?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui kiekvieną valandą ir klausti „kur tu?“, kas niekam nepadėdavo susikaupti. Dabar visos mūsų technikos aprūpintos GPS stebėjimo sistema. Jūs gaunate nuorodą ir realiu laiku matote, kur fura sustojo. Tačiau verta prisiminti, kad kartais signalas pradingsta arba vairuotojas užmiega poilsio zonoje ir neįjungia sistemos. Jei matote, kad fura stovi vietoje 4 valandas, nebijokite paskambinti man – aš pats susisieksiu su vairuotoju ir paaiškinsiu situaciją. Tai ta „visapusiška pagalba“, apie kurią kalbame – mes esame tarpininkai, kurie išsprendžia problemas, kol jūs miegate.

Rizikos, draudimas ir neplanuotos situacijos

Kas nutinka, jei fura sugenda arba patiria avariją?

Niekas nenori apie tai galvoti, bet po 20 metų aš žinau – tai nutinka. Būna padangos plyšimai, variklio gedimai, o kartais ir eismo įvykiai. Jei įvyko nesusipratimas kelyje, pirmiausia skambina draudimo kompanijai, o tada pradedame planuoti perkrovą. Svarbiausia yra krovinio saugumas. Jei tai šaldomas produktas, reikia rasti kitą šaldomą furgoną per kelias valandas. Čia mūsų patirtis ir kontaktai būna neįkainojami – mes žinome, kur kreiptis Vokietijoje ar Olandijoje vidurnaktį. Be to, visada turime CMR draudimą, kuris padengia žalą, tačiau dokumentus užpildyti reikia tiksliai, kitaip išmokėti pinigai bus sunku.

Ar draudimas apima viską, ką aš vežu?

Čia būna daug nesutarimų. Standartinis CMR draudimas dažniausiai dengia 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Tai nėra milžiniška suma, jei vežate brangią elektroniką arba meno kūrinius. Jei jūsų siunta verta daugiau nei 50 000 eurų, būtinai apie tai praneškite iš anksto. Mes galime sudaryti papildomą draudimo polisą konkrečiam reisui. Buvo atvejų, kai klientai sakydavo „o, man užteks“, o kai dėžė su jautriais optiniais prietaisais nukrito nuo keltuvo, jie labai gailėjosi, kad taupė ant draudimo.

Ką daryti, jei gavėjas Olandijoje atsisako priimti prekes?

Tai tikras košmaras, kuris, deja, nutinka. Kartais gavėjas pareiškia, kad prekės sugadintos, arba tiesiog nėra pinigų sąskaitai apmokėti. Tokiu atveju fura negali stovėti amžinai – ji turi važiuoti toliau. Mes pasirašome „protokolą“ apie atsisakymą priimti, dažnai kviečiame nepriklausomą ekspertą, jei yra abejonių dėl būklės. Tada krovinys grįžta atgal į Lietuvą arba, jei įmanoma, laikinai sandelinimas pas mūsų partnerius Olandijoje. Tai kainuoja pinigus, bet tai vienintelis teisėtas būdas išsiveržti. Visada patariu išsiaiškinti finansinius reikalus su partneriu prieš išsiunčiant fura – olandai labai mėgsta aiškias sutartis.

Išvada

Galiausiai, ar krovinių gabenimas į Olandiją gali būti vadinamas visapusiška pagalba? Mano atsakymas – taip, jei pasirinksite ne tiesiog vežėją, o partnerį. Olandija nėra tolimoji Afrika, ten logistika labai išvystyta, tačiau būtent dėl to ten ir reikalavimai aukšti. Jie neduoda antrų šansų, jei vėluoji arba padarei klaidą dokumentuose. Mano patirtis rodo, kad sėkmės paslaptis yra ne mažiausioje kainoje, o atvirame ir draugiškame bendravime. Kai klientas man sako: „šiukšlių nevežkite“, aš žinau, kad jis supranta šizą. Mes čia ne tam, kad tik nuvažiuotume, o tam, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai, o jūsų partneriai Olandijoje gautų tai, ką užsakė, laiku ir saugiai.