Krovinio pristatymas į Olandiją per kelias darbo dienas: Vadovas, kurio nerasite vadovėliuose

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt dvejus metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai turėjo nešti brangų krovinį per sieną rankomis, kad neišsižioplėtų muitininkai, iki dabar, kai viskas valdoma iš išmaniojo telefono. Vienas dalykas visada lieka tas pats – klientas visada nori to paties: „Greitai, pigiai ir, kad niekas nesužinotų“. Na, su paskutiniu dalyku mes padėsime neįsivaizduojamai, o štai apie greitį ir pačios Olandijos specifiką štai ką galiu pasakyti. Krovinio pristatymas į Olandiją per kelias darbo dienas nėra magija, tai griežta logistika, kurioje viena klaida gali brangiai kainuoti.

Kai klientas skambina ir sako „reikia parduoti prekes Amsterdamą jau rytoj“, aš dažniausiai atsidūstuu situacijoje, kai reikia paaiškinti realybę. Olandija – tai ne Lietuva, čia tankiai apgyvendinta šalis, kurioje eismo uzimtumas yra vienas didžiausių Europoje. Geografiškai tai arti, Vilniaus iki Roterdamo yra apie 1500 kilometrų. Teoriškai vairuotojas galiai nusivažiuoti per 18-20 valandų, jei niekas nesugestu ir neužstrigtų pasienio punktuose (nors jų daugiau nebėra, kontrolės vis dar vyksta). Tačiau realybėje yra kita – vairuotojo poilsis, techninės pertraukos, eismo įvykiai A2 autostradoje Vokietijoje ar tiesiai prieš Roterdamo uostą. Todėl, kai kalbame apie krovinio pristatymą į Olandiją per kelias darbo dienas, mes turime omenyje ne fizikinį greitį, o optimaliai suderintą maršrutą, kuriame įvertinami visi šie rizikos factoriai.

Šiandien Olandija yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje. Jei jūsų krovinys keliauja į Venlo (kur yra didžiuliai prekybos centrai) arba tiesiogiai į Roterdamo uostą tolesniam siuntimui į kitas pasaulio šalis, suprasti procesą yra būtina. Aš nešiuosi ne tik prekes, bet ir savo patirtį, kad jūsų verslas neistotų į bėdų dėl vėluojančios atsargos.

Kaip tai veikia iš vidaus: laikas ir atstumai

Ar tikrai įmanomas krovinio pristatymas į Olandiją per kelias darbo dienas?

Žiūrėkime tiesiai į akis. Jei mes pasirašome sutartį pirmadienį ryte ir krovinys jau yra paruoštas mūsų bazėje Kaune, tai, jei vairuotojas važiuoja pilna apkrova (FTL), jis gali būti prie gavėjo durų trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Tai yra tas standartas, kurį mes vadiname „ekspresiniu“. Tačiau jei tai yra dalinis krovinys (LTL), kur turi būti surinktos prekės iš kelių siuntėjų, tai laikas automatiškai prailgėja iki 4–5 dienų, nes reikia laukti, kol pilna mašina nebus surinkta. Taip, greitas pristatymas įmanomas, bet tik tada, kai nėra stabdžių formavimo etape.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros, jei prekės keliauja iš ne ES šalių?

Nors Olandija yra ES narė, dažnai atsitinka, kad prekės ateina iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos per mūsų terminalus. Čia viskas priklauso nuo to, kiek tiksliai jūsų brokeras sugebėjo užpildyti dokumentus. Esu matęs atvejus, kai viena trūkstama dešimtainė skaičiaus sąskaitoje faktūroje sustabdydavo 20 tonų sunkvežimį visai dienai. Jei viskas tvarkinga – „green lane“ procedūra trunka penkias minutes. Jei ne – gali tekti laukti ir kelias dienas, kol bus išspręsta klausimų bilietas.

Kodėl Olandijoje taip sunku su pristatymo langais?

Olandai yra labai disciplinuoti, jie myli tvarką. Jūs negalite tiesiog atvažiuoti prie sandėlio ir signalizuoti „aš atvežiau“. Ten viskas tvarkoma pagal griežtus „Time Windows“ – laiko langus. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių anksčiau, jį gali neįleisti. Jei pavėluoja – gali būti bauda arba pristatymo perkėlimas kitai dienai. Todėl planuojant krovinio pristatymą į Olandiją per kelias darbo dienas, mes visada stengiamės rezervuoti šiuos langus iš anksto, kitaip visas greitis eina veltui.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek maždaug kainuoja viena kelionė iki Olandijos?

Nesužinosite tikslios kainos, kol nepasakysite, ką ir kiek vežate. Bet kaip veteranas galiu pasakyti štai ką: dabar, kai degalų kainos šokuoja, o Vokietijoje yra brangūs kelių mokesčiai (LKW-Maut), vidutinė kaina už vienos pilnos (90 kub. m) mašinos kelionę svyruoja nuo 1200 iki 1600 eurų. Tai yra bazinis rėmas. Jei reikia šaldytuvo, kainos šokteli 20–30 proc. Jei reikia „pavojingų krovinių“ (ADR) leidimų – dar brangiau. Neklauskite „už kiek“ be detalių, nes aš nesakysiu melagingų skaičių.

Ar moka už kelius vairuotojas ar aš?

Visada moka klientas, bet tai įskaičiuota į mano pasiūlymo kainą. Jums nereikia eiti prie Vokietijos sienos su kortele mokėti už važiavimą autobanu. Mes, kaip pervežėjai, turime vinjetes ir prietaisus, kurie fiksuova kiekvieną kilometrą Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje. Olandijoje keliai šiuo metu daugiausia mokesčių neima lengviesiems, o sunkiesiems – taip, yra mokesčiai už taršą (Eurovignette), bet jie jau įtraukti į vežimo kainą. Viskas yra paprasta: viena suma, be jokio papildomo „pinigų rinkimo“ kelyje.

Kas ta „paskutiniai kilometro“ kaina ir kodėl ji brangi?

Olandijoje žemės kaina astronomiška, todėl sandėliai yra stati, siauri ir dažnai įsiterpę tarp gyvenamųjų namų. Prie standartinio krovinio gali būti taikoma papildoma mokestis už „paskutinį kilometrą“, jei pavyzdžiui, reikia važiuoti į Amsterdamo centrą, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikru valandomis, arba reikia specialios leidimo. Kartais tenka nuominti mažesnę mašiną (7.5 t), kad pristatytumėme prekes ten, kur 18 tonų gigantas nepralįs. Tai papildomi žaidėjai, kuriuos reikia žinoti.

Dokumentai ir burokratija

Kokius dokumentus būtinai reikia paruošti?

Nereikia būti mokslininku, kad suprastum: be CMR (kelionių lapo) ir prekių sąskaitos faktūros (Commercial Invoice) nė nebandykite leisti vairuotojo. Sąskaitoje turi būti aiškiai nurodyti HS kodai – tai prekių klasifikacijos kodai, be kurių muitinė neleis nei įšokti, nei iššokti. Dar dažnai pamirštamas „Packing List“ – pakavimo sąrašas. Jei vairuotoją sustabdys Vokietijos policija ir jis neturės šių dokumentų, mašina gali būti nuvesta į aikštelę, o jums teks mokėti baudą už kiekvieną valandą stovėjimo.

Ar reikia Ex1 dokumentų, jei prekės iš Lietuvos?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Schengeno zonoje ir Europos Sąjungoje, Ex1 (eksporto deklaracija) dažniausiai nėra fiziškai keliamo dokumentas, tačiau elektroninis eksporto pranešimas turi būti padarytas. Aš dažnai matau, kad smulkiausi verslininkai neįsivaizduoja, kad net ir pardavant prekę kaimynui Europoje, reikia ją užregistruoti Muitinės informacinėje sistemoje (MIS). Jei to nepadarysite, ir vairuotoją sustabdys patikrinime – gausite baudą už nelegalų prekių judėjimą.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai mano mėgstamiausia (sarkastiškai) situacija. Vairuotojas atvažiuoja į Venlo sandėlį, o ten sako: „Mes ne užsakė“ arba „Prekės sugedusios“. Pagal taisykles, vairuotojas turi palaukti 24 valandas nemokamai. Po to kiekviena valanda kainuoja. Aš visada sakau savo klientams: susisiekti su gavėju prieš išvykstant mašinai iš Lietuvos. Patikrinkite, ar jis tikrai laukia. Niekas nenori mokėti už vairuotojo stovėjimą Olandijoje, kur kava brangesnė negu auksas.

Specifiniai dalykai ir problemos

Ar saugu vežti maistą ar vaistus?

Štai čia reikalingas šaldytuvas ir specialus įranga. Aš nebūčiau pasitikėjęs paprasta mašina, net jei žiema ir užšalęs kelias. Olandijos muitinė labai griežtai tikrina, ar vaistai turi reikiamus sertifikatus (GDP), o maistas – atitinkamas sanitarijos normas. Jei šaldytuvo temperatūra pakils aukščiau leistinos ribos kelionės metu, visa siunta gali būti sunaikinta vietoje. Tik patikimi pervežėjai su šiuolaikine technika gali užtikrinti, kad krovinio pristatymas į Olandiją per kelias darbo dienas nebaigtųsi šiukšliadėžėje.

Kaip elgtis, jei reikia pristatyti į Olandijos salas?

Daug kas pamiršta, kad Olandija ne tik sausuma, tai ir Frizijos salos, pavyzdžiui, Tekselis. Ten važiuojama keltu. Jei užsakovas nurodo adresą „Tekselis“ ir sako „o, čia tik šimtą kilometrų toliau“, aš žinau, kad tai reiškia papildomą 4–5 valandas laukimo keltuose ir brangų bilietą. Tokiu atveju standartinis pristatymo laikas nebegalioja. Reikia viską suplanuoti pagal keltų grafiką, kuris dažnai būna retas.

Kodėl taip svarbu, kad vairuotojas mokėtų anglų kalbą?

Gali būti puikus vairuotojas, vairuojantis kaip „Schumacheris“, bet jei jis negali susikalbėti su sandėlininku Olandijoje, jums bus bėdų. Olandai kalba puikiai angliškai, bet jie nekalba lietuviškai ar rusiškai. Jei vairuotojas neįsivaizduoja, kas yra „loading dock“ ar „pallet jack“, pristatymas gali užtrukti amžinai. Aš visada siunčiu tik tuos vairuotojus, kurie gali paaiškinti, ką jie veža ir kur reikia padėti.

Kokia yra draudimo rolė šiuose maršrutuose?

Dauguma klientų galvoja, kad „aš sumokėjau už pervežimą, tai ir draudimas įskaičiuotas“. Taip, įskaičiuotas, bet jis yra ribotas – dažniausiai tik pagal CMR konvenciją (apie 8.33 SDR už kg). Jei vežate brangų elektroniką, 10 000 eurų vertės krovinio, ir jis dings (užgrobimas, gaisras), gausite tik nedidelę dalį sumos. Visada patariu sudaryti papildomą draudimą visai krovinių vertei. Tai kainuoja vos kelias dešimtis eurų, bet sutaupo nervus tūkstančiams.

Išvada

Apibendrinant visus šiuos metus praleistus kelyje, galiu pasakyti vieną: krovinio pristatymas į Olandiją per kelias darbo dienas yra visiškai įgyvendinamas tikslas, jei jums dirba profesionali komanda. Tai neatsitiko savaime. Tai yra kruopštus darbas, prasidedantis nuo tikslaus užsakymo pateikimo ir baigiantis vairuotojo grįžimu atgal. Neklauskite, kodėl kaina tokia, kokia yra – klauskite, kas į ją įeina. Olandija neleidžia sau pigiai ir greitai klaidoti, todėl geriau iš karto pasirinkti kokybę, nei vėliau spręsti problemas su neišsiųstais atsargų likučiais. Pasitikėkite patirtimi, o ne pigiausia pasiūlymu.