Kraustymosi planavimas į Olandiją: visa reikalinga pagalba

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, maršrutas Lietuva – Olandija (Nyderlandai) man yra toks pat kasdienis kaip nusipirkti duonos parduotuvėje. Per šį laiką mačiau viską: nuo studentų, vežančių tik vieną krepšį drabužių į Amsterdamą, iki milžiniškų gamyklų relokacijų į Roterdamo uosto zoną. Tačiau, nepaisant to, kiek kartų tai daryčiau, kraustymosi planavimas į Olandiją visada išlieka sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik fizinio jėgos, bet ir tikslios logistikos. Dažnai klientai sako: „ tiesiog įmeskite viską į sunkvežimį ir važiuokite“, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalbame apie užsienio šalį, kurioje griežtai laikomasi taisyklių, o gatvės dažnai sukasi kaip šaltinis.

Kodėl taip daug žmonių renkasi būtent šią šalį? Olandija pasižymi puikiu ekonomikos stabilumu, aukštais atlyginimais ir, žinoma, tuo pačiu, savo specifiniu iššūkiu – gyvenamuoju būstu. Dažnai tenkama išsinuomoti namą, kuriame nėra baldų, todėl tenka vežti visą iš Lietuvos. Čia prasideda tas žaidimas. Kraustymosi planavimas į Olandiją turi būti pradedamas ne iš to, kaip dėti dėžes į mašiną, o iš to, ką iš tikrųjų norite ir galite vežti. Aš dažnai patariu klientams atsikratyti senų sofų ar spintų dar Lietuvoje, nes Olandijoje baldų pirkimas ir išvežimas (nuolaidų parduotuvėse) gali būti pigiau nei jų transportavimas per visą Europą.

Taip pat negalima pamiršti geografinių ypatumų. Olandija – lyguma, tačiau miestai statyti labai tankiai. Eindhovenas, Utrechtas, Maastrichtas – kiekvienas turi savo niuansų. Sunkvežimis su 20 tonų kroviniu tiesiog negali važiuoti į kiekvieną viduramžių stiliaus gatvelę. Todėl, kai kalbame apie pagalbą, mes kalbame ne tik apie vairuotojus, kurie gali pakelti dėžę, bet ir apie logistikos ekspertus, kuris žino, kad prie BSN registracijos centro reikia važiuoti ne iš gatvės pusės, o iš kiemo pusės, kad gautum leidimą stovėjimui.

Šiame straipsnyje bandysiu išdėlioti tą pačią informaciją, kurią kasdien sakau telefonu, tik šiek tiek platesniu kontekstu. Jums nereikės būti ekspertu, pakanka, kad skaitytumėte ir suprastumėte, kad šis procesas gali būti be streso, jeigu viskas padaryta teisingai.

Kaip visa tai vyksta kelyje ir kiek laiko užtrunka

Dauguma žmonių galvoja, kad pervežimas į Olandiją tai kaip važiavimas į Latviją – išvažiavai ryte ir jau esi pietų metų. Deja, ne taip paprasta. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 km viena kryptimi. Tai reiškia, kad vairuotojas privalo laikytis poilsio laiko – jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės, nors ir norėtų. Be to, kelyje visada pasitaiko staigmenų: užstrigimas ties Vroclavu Lenkijoje arba eilės prie Vokietijos autostradų mokesčių vartų. Tinkamas kraustymosi planavimas į Olandiją visada įtraukia ir šių rizikų vertinimą.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas į Olandiją?

Standartinis terminas, kurį nustatome sutartyje, yra nuo 2 iki 4 dienų nuo pakrovimo dienos. Tai priklauso nuo to, ar tai yra „dalinis krovinys“, t.y. ar mašina važiuoja tik su jūsų daiktais, ar dar pasiima ką nors kelyje iš Vokietijos. Jeigu mes siunčiame atskirą sunkvežimį tik jums, tai mes galime būti ties jūsų namais Olandijoje po 48 valandų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje griežtai stebimos darbo laiko taisyklės, tad iškrovimas antrąją dieną naktį gali būti neįmanomas dėl triukšmo draudimą.

Ar galima vežti mašiną ar motociklą kartu su baldais?

Žinoma, tai yra viena dažniausių užklausų, nes Olandijoje viešasis transportas brangus, o dviračiu važinėti ne visada patogu lietaus sezonu. Mes galime užvežti jūsų automobilį vilkike arba specialioje dalyje viršuje, tačiau tai reikalauja papildomų dokumentų ir techninės apžiūros. Svarbiausia – degalai bakelyje turi būti išleisti iki minimumo, o akumuliatorius atjungtas, kad neįsiktų per kelionę.

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas?

Noriu būti tiesus – kainos svyruoja kaip vėjų jūroje. Pavyzdžiui, jeigu vežate tik kelių dėžių kiekį ir keliatės į mažą miestelį pietų Olandijoje, tai gali kainuoti apie 800–1000 eurų. Jeigu kalbame apie pilną namą (3–4 kambarių butą) su pianinu ir baldais į Amsterdamą, skaičiuokite nuo 2500 eurų ir daugiau. Kaina priklauso nuo degalų kainos rinkoje, kuri šiuo metu, turiu pripažinti, nėra labai maloni.

Kas daro, jei sunkvežimis neprileidžiamas į gatvę?

Tai klasikinis scenarijus, ypač senuosiuose Amsterdamo ar Hagos kvartaluose. Mes tada naudojame „pėsčiosios“ logistikos paslaugas – t.y. mažesnes transporto priemones su kėbulu liftu. Vairuotojas iškrauna didelį sunkvežimį artimiausioje didžiojoje aikštelėje (pavyzdžiui, prie prekybos centro „Zuid“), o tada mūsų komanda mažaisis autobusiukais perveža daiktus tiesiai į duris. Tai užtrunka ilgiau, bet sutaupo jums nervų ir baudų už neteisėtą stovėjimą.

Ar reikės mokėti už daiktus ir popieriaus darbas

Čia dažniai susiduriame su didžiausia panika. Žmonės bijo, kad muitinė juos apvers iš viršaus ir nuskaitys kiekvieną dėžę. Turiu nuraminti – jeigu persikeliate gyventi (ne verslui), ES taisyklės yra jūsų pusėje. Tačiau Olandijos muitinė (Douane) yra griežta ir labai organizuota, todėl kraustymosi planavimas į Olandiją privalo įtraukti ir dokumentų tvarkymą.

Ar reikės mokėti PVM arba muitą už savo senus daiktus?

Jeigu daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius Lietuvoje, o dabar persikeliate gyventi į Olandiją, tai jums nereikia mokėti jokio mokesčio. Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Jums tiesiog reikia užpildyti specialią formą ir parodyti, kad turite nuomos sutartį Olandijoje. Jeigu bandysite vežti prekes parduoti (pavyzdžiui, 10 naujų televizorių), tai tuomet jums teks mokėti 21 proc. PVM.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti rankoje?

Sąrašas nėra milžiniškas, bet be jų sustosite sienoje. Būtina turėti asmens dokumentą (passą ar ID kortelę), transporto sutartį su mūsų įmone, kurioje matyti, kas veža ką, ir labai svarbų dokumentą – indėlių sąrašą (packing list). Jis turi būti parašytas lietuviškai ir angliškai (arba olandiškai), be to, geriau, kai jis nėra tik „baldų sąrašas“, o turi nurodytą apytikslę vertę kiekvienam daiktui, nors ir naudotam.

O jeigu aš atvežu daiktus ne iš ES, o iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos?

Tuomet situacija pasikeičia, nes tai yra trečiosios šalys. Mums reikės deklaruoti krovinių prekių kodą (HS kodą) ir pateikti muitinės deklaraciją. Procesas užtrunka ilgiau, gali reikėti muitinės brokerio pagalbos. Aš visada sakau – jeigu galite, išvengkite kompleksinių maršrutų, nes kiekviena papildoma muitinės kontrolė tai laikas ir pinigai.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretę sau?

Galite, bet ribotais kiekiais. Olandai labai griežtai stebia akcizinių prekių kiekį. Asmeniniam naudojimui galite vežti 110 litrų alaus, 90 litrų vyno (iš jų ne daugiau kaip 60 litrų putojančio), ir 20 litrų stipriųjų gėrimų. Jeigu mūsų vairuotojas pamatys 200 litrų degtinės bagažinėje, jis privalos tai pranešti, nes kitaip galiu prarasti licenziją. Taigi, nebandykite atvežti „sandėlio“ atsargų.

Kaip supakuoti, kad nenukristų ir nesužalotumėte nugaros

Po dvidešimties metų darbo aš galiu iš toli pažiūrėti į dėžę ir pasakyti, ar ji sulaikys 30 kilogramų knygų, ar išsirips pirmajame posūkyje ties Varšuva. Pakavimas – tai ne tik estetika, tai saugumas. Dažnai klientai sako, kad pačius sugebės supakuoti, tačiau paskui pasirodo, kad „porceliano“ servizas uždėtas į plastikinius kibus be užpildo. Tikras kraustymosi planavimas į Olandiją prasideda nuo to, kur gausite tinkamas dėžes.

Kur gauti dėžes ir ar jas reikia specialiai pirkti?

Galiu pasakyti taip: jeigu norite, kad jūsų indai atvyktų sveiki, nenaudokite „Rimi“ ar „Maxima“ dėžių nuo kiaušinių. Jos per minkštos.