Kraustymasis iš Olandijos į Lietuvą Mikroautobusu: Pilnas Vadovas Be Streso

Gyvenimas užsienyje yra nuostabus patyrimas, tačiau ateina momentas, kai svarstome grįžti namo. Olandija – tai šalis, kurioje daugelis lietuvių praleido ne vieną metį, dirbo ir įgijo vertingos patirties. Tačiau, kai priimamas sprendimas grįžti į Lietuvą, vienas svarbiausių iššūkių tampa turto pervežimas. Kaip padaryti tai taip, kad neišsektų nervai, o baldai ir asmeniniai daiktai atvyktų saugiai? Atsakymas paprastas: profesionalus mikroautobusu pervežimas.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų kraustymosi iki chaotiškų bandymų viską numesti į „vėžį“ paskutinę minutę. Kraustymasis iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą turi savo niuansų. Olandiški miestai dažnai yra statyti iš siaurų gatvių, o dviračių takų ir parkavimo apribojimų gausa gali sudaryti rimtų problemų dideliems sunkvežimiams. Čia į sceną žengia mikroautobusai. Jie yra manevringi, talpūs ir, svarbiausia, leidžia atlikti „duris į duris“ pervežimą be papildomų perkrovimų tarpinėse sandėliuose.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visą procesą nuo A iki Z. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip užsisakyti paslaugą, bet ir kaip pasiruošti pačiam kraustymuisi, kad jis nevertų prarasto miego ir nereikalingų rūpesčių. Mūsų tikslas – parodyti, kad kraustymasis gali būti net be streso, jeigu viskas užduodama patikimiems ekspertams ir omenyje turimos tam tikros taisyklės.

DUK: Dažniausiai Užduodami Klausimai

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos man užduoda klientai planuodami grįžti iš Olandijos. Ši informacija parengta remiantis daugiamete praktika ir žiniomis apie logistikos niuansus.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne didelį sunkvežimį ar konteinerį?

Tai vienas prasčiausiai suprantamų, tačiau dažniausiai ignoruojamų klausimų. Olandijoje, ypač miestuose kaip Amsterdamas, Roterdamas ar Utrechtas, architektūra ir infrastruktūra gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Gatvės dažnai yra siauros, vingiuotos, gausu vienpusių gatvių, o didelių sunkvežimių (pavyzdžiui, 40 tonų ar net 18 tonų) parkavimas prie buto namo gali būti neįmanomas arba uždraustas vietinės tvarkos dėka.

Mikroautobusai, kuriuos mes naudojame (paprastai tai 3,5–5 tonų transporto priemonės su kėbulu „Luton“ arba aukštu stogu), turi keletą privalumų. Pirmiausia, jie gali važiuoti įprastinėmis gatvėmis, kuriose leidžiamas lengvųjų automobilių eismas. Antra, jie talenka įspūdingą kiekį krovinio – paprastai nuo 15 iki 20 kubinių metrų. Tai pakanka visiems baldams iš dviejų ar trijų kambarių buto bei asmeniniams daiktams pervežti vienu reisu. Trečia, mikroautobusu daiktai gabenami vienu metu, jie nėra perkraunami į kitą transportą (kaip tai būna, renkantis pigesnes „krovininės taksi“ paslaugas, kur daiktai surinkiami iš kelių klientų). Tai žymiai sumažina pažeidimų riziką.

2. Kaip apskaičiuojama kraustymosi kaina ir nuo ko ji priklauso?

Dažnai klientai klausia: „Kiek kainuoja numesti daiktus iš Olandijos į Lietuvą?“. Atsakymas niekada nėra vienas skaičius, nes kiekvienas kraustymasis yra unikalus. Kainą formuoja keletas pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir svarbiausias – krovinio tūris (kubiniais metrais) arba svoris. Jei turite tik kelias dėžutes ir matracą, tai viena kaina, jei pervežiate visą erdvų butą su pianinu – kita.

Antras veiksnys – atstumas ir konkreti vieta. Išvykimas iš pietinės Olandijos (pvz., Maastricht) bus brangesnis nei iš šiaurinės (pvz., Groningen), taip pat ir atvežimas į Vilnių skiriasi nuo atvežimo į Klaipėdą. Trečias veiksnys – krovimo darbai. Ar mums reikia išnešti daiktus iš buto per trečią aukštą be lifto, ar jie jau bus laukiami prie pat kiemo vartų? Kiekvienas krovėjo darbo valandas įskaičiuojamas į galutinę sumą.

Taip pat į kainą įeina kuras, kelių mokesčiai (Olandijoje ir Vokietijoje tai gana reikšminga suma), vairuotojo atlyginimas ir, žinoma, mūsų pelnas. Profesionalios kompanijos visada siūlo nemokamą apžiūrą (dariniu) arba galimybę nusiųsti daiktų sąrašą, kad galėtume pateikti tikslią, neįsivaizduojamą kainą be jokių „nepageidaujamų siurprizų“ kelionės metu.

3. Kaip reikia pasiruošti daiktams pervežimui? Ką reikia daryti patiems klientams?

Pasiruošimas – tai pusė sėkmės. Esu matęs, kaip klientai, kruopščiai pasiruošę, sutaupyda ne tik pinigų, bet ir laiko. Pirmiausia, visus smulkius daiktus reikia sudėti į dėžutes. Rekomenduoju naudoti vienodo dydžio tvirtas dėžtes – taip jas lengviau pakrauti į mikroautobusą kaip „Lego“ konstrukciją. Dėžių netenką stumti ant grindų, jas reikia uždaryti lipnia juosta, kad neišsirištų.

Ant kiekvienos dėžės privaloma užrašyti jos turinį ir galutinę vietą (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“). Tai labai pagreitins iškrovimą Lietuvoje. Baldai turi būti išmontuoti. Stalai, spintos, lovos – jei galima jas išsukti, tai būtina padaryti. Tai ne tik sutaupo vietos mikroautobuse (leis pervežti daugiau), bet ir apsaugo baldus nuo pažeidimų. Ilgi daiktai (pvz., grindys, lentos) turi būti surišti raiščiais.

Labai svarbu pasirūpinti „minkštųjų“ daiktų (kėdžių, sofos, čiužinių) apsauga. Nors mes vairuotojame turime plėvelių ir uždangalų, klientas gali padaryti dalį darbo namuose. Pavyzdžiui, čiužinius reikėtų supakuoti į specialius storus plastikinius maišus, kad juos nešlapintų lietus ar nešliaužtų purvas įkrovimo metu.

4. Ar reikia rūpintis dokumentais ar muitinės formalumis?

Kadangi Olandija ir Lietuva yra abi Europos Sąjungos (ES) narės, tai labai supaprastina situaciją. Mūsų atveju tai yra vidinės prekybos (intra-Community) krovinys, todėl muitinės procedūros tarp šalių nėra taikomos taip, kaip pervežant daiktus iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“ ar Norvegijos). Tai reiškia, kad jums nereikia deklaruoti daiktų muitinėje ar mokti muito mokesčių.

Tačiau, nors formalios muitinės nėra, dokumentai vis tiek svarbūs. Mes pasirašome sandėrį – krovinio pervežimo sutartį. Be to, būtina parengti daiktų sąrašą (inventorių). Jis nereikalingas muitininkams, bet jis būtinas jums – draudžiamui atvejui (jei kas nors pasidarytų kelyje) ir patikimumui. Sąraše turi būti nurodyti brangiausi daiktai (elektronika, brangūs baldai), jų būklė ir apytikrė vertė. Jeigu pervežate dažniau nei vieną automobilį, gali kilti klausimų dėl komercinės veiklos, tačiau paprastam grįžtančiam emigrantui tai nėra problema.

5. Kiek laiko trunka kelionė ir ar galima tiksliai numatyti atvykimo laiką?

Atstumas nuo Olandijos centro iki Lietuvos yra apie 1400–1600 km, priklausomai nuo maršruto. Paprastai toks atstumas mikroautobusu (kurio greitis ribotas ir kuris turi dažniau sustoti poilsio) įveikiamas per vieną pilną darbo dieną (apie 18–24 valandas vairavimo su ppoilsiais).

Tačiau svarbu suprasti, kad mes nesame „skraidančios priemonės“. Laikas priklauso nuo daugelio veiksnių: užstrigimo ties Vokietijos sunkvežimių eismą (Ruhro srityje), oro sąlygų, pasienio kontrolės (nors tai ES, kartais gali būti papildomi patikrinimai, ypač jei kelyje yra incidentų) bei, svarbiausia, nuo krovimo laiko Olandijoje.

Jei numatote, kad reikės išnešti daiktus iš buto trečiajame aukšte be lifto, tai gali užtrukti 2–3 valandas. Vadinasi, jei vairuotojas atvykta ryte, į Lietuvą jis gali atvykti ne antrą dieną anksti ryte, o tik vėlai vakare ar trečią dieną. Visada rekomenduoju planuoti savo atvykimą su atsarga – geriau, jei mikroautobusas lauks Jūsų, nei Jūs lauksite mikroautobuso su šaltu maistu rankose. Mes visada stengiamės pranešti apie numatomą atvykimo laiką iš anksto (paprastai 4–6 valandos prieš atvykstant).

6. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama pervežti mikroautobusu?

Tai labai svarbus klausimas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų. Pirmiausia, draudžiama pervežti pavojingas krovinius. Tai sprogmenys, degiosios medžiagos (dideli kiekiai benzino ar degiklių), aerozoliai (dideliais kiekiais) ir chemikalės. Vairuotojas turi teisę atmesti tokį krovinį, nes tai kelia grėsmę saugumui.

Taip pat nerekomenduojame pervežti maisto produktų, kurios gali sugesti ar sukelti kvapą (žuvys, sūriai, mėsos gaminiai), jei jūs neturite šaldytuvo. Kelionė trunka ilgai, o mikroautobuse gali būti karšta (ypač vasarą). Nors mums nėra draudžiama vežti maisto, atsakomybė už sugedusius produktus tenka klientui.

Verta pagalvoti ar apsimoka vežti senus, nereikalingus daiktus. Dažnai klientai sako: „Paėmkit ir tą seną sofą, jojantį dviratį, jei telpa“. Tačiau atsiminkite – vietą mikroautobuse mokėsite Jūs. Kartais pigiau išmesti seną daiktą Olandijoje ir nusipirkti naują Lietuvoje, nei mokėti už jo pervežimą. Be to, kai kurie šiukšlių ivežimo punktai Olandijoje reikalauja specialių leidimų dideliems atliekų kiekiams, todėl „atiduoti vairuotojui“ ne visada įmanoma.

7. Kaip užtikrinamas daiktų saugumas kelyje? Ar draudimas būtinas?

Esu šioje srityje ilgai, ir galiu pasakyti vieną: nelaimingi atsitikimai nutinka, nors retai. Nuo mūsų pusės saugumas užtikrinamas profesionaliu įkrovimu. Mūsų vairuotojai yra patyrę krovėjai, kurie žino, kaip užsegti daiktus juostomis („remiais“), kad jie neišsiristų posūkiuose ar staigus stabdymuose. Naudojamos užpildinės medžiagos (putos, pagalvėlės), kad daiktai nebraižytųsi vienas apie kitą.

Ką dėl draudimo? Tarptautiniams pervežimams yra privalomas CMR draudimas. Jis apdraudžia krovinį nuo pagrobimo, gaisro ar visiško mikroautobuso suirimo. Tačiau standartinis CMR draudimas dažnai apmoka tik labai nedidelę sumą už vieną kilogramą (pvz., kelių centų ar eurų). Jei pervežate brangų pianiną ar galerijos paveikslus, standartinis draudimas nebus pakankamas.

Todėl visada raginu klientus susirūpinti papildomu draudimu arba deklaruoti tikrąją vertę. Prieš įkrovimą pasidarykite nuotraukas pažeidžiamų vietų. Jeigu atvykus į vietą pastebite, kad, pvz., spintos durelės nulūžusi, tai reikia užfiksuoti vairuotojo buvimo akimis ir parašyti pastabą važtaraštyje. Vėliau reikalavimai be šio užfiksuoto fakto yra tenkinami labai sunkiai.

8. Ar galima pervežti ir automobilį? Jei taip, tai kaip tai daroma?

Tai dažnas klausimas, nes daugelis lietuvių Olandijoje turi ne tik baldus, bet ir automobilį, kurį nori parsivežti į Lietuvą. Taip, mikroautobusu galima pervežti ir automobilį, tačiau tai turi savų specifinių niuansų. Paprastai tai daroma naudojant specialią priekabą (autovežį), kuri yra prikabinta prie mikroautobuso. Tokia priekaba gali talpinti vieną keleivinį automobilį (iki 3,5 tonų).

Svarbu žinoti, kad jei mikroautobusas veža daiktus ir dar turi priekabą su automobiliu, tai keičiasi svorio ir matmenų balansas. Tokiu atveju reikia ypatingo vairuotojo įgūdžių, taip pat kaina padidėja, nes sunaudojama daugiau kuro, o priekabos nuoma kainuoja. Be to, reikia užtikrinti, kad automobilis būtų registruotas ir galėtų būti prikabintas (techninė būklė).

Kartais klientai klausia, ar galima automobilį įkrauti į mikroautobuso vidų? Standartinio mikroautobuso (net su aukštu stogu) aukštis paprastai neleidžia įvažiuoti automobiliui vidun, nebent jis yra labai mažas (pvz., „Smart“), ir net tuomet reikia išimti sėdynes. Tai labai nepatogu ir neretai brangu. Geriausias ir saugiausias sprendimas – priekaba su automobiliu, o mikroautobuse – baldai ir dėžės.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja arba atsiranda techniniai nesklandumai?

Profesionali logistika remiasi ne tik technika, bet ir komunikacija. Mes visada turime atsarginius planus. Jeigu mūsų mikroautobusui kelyje sugedžia variklis arba padanga, mes turime pagalbinį transportą arba bendradarbiaujančias kompanijas Vokietijoje, kurios gali padėti.

Jei dėl techninių priežasčių ar eismo įvykių pavėluojame, mes nedelsdami pranešame klientui. Vengiame situacijų, kai klientas laukia kieme ir nežino, kur krovinys. Mūsų vairuotojai turi mobilųjį telefoną ir GPS stebėjimo sistemas, todėl dispečeris centre Lietuvoje visada žino, kur yra transporto priemonė.

Klientui rekomenduoju būti kantriems. Kelionė Olandija-Lietuva yra ilga. Jei numatytas atvykimo laikas yra priešpieva, o vairuotojas vėluoja 2-3 valandas, dažniausiai tai yra normalu (užstrigimas ties karstuose arba ilgai užtrukęs įkrovimas ankstesniame užsakyme, jei tai nėra tuščias važiavimas). Jei vėlavimas yra didesnis nei para, mes imamės visų priemonių išspręsti problemą, netgi siųsdami kitą automobilį, jei įmanoma (nors tai retas atvejis).

10. Kaip elgtis atvykus į Lietuvą? Ar reikia padėti iškrauti?

Kai mikroautobusas atvyksta į paskirties vietą Lietuvoje, procesas atvirkščias įkrovimui. Mūsų paslauga paprastai įtraukia ir iškrovimą. Vairuotojai (arba vairuotojas su padėjėju, jei užsakyme numatyta daugiau žmonių) išneša daiktus į Jūsų nurodytą patalpą.

Kliento pagalba nėra privaloma, tačiau dažnai labai padeda. Jeigu Jūsų bute yra daug daiktų ir norite, kad jie būtų padėti konkrečiose vietose (o ne tiesiog surinkta kieme), Jūsų nurodymai padės sutaupyti laiko. Pavyzdžiui, nurodant: „Ši dėžė į virtuvę ant stalčiaus, o čiužinys į miegamamają ant lofos“.

Taip pat rekomenduoju iš karto patikrinti būklę.