Kraustymasis į Olandiją su patikimu maršruto planavimu: kaip išvengti chaoso kelyje

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo baldų, nukritusių iš sunkvežimio Lenkijos autostradoje, iki šeimų, laukiančių savo daiktų Kielyje tris savaites dėl blogai sudarytos sutarties. Kraustymasis užsienio nėra tiesiog įkėlimas ir iškėlimas, tai yra sudėtingas logistinis žaidimas, kuriame viena neteisinga žingsnio gali kainuoti nemažai nervų ir pinigų. Ypač kalbant apie Olandiją, šalis yra labai specifinė savo eismo intensyvumu ir geografine padėtimi, todėl čia negalima važiuoti „akys uždarytos“.

Kai klientai mano pasako, kad reikia persikelti gyventi prie kanalų ir vėjo malūnų, pirmasis dalykas, apie ką kalbu, ne kaina, o būtent maršrutas. Daugelis mano, kad tai tiesiog 1500 kilometrų į vakarus, tačiau profesionalus kraustymasis į Olandiją su patikimu maršruto planavimu apima gerokai daugiau nei tik GPS įvedimą. Reikia žinoti, kur yra remonto darbai Vokietijoje, kurios dienomis Belgijoje galima važiuoti sunkvežimiais, ir kaip išvengti Antverpeno „mirties žiedo“ avarinės juostos. Šiame straipsnyje padėsiu jums suprasti, kaip visa tai atrodo iš vidaus ir ką tikrai reikia žinoti, kad kelias būtų sklandus.

Kelias ir kas jį sudaro: nuo Vilniaus iki Amsterdamo

Kiek laiko tikrai reikia skaičiuoti, jei važiuojame sunkvežimiu?

Tiesioginis vairavimo laikas be sustojimų yra apie 18–20 valandų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje įsileidžiate krovinių ir kur Nyderlanduose iškraunate, tačiau niekas nedirba tokiu režimu. Realiai visiems šiems pervežimams skiriamos dvi, o kartais ir trys dienos, nes vairuotojas turi poilsio laiko režimą, kurio negalima laužyti. Jei kas kas nors pasako, kad atvyks rytoj vakare, jei rytoj išvyksta – veda už nosies. Be to, visada įsivaizduokite blogiausią scenarijų: avarija ties Poznane, arba ilgai trunka muitinės kontrolė, jei ką nors ne taip su dokumentais.

Ar geriau važiuoti per Vokietiją ar Belgiją, nes girdžiu nuomonių įvairiausių?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“, nes abiem maršrutais yra savo pavojų ir privalumų. Vokietijoje keliai, žinoma, platesni ir greitesni, tačiau ten yra milžiniškas kiekis „Baustelle“ – remonto darbų zonų, kurios sugeba sukelti spūstis iš nieko. Belgija, ypač šiaurinė dalis, link Antverpeno, yra gana siaura ir ten labai intensyvus eismas, o dar ir kelią moka sunkvežimiai, kas brangina projektą. Man asmeniškai dažniau patinka vokiškas variantas dėl geresnės infrastruktūros poilsiui, tačiau reikia stebėti eismo informaciją realiu laiku.

O kas taip su tais Vokietijos greitkeliais, ar tikrai ten nieko nebegalima?

Legenda apie tai, kad Vokietijoje galima važiuoti kiek nori greitai, yra labai padidinta, ypač kai kalbame apie sunkiasias transporto priemones. Sunkvežimiui yra nustatyta 80 km/h greičio riba, o daugelyje vietų, ypač arti miestų ar statybų, ji dar mažinama iki 60 km/h. Be to, jei bandysite „spirti“ su 7,5 tonų sunkvežimi, kuris techniškai gali važiuoti greičiau, susidursite su griežtais radaro prietaisais ir baudomis. Taigi, neskubėkite – laikas bus taip pat praleistas ten, kur reikia.

Kada geriausia išvykti, kad nebūtų tiek didelių spūsčių?

Stengiuos visada patarti klientams išvykti arba antradienio pavakarę, arba trečiadienio ankstyvą rytą, kad išvengtume savaitgalio chaoso. Penktadieniais vakare visi Europos keliai pavirsta viena didele spūste, nes grįžta savaitgaliniai vairuotojai, o pirmadieniais rytais daugelis vairuoja per naktį, kad būtų vietose laiku. Taip pat verta atsižvelgti į šventes – jei ten yra Velykos ar Kalėdos, geriau planuoti kelionę savaitę anksčiau ar vėliau. Nors Olandijoje šventės gali būti kitokios nei Lietuvoje, tačiau eismas visada intensyvus.

Biurokratinės smulkmenos, kurios gali apkarstyti nervus

Ar reikia eiti į muitinę ar kaip, jei važiuojame į ES šalį?

Nors Lietuva ir Olandija yra abi Europos Sąjungoje, tai nereiškia, kad galite važiuoti kaip turistas su kuprine ir nieko nedeklaruoti. Perkeliant daugiau daiktų nei būtina asmeniniam naudojimui (o kraustymasis tikrai yra daugiau), reikia turėti TIR knygą arba eksporto deklaraciją, kad nekokybiškai mūsų muitininkai negalėtų sukliudyti. Be to, Olandijos muitinė irgi gali sustabdyti ir paklausti, ką vežiate, todėl turi būti paruoštas daiktų sąrašas. Geriau turėti visus popierius tvarkingai sudėlius vienoje byloje.

Kas su maistu, ar galima veži mėsą, pieną ir t.t. ar tai draudžiama?

Tai gana jautrus klausimas, nes taisyklės pasikeitė po Breksito, nors Olandija ir ne Didžioji Britanija, tačiau kontrolės yra griežtesnės dėl gyvūnų ligų. Asmeniniam naudojimui galite vežti tam tikrą kiekį mėsos ir pieno produktų (pvz., keletą kilogramų), bet jei bandysite vežti pusę šaldytuvo su kumpiu, jį gali konfiskuoti. Žinoma, dėžė makaronų ar konservų niekam nebus įdomi, tačiau su gyvūninės kilmės produktais būkite atsargesni ir skaitykite aktualias normas prieš važiuodami.

Ar galiu vežti savo šunį ar katę, kokie su tuo vargai?

Gyvūnai vežami beveik kiekvieną kartą, kai kraustomės šeimos, tai jau tapo standartu, tačiau reikia griežtai laikytis taisyklių. Jūsų augintinis turi būti čipuotas, turėti galiojantį pasą (nebent tai senas modelis, tuomet koks nors kitas dokumentas) ir būti paskiepytas prieš rašant dokumentus (rabdomas vakcina). Be to, į Olandiją vežant šunį reikia turėti antiparazitinį gydymą, kuris padarytas ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, bet ne vėliau kaip 120 valandų prieš įvažiavimą. Užmiršote tai? Grįžkite namo arba laukit baudos.

Ar reikia kokių nors specialių leidimų važiuoti per miestus?

Žinoma, jei važiuojate dideliu sunkvežimių (virš 7,5 tonos), Jums g prireikti specialių leidimų įvažiuoti į tam tikrus miestų centrus arba zonas, ypač jei ten yra „ environmental zone“ – ekologinė zona. Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas ir kiti didmiestiai turi griežtas taisykles dėl sunkvežimių, kurie neįvykdo Euro 6 arba aukštesnio standarto. Jei vairuotojas įvažiuoja į draudžiamą zoną, vaizdo kameros užfiksuoja numerius ir bauda atkeliauja į kompaniją, o galiausiai – į kliento sąskaitą.

Pinigai, kainos ir nemalonios staigmenys

O kiek man tai viso kainuos apytiksliai, jei trumpai?

Kainos labai svyruoja priklausomai nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės asmeninių daiktų, ar tai visas 3 kambarių butas su baldais. Mažam pervežimui (1,5–2 tonos) su 7,5 tonų sunkvežimi galite tekti nuo 1200 iki 1800 eurų viena kryptimi, o jei reikalingas 20 tonų vilkikas su puspriekabe, kaina šokteli iki 2500–3500 eurų arba daugiau. Taip pat į kainą įeina kuras, kuris dabar brangesnis nei buvo, ir vairuotojo dienos pinigai.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Dauguma sąskaitų yra išankstinės ir fiksuotos, tačiau visada gali atsirasti papildomų išlaidų, jei situacija keičiasi vietose. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis negali privažiuoti prie jūsų namų Olandijoje, nes gatvė per siaura, reikės užsisakyti „shuttle“ paslaugą – tai yra mažesnis sunkvežimis, kuris perveža daiktus iš didelio sunkvežimo į namus. Tai papildomai kainuoja apie 150–300 eurų priklausomai nuo darbo apimties. Taip pat gali tekti mokėti už laikiną stovėjimą, jei vairuotojas negali iškrauti laiku dėl jūsų vėlavimo.