Kraustymosi į Olandiją patarimai: kaip sutaupyti?

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo studentų, vežančių tik vieną krepšį su drabužiais, iki didelių verslininkų, kuriantis prabangius vilus prie Amsterdamo kanalų. Olandija (Nyderlandai) visada buvo viena populiariausių krypčių mūsų lietuviams, o pastaraisiais metais, kai darbo rinka ten tiesiog virga, srautas tik didėja. Bet čia ne apie tai, kad ten nueiti reikia, o apie tai, kad tai padaryti protingai.

Kas dažniausiai keliauja? Žmonės, kurie gauna darbo pasiūlymą statybose, logistikoje, agrosektoriuje ar IT srityje. Ir pirmas dalykas, kuris juos išgąsdina, yra ne lietuviškas oras, o tas, kiek kainuoja turti nuvežti. Kartą atvykęs į vietą, jau sužinojote, kad olandiškas „broodje“ (sumuštinis) kainuoja daugiau nei čia pilnas pietų meniu, taigi taupyti pradėti reikia jau čia, pakroviant daiktus į sunkvežimį. Štai mano, kaip seno voko, požiūris į tai, kaip nešvaistyti pinigų, kai ruošiatės kelionei į „tulpių šalį“.

Pagrindinė klaida, kurią daro dauguma, yra panika. Žmonės sako: „reikia viską nuvežti“. Tiesą sakant, daiktų kiekis nulemia pervežimo kainą daugiau nei atstumas. Jeigu turite seną sofą, kurią nusipirkote prieš penkiolika metų, pagalvokite tris kartus, ar verta ją vežti per visą Vokietiją ir Belgiją. Olandijoje baldų pirkimas gali būti pigesnis nei jų transportavimas, ypač jeigu naudojatės kokių nors „Markdown“ arba sekančių dienų išpardavimais vietinėse parduotuvėse, tokiuose kaip „IKEA“ ar „Leen Bakker“.

Tačiau jeigu jau nusprendėte vežti, raktas į sutaupymą yra lankstumas. Profesionalai vadiname tai „dalinių krovinių“ (part load) logistika. Jeigu jūsů daiktai užima tik 5–10 kubinių metrų, nereikia nuomoti viso sunkvežimio 20 ar 30 kubų. Mes, ekspeditoriai, dažnai sujungiame kelis klientų siuntinius viename reise. Vieną dieną paimame stalą iš Kauno, kitą – dėžes iš Šiaulių, ir važiuojame į Roterdamą ar Eindhoveną. Jums tai kainuos pusdvigubai ar net triskart mažiau nei tiek pat kainuotų individualus reisas. Taigi, kraustymosi į Olandiją patarimai: kaip sutaupyti prasideda ne nuo kupono suradimo, o nuo tikslio savo turto aprašymo.

Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama – tai pakavimo medžiagos. Profesionalios pervežimo kompanijos jas dažnai įkainuoja labai aukštai. Kartą matęs, kaip klientas sumokėjo už 50 „stiprių“ dėžių tiek, kiek kainuoja pusė bilieto lėktuvu. Geriausia variantas – susirasti prekybos centre (kur prekiaujama statybinėmis medžiagomis) paprastas dėžes po prekes, jos dažnai būna nemokamos. O jei jums reikia specialios pakuotės taurėms ar pianinui, tuomet verta pasikalbėti su vežėju, bet visą kitą galite supakuoti patys. Tas pats pasakytina apie krovos darbus. Jei esate jaunas ir stiprus, pakraukite dėžes patys, o ekspeditoriui palikite tik sunkų pianiną ar šaldytuvą nuleisti nuo trečio aukšto. Tai gana akivaizdžiai sumažina galutinę sąskaitą.

Taip pat verta paminėti ir maršrutą. Olandija yra maža šalis, tačiau pasiekti ją reikia keliaujant per kitas valstybes. Dažniausiai važiuojama per Lenkiją ir Vokietiją. Vokietijoje, žinoma, yra kelių mokesčiai (mautai) už sunkvežimius, todėl kaina ir susiformuoja tokia, kokia yra. Tačiau jeigu galite laukti, nebūkite tas, kuris skambina ir sako „reikia vežti rytoj“. Planuokite kelionę mažiausiai 2–3 savaites iš anksto. Tada mes galime suderinti grafiką taip, kad sunkvežimis nebūtų tuščias viena kryptimi, o jums gautumėte nuolaidą.

Dabar, kai jau turite bendrą vaizdą, pažvelkime į konkrečiausius klausimus, kuriuos man klientai užduoda kasdien. Tai realios situacijos ir realūs atsakymai, kurie padės jums suprasti šios rinkos niuansus.

Kainos ir sudėtingumo lygmuo

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežti 1 butą į Olandiją?

Viskas labai priklauso nuo to, ką vadinate 1 butu – ar tai studija Vilniaus centre, ar namas su garažu suburbeje. Jeigu kalbame apie standartinį dviejų kambarių butą be baldų (tik dėžės ir buitinė technika), tai kaina svyruoja nuo 800 iki 1200 eurų. Jeigu reikia vežti visus baldus, tada skaičiuokite nuo 1500 eurų ir aukščiau. Atsimenu vieną atvejį, kai teko vežti praktiškai visą interjerą iš vilos netoli Klaipėdos, ir sąskaita viršijo 3000 eurų, nes teko naudoti didelę sunkvežimių koloną ir keltis.

Ar brangiau vežti vasarą ar žiemą?

Vasaris ir kovas yra „mirusio“ sezono laikas, ir tada galima gauti gan geras nuolaidas, nes vairuotojų reikia, o darbų mažiau. Gegužės pabaiga, birželis ir rugsėjis – tai aukso laikai pervežėjams, kainos šokeliauja 20–30 proc. Todėl jeigu darbo sutartis prasideda spalio 1-ąją, nebijokite susiderėti su darbdaviu, kad atvyktumėte rugsėjo viduryje ar net rugpjūtį, kai oras dar geras, o kainos jau pradeda kristi.

Ar verta nuomoti furgoną ir važiuoti paties?

Tai klasikinis klausimas. Jeigu turite vairuotojo pažymėjimą (kategorija C) ir patirties, taip, gali pigiau išeiti. Bet dažniausiai žmonės nuomoja 3,5 tonų furgonus (į juos teisės nereikia). Tokio furgono įrenginys (pakraunamas aukštis) yra žemas, ten telpa mažiau, negu atrodo. Pridėkite prie to degalus (Vokietijoje brangiau), išlaidas už keltą (jei reikės), miego vietą ir maistą kelyje. Dažnai po to išeina, kad sutaupėte 50 eurų, bet praradote savaitgalį ir nervus.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Tikrai ne atstumas, kaip dauguma galvoja. Didžiausią įtaką darba kelia krovinio tūris (kubatura) ir prieinamumas. Jeigu reikia daiktus nešti 500 metrų nuo sunkvežimio, nes centrinėje gatvėje negalima stovėti, arba kelti juos penktu aukštu be lifto – tai kaina šuoliais aukštyn. Olandijoje miestai dažnai statyti „užtvindyta“ vietovė, todėl prieigų problemų ten išvengti sunku.

Ar į kainą įskaičiuota draudimas?

Standartinis tarifas įtraukia tik privalomą transporto draudimą, kuris apsaugo tik tada, kai mūsų vairuotojas užkerta šuniui kelią ar suardo kaimyno tvorą. Jūsų daiktai (pvz., sužalojamas šaldytuvas) dažniausiai yra draudžiami papildomai. Visada pasidomėkite, ar draudimas apima ir „vadybininko riziką“, t.y. jei dėžė nukrenta nešimo metu. Pasakyčiau taip – geriau užsidrausti ir nemokėti, nei atsigailauti gaisro atveju.

Olandijos niuansai ir dokumentai

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, fizinės asmenų, besikraustančių gyventi į kitą ES šalį, daiktai yra be muitų, jeigu tai nėra prekybinis siuntinys. Svarbiausia turėti „Turtinės deklaracijos“ formą (kai kurios kompanijos ją pildo už jus), kurioje išvardinama, kad daiktai naudoti ir jūs juos vežate savo reikmėms. Jeigu bandysite vežti 20 naujų televizorių, tai jau bus prekyba, ir muitinės tikrai nepraleis.

Kaip su jais susiduria olandai pačiame mieste?

Olandai yra labai disciplinuoti, todėl jeigu gyvenate „Amstelveen“ arba „Utrecht“ centre, gali reikėti speciali leidimas sunkvežimiui stovėti. Tokias licencijas (ontheffing) dažnai išduoda savivaldybės, bet tai užtrunka kelias dienas. Geriausias patarimas – paprašykite savo brokerio ar pervežėjo tai patikrinti iš ankdo, kitaip gali būti, kad sunkvežimis atvažiuos ir negalės įvažiuoti į gatvę dėl „Zones“ apribojimų, o teks viską pernešti rankomis per 2 km.

Ar galiu vežti alkoholį ar maisto produktus?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Negalima vežti 500 litrų degtinės, nors kaina ten mažesnė. Muitinė turi nustatytas normas, kiek alkoholio ir tabako gali atvežti vienas suaugęs asmuo (paprastai tai 10 litrų degtinės ir t.t.). Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, vežti nerekomenduoju dėl griežtų veterinarinių kontrolės taisyklių, nors tarp ES šalių ribos mažiau griežtos, bet pavojus susidurti su kebliu pareigūnu visada egzistuoja.

Ar teko susidurti su vogtais siuntiniais Olandijoje?

Per 20 metų buvo keletas incidentų, bet dažniausiai tai nutikdavo ne pačioje Olandijoje, o mažesnėse stotelėse pietų metu Vokietijoje ar Lenkijoje. Olandijoje saugumo lygis gana aukštas, tačiau stovėjimais aikštelėse (prie „Jumbo“ ar „Albert Heijn“ parduotuvių) reikia būti atsargiems. Mūsų sunkvežimiai turi GPS stebėjimą ir dažniausiai neviešbuose, o saugiuose sandėliuose pernakvoja.

Pakavimas ir organizacija

Kokias dėžes geriausia naudoti, kad sutaupyti?

Nenaudokite didžiulių dėžių po buitinę techniką, jei jose nešiojiate pienes. Vienas vyras negali pakelti 50 kg dėžės su knygomis, o jei ji suyra, prarasite knygas. Geriausiai tinka standartinės, taisyklingo stačiakampio formos dėžės, kurios lengvai sukabinamos viena su kita krepšyje. Taip mes užpildome erdvę sunkvežimyje 100 proc., o ne vežame orą, už kurį jums mokate.

Ką daryti su daiktais, kurie netilptą į dėžes?

Pavėsinės baldai, dviračiai, grindys – tai viskas turi būti iš anksto sumatuota. Jeigu turite dviratį, jį galima padėti ant grindų virš dėžių, jeigu jis nėra toks brangus, kad reikia specialios dėžės. Grindų paketai yra labai dažnas siuntinys į Olandiją, nes ten mediena brangi. Geriausia juos surišti rulonais, o ne mėtyti kaip šakas.

Kiek laiko trunka visas procesas?

Nuotoliai dideli, tačgi pati važiavimo dalis trunka apie 18–24 valandas viena kryptimi (priklausomai nuo to, kur Lietuvoje ir kur Olandijoje gyvensite). Bet jeigu tai dalinis krovinys, tai gali užtrukti iki savaitės, nes mes turime surinkti kitus siuntinius. Jeigu skubate, mokėkite už ekspress reisą, jeigu ne – būkite kantrūs, taip sutaupysite 30–40 proc.

Išvada

Apibendrinant visą šį ilgą mano monologą, noriu pasakyti vieną: kraustymosi į Olandiją patarimai: kaip sutaupyti nėra apie tai, kad reikia rasti pigiausią vairuotoją su „gazu“. Tai yra sudėtinga užduotis, reikalujanti planavimo, pasitikėjimo savo ekspeditoriumi ir supratimo, kiek daiktų jums tikrai reikia. Naudokitės dalybiniais pervežimais, kai įmanoma, supakuokite patys ir nebijokite klausti aštrių klausimų apie paslėptas išlaidas. Olandija yra puiki vieta gyventi, tačiau ji moko mūsų būti praktiškais.