Kraustymasis į Olandiją: Viskas, ką svarbu žinoti pasiruošiant perkraustymui

Gyvenimas užsienyje – tai ne tik naujas darbas, aplinka ar pažintys, bet ir didelis organizacinis iššūkis, kuris prasideda dar prieš iškeliant iš namų pirmąjį daiktą. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką matavau viską – nuo puikiai suplanuotų, sklandžių procesų iki chaotiškų bandymų viską numesti į vagoną „kaip nors“. Kraustymasis į Olandiją (Nyderlandus) yra vienas populiariausių pasirinkimų tarp lietuvių, tačiau šalis turi savo ypatingumų, kurie gali nustebinti net patų patikrių žmonių.

Olandija – šalis, kurioje vystoma logistika yra tiesiog „ašis ir ratai“, todėl vietiniai gyventojai ir įmonės yra įpratę prie aukšto standarto bei tikslumo. Jei ruošiatės perkraustyti čia, svarbu ne tik pasikrauti baldus, bet ir suprasti biurokratinius niuansus, susijusius su transportu, dokumentais ir paties daiktų pristatymu šiai šaliai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiant išvengti dažniausių klaidų ir pasiruošti perkraustymui taip, kad jis taptų ne košmaru, o olandišku tikslumu planuota kelione.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kaip teisingai pasirinkti pervežimo įmonę kraustymuisi į Olandiją?

Tai vienas svarbiausių sprendimų. Rinka pilna pasiūlymo, tačiau kainos nedėlė turi būti vienintelis kriterijus. Per dvidešimt metų patirties įrodė, kad pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi brangiausiomis problemomis. Renkantis pervežėją, atminkite kelis aukso taisykles.

Pirmiausia, įmonė turi būti licencijuota. Jei ji veža krovinius komerciniu pagrindu, ji turi turėti tarptautinę krovininio transporto licenciją. Antroji ir labai svarbi detalė – draudimas. Neleiskite apgauti terminų: „atsakomybės draudimas“ ir „krovinio draudimas“ (CASCO) yra skirtingi dalykai. Ekspertas patartų pasirinkti įmonę, siūlančią pilną krovinio vertės draudimą, o ne tik standartinį atsakomybės limitą, pagal CMR konvenciją kuris gali būti labai žemas (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą).

Taip pat verta pasidomėti, ar įmonė pati atlieka pakavimą. Olandijoje, priešingai nei kai kuriose kitose šalyse, labai vertinamas kruopštus pakavimas. Jei pervežėjas siūlo „pakavimo paslaugas“, reikia klausti, kokių medžiagų naudoja – ar tai tik senos kartono dėžės iš parduotuvės, ar specialiai perkraustymui skirtos, dvigubos sienelės dėžės, burbuliukų plėvelės ir užpildai. Patirtis rodo, kad gerai supakuotas krovinius Olandijoje iškraunant tiesiog džiaugiamasi, o blogai – verčiamasi spręsti ginčus dėl brangiai įvertintų sužalotų baldų.

2. Kokius dokumentus reikia paruošti dėl krovinio, kad nesusidurtum su muitinės problemomis?

Nors Olandija yra Europos Sąjungos narė, o Lietuva taip pat, tai reiškia, kad formalios muitinės procedūros (prekybos su trečiosiomis šalimis) taikomos nėra. Tačiau tai nereiškia, kad važiuoti „tuščiomis rankomis“ dokumentų atžvilgiu.

Esminis dalykas – krovinio deklaracija arba vadinamasis „inventoriaus sąrašas“ (Packing List). Jis turi būti detalus: nurodykite, kas yra kiekvienoje dėžėje, baldų pavadinimus, būklę (nauja, naudota) ir apytikslę vertę. Olandų muitinės pareigūnai arba policija gali sustabdyti krovininį ir paprašyti parodyti, ką vežate. Jei sąrašo nėra arba jis neatitinka turinio, gali kilti įtarimų dėl vagystės ar neteisėto prekybinių prekių pervežimo.

Be to, jei keliaujate asmeniniu automobiliu, traukiniu ar lėktuvu ir siuntinius vežate kaip accompany baggage (lydimasis bagažas), vis tiek rekomenduoju turėsi sąrašą su savimi. Ypač jei vežate brangią elektroniką, brangius dirbinius ar daug profesionalios įrangos (pvz., įrankius jei esate meistrai). Tai nebus oficialus muitinės dokumentas, bet padės įrodyti savo nuosavybės teisę ir kilmę jei kiltų klausimų.

3. Ar reikia mokėti mokesčius už perkraustymą į Olandiją (PVM, muito ir t.t.)?

Jeigu perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesius prieš perkraustymą, Jums nereikia mokėti PVM ir muito. ES teisė numato išlygas asmeninių daiktų perkėlimui (Transfer of Residence relief). Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama.

Tačiau čia yra vienas „bet“. Jeigu perkraustymo metu nuspręsite atvežti brangų automobilį, kurį nusipirkote prieš 3 mėnesius, arba, kas dar dažniau, atvežti didžiulę kiekį naujų baldų, kurie vis dar yra originaliose pakuotėse su etiketėmis, olandų muitinė gali tai įvertinti kaip prekybinį importą. Tada teks mokėti PVM (21 proc. Olandijoje) ir galbūt muitą, priklausomai nuo prekės kilmės.

Todėl, kaip patirtis rodo, venkite atvežti daug naujų, nenaudotų daiktų, jei norite išvengti biurokratijos. Jei atvežate naujus daiktus (pvz., dovanoms arba įrengiant naujus namus), būkite pasiruošę deklaruoti jų vertę. Gyvenimo aprėpinimo prekėms (maistas, drabužiai) ribos nėra taip griežtos, tačiau alkoholio ir tabako kiekiai yra riboti standartinėmis ES normomis.

4. Kaip užtikrinti saugumą vežant brangius daiktus (pvz., paveikslus, pianinus, techniką)?

Tai viena dažniausių rūpesčių man kalbant su klientais. Olandija yra turtinga šalis, čia daug kas vertina meną ir kokybišką techniką, todėl nebijokite klausti specialių priemonių.

Brangūs paveikslai, veidrodžiai ar vitražai turi būti supakuoti į specialias mediniames rėmus (crate). Paprasta kartonas neduks reikiamo apsaugos, jeigu vairuotojas staigiai stabdys arba kelyje bus duobės. Pianinų (ypač koncertinių) pervežimas reikalauja ne tik fizinių pastangų, bet ir specialios technikos – kėlimo platformų, diržų, o kartais ir išorinio kėlimo kranu pro langą, jeigu laiptai per siauri.

Elektronikai svarbu ne tik fizinis apsauga, bet ir temperatūros režimas. Žiemos metu vežant jautrią techniką iš šalto Lietuvos sandėlio į šiltą Olandijos sandėlį, gali susidaryti kondensatas. Rekomenduoju palikti techniką pakuotėje ir leisti jai sušilti kambario temperatūroje panaudojant mažiausiai 24 valandas prieš įjungiant. Patikimas pervežėjas visada įvertins šiuos rizikos faktorius ir pasiūlys tinkamas dėžes su putomis (styrofoam).

5. Kiek laiko užtrunka perkraustymas ir kada geriausia jį planuoti?

Standartinis terminas nuo užsakymo pradžios iki daiktų iškrautimo jūsų naujuosiuose namuose Olandijoje svyruoja nuo 1 iki 3 savaičių, jei kalbame apie dalinį (kombinuotą) krovinį, kai dėžės vežamos viename vagone su kitų klientų siuntomis. Jei užsakote pilną krovininį (FCL – full container load) arba pilną sunkvežimį (FTL), procesas gali būti atliekamas per 3–7 darbo dienas, atsižvelgiant į maršrutą.

Planuoti reikia kuo anksčiau. Idealus laikas – 2–3 mėnesiai iki kelionės. Kodėl? Pirma, gausite laiko surinkti pasiūlymus. Antra, gausite laiko atsikratyti nereikalingų daiktų (jums tikrai nereikia vežti senos sofos, kurią planuojate išmesti). Trečia, ir svarbiausia, galėsite iš anksto užsibrėžti datą. Logistikos srityje pavasaris ir ruduo yra „karštieji“ sezonai, todėl geriausių vairuotojų ir konteinerių grafikai užpildomi savaitėmis iš anksto. Jei galite, venginkite kraustytis paskutinę liepos savaitę arba gruodžio pradžioje – tai laikotarpiai, kai kainos šuoliauja aukštyn, o rizika dėl vėlavimų didėja.

6. Ar galiu vežti savo automobilį? Kokios yra Olandijos specifinės reikalavimai vairuotojams?

Taip, galite. Olandijoje lietuviškos registracijos automobilis gali važinėti tam tikrą laiką. Jeigu esate užsienietis (neregistruotas Olandijoje), galite vairuoti savo automobilį iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Tačiau jei persikeliate gyventi ilgam laikui (gaunate BSN kodą, darbo sutartį), privalote perregistruoti automobilį į Olandijos numerius per 2 savaites (oficialiai).

Štai čia daugelis susiduria su šoku. Olandijoje automobilių mokesčiai (BPM – privačiojo naudojimo automobilių ir motorolerių mokesčis bei kelių mokesčis) yra vieni aukščiausių Europoje. Jūsų automobilį apskaičiuos pagal Olandijos standartus, ir gali būti, kad teks sumokėti tūkstančius eurų, jei automobilis yra „brangus“ (didelės CO2 emisijos, naujas, prabangus).

Todėl prieš veždamas automobilį, patartina pasiskaičiuoti, ar jam apsimoka atvežti. Yra daug atvejų, kai žmonės palieka savo mašinas Lietuvoje ir Olandijoje perka pigesnį, mažesnių emisijų automobilį. Be to, atsiminkite, kad Olandijoje didžiąją dalį laiko važinėjant dviračiu, o automobilis stovės, todėl vertės jis neįgaus, tik sąskaitas už parkavimą (kuris miestuose labai brangus).

7. Ką daryti su daiktais, jei Olandijoje dar neturite nuomos arba namų? Ar įmanoma laikinai jų pasiūlyti?

Tai klasikinė situacija: darbo sutartis jau pasirašyta, bet būstas dar ieškomas. Negalima važiuoti su visa turta į viešbutį. Tokiu atveju mums, logistikos ekspertams, padeda sandėliavimo paslaugos.

Dauguma tarptautinių pervežimo įmonių siūlo „pirmas minutę nemokamai“ sandėliavimą (pvz., 1 savaitę nemokamai), o po to tam tikrą mėnesinį mokestį. Galite sutvarkyti taip: daiktai išvežami iš Lietuvos, atvežami į Olandijos sandėlį, ten laikomi, kol rasite būstą, o tada pervežėjas juos pristato tiesiai į duris.

Svarbu pasitikrinti sandėlio saugumą (video kamerų apsauga, apsauginiai šunys, prieiga pagal kortelę). Taip pat klauskite, ar sandėliavimo sąlygos yra sausos. Olandijoje drėgmės lygis gali būti didelis, ir jei daiktai laikomi nekontroliuojamoje aplinkoje, gali pasidaryti pelėsis. Profesionalus sandėlis turi būti šiltas arba bent jau gerai vėdinamas.

8. Kaip elgtis su baldų surinkimu/išrinkimu Olandijoje?

Tai dažnai nepaisomas dalykas, bet labai svarbus. Dauguma pervežimo įmonių siūlo tik pristatymą „iki durų“ („Threshold delivery“). Tai reiškia, kad vairuotojas atveš dėžę į jūsų butą, padės ant grindų ir pasirašo dokumentus. Jeigu turite didelę spintą, kurią reikia surinkti, o jos neišnešsite pro duris surinktos – turite problemą.

Rekomenduoju iš anksto aptarti su pervežėju, ar jie siūlo montavimo paslaugas. Olandiški baldai dažnai skiriasi nuj lietuviškų (pvz., vidaus matmenys, komplektacija). Taip pat, jei išsikraunate antrame aukšte be lifto, užtikrinkite, kad įmonė siūlo nešėjus (porters), o ne tik vairuotoją vieną. Pas mane buvo atvejų, kai vairuotojai atsisakydami nešti į aukštus be pakėlėjų, nes tai nėra jų darbo aprašyme. Už papildomą mokestį galite nupirkti visišką ramybę – atvykstate į tuščią butą, o po valandos jau stovite surinkta lova.

9. Kokios yra specifinės Olandijos taisyklės dėl iškrovimo vietos (prieigos)?

Olandijos miestai, ypač Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas, yra labai užstatyti ir siauri. Senamiestyje gatvės dažnai yra akmenimis grįstos (bruktinys), o vietos parkavimui – labai mažai. Jeigu užsakote didelį sunkvežimį (pvz., 40 pėdų konteinerį), jis gali tiesiog negalėti važiuoti į jūsų gatvę arba blokuoti visą eismą, kas sužadins policiją ir gali baigtis baudomis.

Būtinai iš anksto pasitarkite su savo brokeriu ar pervežėju. Kartais reikia gauti leidimą (ontheffing) iš savivaldybės laikinam kelio uždarymui arba parkavimui vietose, kur tai paprastai draudžiama. Taip pat verta pažiūrėti, ar nėra „CVO“ (Centrum Vergunning) zonų, kur įsivažiuoti sunkvežimiams draudžiama be specialaus leidimo.

Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų, reikės organizuoti „shuttle“ paslaugą – mažesnės sunkvežimėlis (7.5 tonos) užveš daiktus į centrą, o didelis liks parke. Tai papildomas kaštas, tačiau Olandijoje – būtinybė. Neklauskite vairuotojo „ar jis įveiks“ – klauskite logistikos koordinatoriaus arba patys nuvykite pažiūrėkite gatvę Google Street View žemėlapiuose.

10. Kas daryti, jei daiktai buvo sugadinti arba dingę pervežimo metu?

Niekas neapsaugota nuo nelaimių. Net ir geriausios įmonės gali patirti avariją arba, pasakykime, vėjo atvejus gali nupulti dėžės. Svarbiausia – žinoti, kaip elgtis tuo momentu.

Pirmiausia, niekada nepasirašykite pristatymo dokumentų su užrašu „viskas gerai“, jei taip nėra. Jei pastebėjote, kad dėžė sutrupdyta, arba trūksta dėžių, ant dokumento būtina užrašyti pastabas (pvz., „2 dėžės trūksta“, „Dėžė Nr. 15 smarkiai apgadinta“). Padarykite nuotraukas – tai jūsų pagrindinis įrodymas.

Po to nedelskite susisiekti su pervežėjo draudimo atstovu. Turite tam tikrą terminą (paprastai 3–7 dienas) pateikti pretenziją (claim). Nereikia laukti, kol išpakuosite visus 50 dėžių – jei žinosite apie žalą anksčiau, praneškite.