Kraustymasis iš Olandijos – greitai ir saugiai: vadovas, kuris sutaupys jūsų nervus

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvi dešimtis metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kuriems teko išvežti vieną krepšį drabužių iš Amsterdamo, iki milžiniškų vilkikų, užkrautų visais namų ūkio reikmenimis, važiuojančių į Kauną ar Vilnių. Galiu pasakyti viena: kraustymasis iš Olandijos visada atrodo sudėtingiau, nei yra iš tikrųjų, jeigu tik žinai, į ką žiūrėti. Olandai yra disciplinuoti, keliai ten geri, bet biurokratija ir logistikos niuansai gali apkarsti net patį ramiausią žmogų.

Šiandien noriu su jumis pasidalyti tuo, ką per šiuos metus išmokau ne iš vadovėlių, o iš tūkstančių kilometrų vairuotojo vietoje ir daugybės pokalbių su klientais prieš ir po kelionės. Jeigu planuojate grįžti į Lietuvą ar tiesiog keičiate gyvenvietę, ši informacija jums pravers. Mes nekalbėsime apie sausas teorines gairių, kalbėsime apie tai, kaip visa tai vyksta praktiškai – kai reikia statyti dėžes į sunkvežimį, o ne svajoti apie idealų pasaulį.

Svarbiausia taisyklė, kurią visada sakau savo klientams: niekada nekelkite į šalį to, ką galite nusipirkti čia, pigiau. Tačiau jei kalbame apie širdies reikalus, baldus ar brangią techniką, tuomet kraustymasis iš Olandijos turi būti suplanuotas iki smulkiausių detalių. Susipažinkime su dažniausiai užduodamais klausimais, kurie kyla tuomet, kai jau susitvarkote su butu olandiškame mieste ir pasiruošiate kelionei į Lietuvą.

Kiek laiko užtrunka ir kainuoja tas reisas

Kiek laiko reikia, kad vairuotojas atvyktų pas mane į Olandiją ir nuvežtų daiktus į Lietuvą?

Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai gyvenate – ar tai Roterdamo uosto apylinkės, ar kažkur toliau į rytus, prie Vokietijos pasienio, pvz., Enschede ar Maastricht. Įprastai, jei kalbame apie tiesioginį reisą be sustojimų kitiems klientams, vairuotojas gali atvykti ir išvežti krovinių per 1-2 dienas nuo užsakymo patvirtinimo. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į patį pakrovimo laiką – jei turite daug daiktų ar butą antrame aukšte be lifto, tai gali užtrukti keturias-penktas valandas. Kelionės trukmė patys į Lietuvą (Vilnių ar Kauną) svyruoja nuo 18 iki 24 valandų, priklausomai nuo eismo situacijos Vokietijos autostradose, kuriose dažnai vyksta remonto darbai ar įvyksta avarijos. Geriausia visada planuoti šiek tiek laiko rezervo – nenusiminkite, jei reisas užtrunka dieną ilgiau.

O kiek tai visos man kainuos? Žinau, kad kaina svarbiausia.

Nebūtų sąžininga pasakyti tik vieną skaičių, nes kaina formuojasi pagal krovinių tūrį (m³) ir svorį. Mažam krovininiui, pvz., kai vežate tik asmeninius daiktus iš vieno kambario buto, kaina gali prasidėti nuo 600–800 eurų, jei pavyksta suderinti dalią krovinio (kitaip tariant, jei mums telpa dar kažkas keliui). Jei kalbame apie pilną butą ar namą, kai reikalingas 20 ar 30 kubų sunkvežimis, tai k svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pakavimo paslaugų, ar ne. Taip pat į kainą įeina kuras, mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje ir Belgijoje, bei vairuotojo darbas. Visada rekomenduoju siųsti sąrašą daiktų ar nuotraukas – tada galiu paskaičiuoti tiksliai be jokių "aštuoniolkų".

Ar galima sutaupyti, jei aš pats padėsiu krauti ir iškrauti?

Žinoma, galite, bet tada turite žinoti, ką darote. Mūsų komandos visada pasirūpina, kad dėžės būtų užtvirtintos, kad baldai nebraižytų vienas kito, o kiliminės dangos nešlaptų. Jei nuspręsite krauti patys, sutaupysite porą šimtų eurų už krovėjų rankas, tačiau atsakomybę už tai, kad "tėvo sena sofa" nenukris per kelionę, prisiimate patys. Esu matęs atvejų, kai klientai norėjo sutaupyti, blogai užfiksavo dėžes viduje, ir atvykus į Vilnių, viskas buvo sumišę. Taigi, keltis patis galima, jei turite patirties, bet jei norite ramybės, geriau palikite tai mums. Be to, verta prisiminti, kad mūsų draudimas nebegalioja, jei krovinį pakraunate ar iškraunate netinkamai.

Dėžės, baldai ir kita "gražuolė"

Kokias dėžes naudoti? Ar galiu tiesiog imti iš parduotuvės?

Galiu pasakyti tik taip – naudokite tik specialias perkraunamas dėžes, o ne tas, kuriose gavote bananus ar burokėlius. Parduotuvių dėžės dažnai būna pažeistos arba per silpnos, o kai jas užkeliate viena ant kitos 2 metrų aukštyje, apaščioje esanti tiesiog sutrupėja. Aš visada patariu nusipirkti standartinių pervežimo dėžių (pvz., 50l ar 70l tūrio), nes jos telpa viena kitą ir laiko svorį. Taip pat būtinai naudokite burbuliukų plėvelę brangioms daiktams, popieriaus užpildus tarpų užpildymui. Niekada nerašykite ant dėžės "Brangu", geriau parašykite "Knygos" arba "Indai" – taip vairuotojai žinos, kaip su jomis elgtis. Pasitikėjimas čia neabejotinas, bet gerai užpakuotas daiktas – pusė sėkmės.

Kaip elgtis su pianinu arba labai sunkiais baldais?

Čia jau nebe paprasta logistika, o tikras menas. Pianinas ar didelis seifas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir specialios įrangos – keltuvų, juostų, o kartais net ir statybinių keltuvų, jei butas yra be lifto arba labai ankštuose laiptinės koridoriuose. Pats kraustymasis iš Olandijos tampa sudėtingesniu, kai tokius daiktus reikia išnešti per olandiškus namus, kur dažnai būna laiptai su posūkiais. Tokiu atveju kaina skaičiuojama atskirai, nes reikia papildomo žmogaus (paprastai ne vieno, o dviejų stiprių vyrų). Niekada nebandykite perkelsti piano su dviem draugais – tikrai nenusilanksite ir sugadinsite nugarą arba brangų instrumentą. Geriau iš karto pasakykite apie sunkius daiktus, kad mes atvyktume su reikiama komanda.

Ar galima vežti augalus arba maisto produktus?

Su augalais visada yra dilema. Oficialiai, vežant augalus per šalies sienas, reikalingas fitosanitarinis pasas, ypač jei tai yra sodinukai su žeme. Tačiau jei tai keli namų augalai vazonuose, kurie nėra saugomos rūšys, dažniausiai su jais nebereikia problemų, jei tik juos padėsite atskirai, kad nešliaptų ir neužkrėstų kitų daiktų. Su maistu – čia griežčiau. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kiaušinių dideliais kiekiais, nes tai yra veterininių reikalavimų zona. Dėžutė savo ruošties "kavių" arba alyvuogių butelis turi praeiti, bet jei bandysite vežti pusę šaldytuvo turinio, sienos kontrolėje gali susidurti su nemalonumais. Geriau suvalgykite tai, kas yra, o nusipirkite naują Lietuvoje.

Burokratija ir Olandijos specifika

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš Olandijos?

Dauguma klientų mano, kad reikia milžiniško dokumentų rinkinio, tačiau iš tiesų viskas paprasta. Jei grįžtate į Lietuvą ir gyvenote Olandijoje legaliai, jums reikės asmens dokumento (pasas arba ID kortelės ir vairuotojo pažymėjimo, jei vairuosite pats ar lydėsite krovininį). Taip pat būtina sudaryti daiktų sąrašą – inventoriaus aktą. Jis neturi būti notaruotas, bet turi būti aiškus: kas, kiek ir kokia būklė. Šis dokumentas gali prireikti ne tik mums, bet ir muitinės pareigūnams, jei sustos tikrinti krovinį. Jei vežate transporto priemonę, reikės ir jos techninio paso. Paprasčiausiai viską pasirašykite dviem kopijomis – vieną mes pasiimame, antrą paliekate sau.

Ar yra kokių nors apmokestinimų arba muitų grįžtant į Lietuvą?

Jeigu daiktai buvo naudojami ir jūs juos naudojote ne trumpiau nei 6 mėnesius Olandijoje, tada grįžtant į ES šalį (Lietuva taip pat yra ES), jokio Mokesčio už pridėtinę vertę (PVM) arba muitų mokėti nereikia. Tai vadinama "perkeliamu turtu". Problemos gali kilti tik tada, jei vežate visiškai naujus daiktus, su etiketėmis, pavyzdžiui, penkias naujas televizijas ar dešimt neįpakuotų kompiuterių – tuomet muitinė gali įtarti, kad tai verslas, o ne asmeninis kraustymasis. Bet jei vystote savo drabužius, vartus ir seną šaldytuvą, nieko mokėti nereikės. Kraustymasis iš Olandijos šiuo atžvilgiu yra gan palankus, nes abi šalys yra Bendrosios rinkos narės.

Kas daryti, jei turiu butą Olandijoje, kurį turiu ištuštinti iki tam tikros datos?

Tai labai dažna situacija, ypač tarp tų, kurie dirbo paslaugų sektoriuje ir dabar grįžta atgal. Pats svarbiausia yra ne palikti visko paskutinę dieną. Geras būdas yra susitarti dėl "sandėliavimo" paslaugos – mes galime atvykti, pakrauti visus daiktus į sunkvežimį Olandijoje, nuvežti į Lietuvą, o jei butas dar nepasiruošęs, laikinai juos padėti pas mus arba sandėlyje Vilniuje. Taip sutaupote laiko ir nervų, nes nereikia skubėti su išsirengimu iš Lietuvos pusės. Olandai, parduodantys būstą, dažnai reikalauja, kad jis būtų "brolinis" (tuščias ir švarus) iki perdavimo dienos, todėl planuokite pervežimą bent savaitę anksčiau.

Kas gali nuvilti kelyje

Kas daryti, jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet, esu pasakęs, jį mačiau ne kartą. Jei sugenda technika, mes nedelsdami kviečiame pagalbos tarnybą vietovėje (pvz., Vokietijoje tai "ADAC", o Olandijoje "Wegenwacht"). Jūsų daiktai niekur neiškrenta – sunkvežimis užrakintas, o jei reikia, jį galime perkrauti į kitą automobilį. Svarbiausia, kad turėtume kontaktą ir būtume informuoti. Kartais vairuotojai sulaikomi dėl techninių priemonių (tachtografo) pažeidimų arba poilsio laiko neblaivyvės tikrinimų, bet mes dirbame tik su patikimais vairuotojais, todėl tokių atvejų vengiame kaip ugnies. Jei atsitiko nelaimė, mes visada pranešame ir deriname naują atvykimo laiką – ramybės vis tiek neišvysite, bent žinosite, kas vyksta.

Ar tikrai mano daiktai bus apdrausti?

Tai klausimas, į kurį visada atsakau teigiamai, bet su viena sąlyga – jei pasirašome sandorį. Be sutarties, be asmens duomenų ir be daiktų sąrašo, jokie draudimai negalioja. Mūsų įmonė turi standartinį krovinių civilinės atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą, jei, tarkime, sunkvežimis užsidega arba įvyksta avarija. Tačiau verta paminėti, kad standartinis draudimas dažnai apmoka tik pagal svorį (pvz., apie 8-10 EUR už kilogramą), todėl jei vežate labai brangius daiktus ( paveikslus, juvelyrinius dirbinius), geriau juos apdrausti papildomai arba vežti su savimi keleiviniame automobilyje.