Kraustymasis iš Olandijos: kaip pasiruošti kelionei ir išvengti streso

Sveiki, draugai. Būna taip: gyvenate Nyderlanduose, dirbate, o paskui staiga pasirodo galimybė ar būtinybė grįžti Lietuvon. Aš šioje srityje esu jau virš dvidešimt metų – nuo tada, kai vairuotojai dar turėdavo spalvotus žemėlapius priekyje ir telefoną, kuriuo galima tik skambinti. Per tą laiką mačiau viską: nuo trijų dėžių studentams iki pilnų vilkikų su pramoniniais įrenginiais. Ir turiu pasakyti, kraustymasis iš Olandijos yra vienas specifiškiausių iššūkių, ne tik dėl atstumų, bet ir dėl to šalies specifikos.

Kodėl? Olandija yra logistikos širdis, čia viskas labai tvarkingai, tačiau ir griežtai reglamentuota. Čia ne taip lengva „užsukti“ krovininiu mašina į miesto centrą, kaip Lietuvoje, o biurokratiniai reikalai gali užkirsti kelią net ir patyrusiems vairuotojams. Jei planuojate kraustymąsi iš Olandijos, reikia ne tik kvietimo draugams pietums, bet ir solidžios strategijos. Šiame straipsnyje pasakysiu viską taip, kaip kalbėčiau su klientu prie kavos puodelio – be vengimų, su praktiškais patarimais ir realiomis istorijomis iš kelio.

Pradėkime nuo to, kad dažniausiai žmonės klaidinaosi vertindami laiką. Galvojate, kad iš Amsterdamo į Vilnių važiuosite 12 valandų? Realiai, su įsirengimu, poilsio pertraukomis ir galimais eismo įvykiais ant A2 autostrados Vokietijoje, tai užtrunka ilgai. Be to, Olandijos miestai, tokie kaip Utrechtas, Haga ar Eindhovenas, turi savo specifiką dėl „zonų“, kur krovinius leidžiama vežti tik tam tikru laiku. Nepasiruošęs štai tas, kuris vėliau skundžiasi, kad pervežėjai „užkėlė kainą“ už laukimą. Tegul šis straipsnis tarnauja jums kaip žemėlapis per tą audrą.

Popieriniai reikalai ir biurokratija

Ar reikia daryti kokią nors specialią deklaraciją muitinei?

Dažniausiai ne, jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei šešis mėnesius, ir grįžtate gyventi į Lietuvą ne verslo tikslais. Tiesa, reikia turėti galvoje, kad muitininkas gali sustabdyti ir paklausti, kas yra tose dėžėse, todėl viską reikia iš anksto surašyti į pakavimo sąrašą. Aš mačiau atvejus, kai žmonės bandydavo „užvežti“ visai naujus kompiuterius ar nešiojamus kompiuterius, kurių nė nebuvo išpakuoti, o vėliau stebėdavosi, kodėl jiems reikia mokėti PVM ir verytinį mokestį. Jei daiktas atrodo kaip naujas, turite turėti pirkimo čekį ar bent jau galimybė įrodyti, kad jis jums priklauso ir nėra prekybos objektas.

Ką daryti, jei dar neatsiskaitymiau už būstą Olandijoje, o reikia išsikraustyti?

Čia situacija kiek pavojinga, teisinės prasmės atžvilgiu, bet praktikoje sprendžiama paprastai – turite turėti raštišką sutartį su savininku, kad išsikraustote iki tam tikros datos. Olandai yra labai tikslūs dėl „išėjimo inspekcijos“ (exit inspection), todėl rekomenduočiau daryti nuotraukas prieš išvežant daiktus. Jei paliksite nusėtą butą be nuotraukų, o buvęs savininkas pareikalaus pinigų už „dingusius“ daiktus ar sugadintą baldą, teismuose lietuviška kalba nelabai padės. Geriau užkirsti kelią iš anksto.

Kaip teisingai sudaryti inventoriaus sąrašą, kad nebūtų problemų?

Nerašykite tiesiog „dėžė su drabužiais“ ar „virtuvės reikmenys“, būkite konkretūs – „3 indai, 5 keptuvės, 4 poros batų“. Vieną kartą turėjau klientą, kuris parašė „knygos“, o muitinėje atsivėrė dėžė su brangiomis antikvarinėmis knygomis, kurios buvo vertos tūkstančių eurų. Sąrašas turi atitikti realybę, nes jei ką nors nurodysite, o to nebus, gali kilti įtarimų, kad kažką slapstote. Geriausia naudoti excel lentelę, kurioje viskas išdėstyta pagal dėžės numerį.

Ar galiu vežti savo transporto priemonę, jei ji čia registruota?

Taip, galite, bet čia jau nebe kraustymasis iš Olandijos dalykų prasme, o techninė procedūra. Jums reikės „deregister“ savo automobilį Olandijoje (gauti specialų kodą) ir tą patį padaryti registruojant Lietuvoje. Nepamirškite, kad jei automobilis yra pirktas iš lizingo ar nuomos, jūs negalite jo tiesiog taip nuvežti be leidimo įmonės. Pats procesas nėra sudėtingas, bet gali užtrukti kelias dienas, jei dokumentuose bus klaidų, todėl pradėkite rūpintis tuo bent savaitę prieš išvykstant.

Pakavimas ir logistika: kaip viskas sudėti

Kur geriausia gauti dėžes Olandijoje, kad nereikėtų pirkti?

Jei nenorite švaistyti pinigų, užeikite į bet kurį „Albert Heijn“ ar „Jumbo“ prekybos centrą ankstyvą ryta – tada jie išmeta šviežias dėžes iš vaisių ir daržovių skyriaus. Taip pat „Action“ parduotuvėse kartais parduodamos labai pigios, bet kietos dėžės. Tiesa, jei vežate brangius daiktus, geriau visgi įsigyti specialių pervežimo dėžių, nes senos dėžės gali sugriūti po svorio, ypač jei jose yra knygos ar įrankiai. Mačiau, kaip „lengva“ dėžė su knygomis sprogėjo pakrovimo metu, ir tada tuos knygas teko rinkti iš sunkvežimio grindų.

Ar verta siųsti dalį daiktų paštu ar kurjeriu prieš atvykstant?

Siuvinėjimo mašiną ar labai sunkų lagaminą geriau neišsiųsti, nes kainos gali būti astronomiškos dėl svorio ir matmenų. Tačiau jei turite dokumentų rinkinį ar kelis drabužius, „PostNL“ arba „DHL“ veža gana pigiai. Būkite atsargūs su alkoholiu – jei siuntite daugiau nei keletą butelių, kurjeriškės kompanijos gali atmesti siuntą arba reikalauti specialių leidimų. Geriau patys pasikrauti į mašiną ir turėti ramybę, kad tai atvyks su jumis.

Kaip užtikrinti, kad baldai neatsirėžia pervežimo metu?

Naudokite putplasčio plokštes ir „stretch“ plėvelę – olandiškose statybinių prekių parduotuvėse, tokių kaip „Gamma“ ar „Praxis“, tai kainos nėra didelės. Ypač svarbu apsaugoti stalus ir vitrinas, nes olandiški keliai, nors ir geros kokybės, turi daug „lėktinių“ (slenksčių) miestuose. Vienas mano klientas neapvyniojo stalo kojų, ir atvykus į Vilnių, stalo viršus buvo įtrūkęs tiesiog nuo vibracijos. Uždekite kampus – tai taupytojas.

Ką daryti su daiktais, kurių nebebe noriu vežti?

Olandijoje labai populiarios „Kringloopwinkel“ parduotuvės – tai antikvariatų ir parduotuvių su naudotais daiktais derinys. Galite nemokamai atvežti ten daugumą dalykų, jei jie dar tinkami naudoti. Didelius baldus, kuriuos išmesti, reikia griežtai suplanuoti, nes „grofvuil“ (didelių atliekų) ivežimas be bilieto gali baigtis baudomis. Geriau pasiklaustykite kaimynų arba pasinaudokite „Marktplaats“ portalu, kad parduotumėte brangesnius dalykus už simbolinę kainą.

Kelionės eiga ir vairuotojo darbas

Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Olandijos iki Lietuvos?

Jei vairuojate lengvuoju automobiliu, tai apie 13–14 valandų nuo Rygos ar Haagos priklausomai nuo maršruto, tačiau krovinių automobiliui viskas kitaip. Dėl greičio limitų (90 km/h Vokietijoje ir daugelyje kitų vietų) bei privalomų poilsio pertraukų, tai užtrunka maždaug 18–20 valandų važiavimo gryno laiko. Be to, reikia įsiskaityti, kad jei kelyje pasitaiko avarija ar didelė spūstis, kaip būna netoli Duisburgo, tai gali pridėti dar keletą valandų. Neskubėkite – saugumas svarbiau už valandas.

Ar galiu važiuoti toje pačioje mašinoje su vairuotoju?

Teoriškai gali, jei yra sėdynių keleiviams ir draudžiamas, bet praktiškai dauguma pervežėjų to nedaro dėl draudimo sąlygų ir atsakomybės. Jei įvyksta avarija, ir keleiviai sužeidžiami, kompanijos gaudomos didelius baudas. Yra „ekskursiniai“ pervežimai, kur pasirašote specialius dokumentus, bet tai kainuoja brangiau. Geriau susitarti, kad vairuotojas jus pasiima tam tikroje vietoje, o jūs važiuojate savo automobiliu ar traukiniu – taip abiem pusėms ramiau.

Kas daroma su kuru mokesčiais ir kelių mokesčiais?

Visus šiuos mokesčius įtraukiame į pasiūlymo kainą, tačiau verta žinoti, ką tai sudaro. Vokietijoje mokamas mokesčis už aplinkos taršą (Eurovignette), Lenkijoje ir Lietuvoje taip pat yra kelių mokesčiai sunkiesiems sunkvežimiams. Kuro kaina svyruoja, todėl jei pasirašote sutartį pusę metų iš anksto, gali būti, kad kuro pabrangimas privers koreguoti kainą. Aš visada sakau klientams – žiūrėkite ne į galutinę sumą, o į tai, kas į ją įeina, kad nebūtų staigmenų vėliau.

Ar gali būti, kad vairuotojas atvyks ir atsisiks vežti, nes daiktų per daug?

Taip, tai įvyksta dažniau, nei galite įsivaizduoti. Žmonės dažnai klaidingai vertina tūrį – sako, kad turi „vieną kambarį“, o paskui paaiškėja, kad tas kambarys pilnas knygų, sporto inventorius ir dar dviratis. Krovinių automobilių aukštis ir plotis yra fiksuoti, todėl jei aš iš anksto nemanau, kad telpa, galiu atvykti su mažesne mašina ir turėti daryti antrą važiavimą, kas padvigubina kainą. Geriau nufotografuokite viską ir atsiųskite man, aš tiksliai pasakysiu, kokią mašiną reikia.

Išvada

Viskas, ką jums čia parašiau, yra gauta per tą ilgametę patirtį, kai teko spręsti problemas ant kelio ir raminti klientus prieš telefoną. Kraustymasis iš Olandijos gali būti sklandus procesas, jei tik nebusite ašarėtas ir viską suplanuosite iš anksto. Nenaudokite atsitiktinių „gazel“ vairuotojų iš skelbimų, jei vertinate savo turtą – profesionalios ekspedinės kompanijos žino, ką daryti, jei pasigesta dokumentų ar sugenda mašina užsienyje.

Svarbiausia – nebijokite klausti. Nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili sprendimai, kai žmogus bando sutaupyti šimtą eurų, bet praranda tūkstančius dėl sulūžusių baldų. Sėkmės kelyje ir laukiu Lietuvoje su puodeliu kavos, jei nuspręsite kreiptis į mane. Olandija – nuostabi šalis, bet namai visada ten, kur širdis, o pasiruošus kelionei, širdis gali būti ramesnė.