Kraustymasis į Olandiją su ekspertais – patikima pagalba

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, kiekviena kelionė moko naujų dalykų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bandydami sutaupyti vežė sofą priekabos viršuje (ir prarado ją pirmame posūkyje netoli Vokietijos sienos), iki korporacinių klientų, kuriems reikėdavo perkelti visą biurą per naktį. Olandija yra viena populiariausių kryptų mūsų lietuviams, o tai nenuostabu – geriau uždirbama, o gyvenimo lygis aukštas, tačiau logistika gali būti tikras galvos skausmas, jei žinai tik tai, kad šalis yra „kuriai nors šiaurės vakarų kryptimi“.

Kraustymasis į Olandiją su ekspertais nėra tiesiog baldų užkrovimas į sunkvežimį. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinojimo apie vietinius taisykles, geografiją ir netgi specifinį olandišką mentalitetą, kai kalba eina apie laiko planavimą ar prieigos prie namų galimybes. Dažnai klientai sako: „Oi, ten tik 1200 kilometrų, įveiksime per dieną“. Tačiau realybėje, kai vairuoji 40 tonų sunkvežimiu, kelyje pasitaiko statybos, o Olandijoje dar reikia gauti specialų leidimą stovėjimui, tas diena gali tapti košmaru. Todėl šiame straipsnyje neapsiriboš sausais faktais, o papasakosiu, kaip visa tai vyksta iš vidaus, kaip išvengti pačių dažniausiai pasitaikančių klaidų ir kodėl profesionali pagalba gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų.

Kainodaros, biurokratija ir laiko planavimas

Šioje srityje niekas nėra pastovus, vienintelis dalykas, kuris keičiasi, tai kuro kainos ir kelių situacija Vokietijoje. Tačiau yra dalykų, apie kuriuos reikia pagalvoti iš anksto, kad paskutinę minutę nereikėtų skubėti degalinėje pildyti gautų dokumentų.

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas į Olandiją?

Žiūrėk, kainos kinta kaip orai, turiu būti sąžiningas. Jei tu turėtum tik kelias kėdes, spintą ir dvidešimt dėžių, tai galėtume kalbėti apie tūkstantį ar kiek daugiau eurų, tačiau jei tai pilnas namas su pižamais, šaldytuvu ir pianinu, skaičiai svyruoja nuo trijų iki penkių tūkstančių eurų. Visas procesas priklauso nuo tūkio kubiniu metrais – kuo daugiau daiktų, tuo reikalingas didesnis sunkvežimis, o didesnis sunkvežimis reiškia didesnes degalų sąnaudas ir brangnesnius keltų bilietus per Rygos ar Kylį. Be to, į kainą įeina ir pakavimo medžiagos, ir darbo valandos, ir draudimas, kuris, pasakykime tiesiai, nėra pigus, kai kalbame apie tarptautinius maršrutus.

Kiek laiko užtrunka visa operacija nuo pasirinkimo iki išsikraustymo?

Normalu, jei planuojate viską porą savaičių iki išvykimo. Mes paprastai atvykstame į jūsų namus apžiūrai, įvertiname tūrį, tada paruošiame pasiūlymą, o jums reikia laiko apsispręsti. Patys pervežimai į Olandiją, pavyzdžiui, į Amsterdamą ar Roterdamą, paprastai trunka apie dvi–tris dienas viena kryptimi, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojui reikia poilsio. Jei dar reikia gauti leidimą stovėti miesto centre (o apie tai kalbėsiu vėliau), tai procesas gali užtrukti dar ilgiau, todėl nedarykite išvadų, kad tai yra „prieš vakarą užsakyta ir rytoj atvyksta“ akcija.

Ar reikia mokėti už eksporto ar importo procedūras?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, ir dažnai žmonės galvoja, kad čia kaip važiuoti į kitą miestą, vis dėlto dokumentacija turi būti tvarkinga. Mums reikia parengti važiavimo lapus (CMR), kuriuose tiksliai užrašome, ką vežame, o jei daiktai yra naudoti ir jų vertė viršija tam tikrą ribą (arba jei tai verslo įranga), gali tekti deklaruoti. Pats procesas ne toks jau sudėtingas, jei viską darome teisingai, bet jei bandysite „užšlepti“ kažką ir sienos užkliūsite – baudos gali būti didelės. Geriau viską pasakyti iš karto, mes suformuluojame dokumentus taip, kad muitinės darbuotojas neturėtų klausimų.

Pakavimas, dėžės ir „lūžtančios širdys“

Tai yra mano mėgstamiausia dalis, nes čia dažniausiai pasitaiko juokingiausių situacijų. Žmonės mano, kad jų senoji tėvo porcelianinė servizė atlaikys 1200 kilometrų kelionę, jei jį tik įvynios į kelis senus laikraščius.

Ar tikrai reikia viską supakuoti į dėžes, ar galiu palikti spintelėse pilną?

Būkime sąžiningi – palikti daiktus spintelėse yra blogiausia idėja, kurią galiate sugalvoti. Važiuojant per Vokietijos autobanus, kur būna ir duobės, ir staigūs posūkiai, spintelės durys atsivers, knygos nukris ant grindų, o stikliniai indai susmulkins į smulkmenas. Mums geriau, kai viskas yra standartinėse dėžėse – taip jas galima užkrauti vieną ant kitos, užsegti juostomis ir būti tikriems, kad niekas nejudės. Turiu atvejų, kai klientas norėjo sutaupyti dėžių ir pasigailojo, kai vairuotojas atidarė sunkvežimį Roterdame – ten vaizdas buvo kaip po mini uragano.

Kas daro su inventorizacijos sąrašu – ar tai būtina?

Inventorizacija yra ne tik formalumas, tai jūsų ramybės garantas. Mes sudarome sąrašą, kuriame nurodoma kiekviena dėžė, jos numeris ir kas joje yra, o ypatingai brangūs daiktai (paveikslai, elektronika) žymimi atskirai. Kai atvykstate į naująjį butą Olandijoje, kartais būna tiršto, nakties, arba tiesiog norite tiksliai žinoti, kur dingo tas vienas indas. Su sąrašu procesas trunka dešimtį minučių, be jo – galite praleisti valandas ieškodami arba ginčijamiesi dėl prarastų daiktų. Patirkau to, kai be sąrašo vienas klientas teigė, kad buvo vežęs auksinius grandinėles, o jų nebuvo – su sąrašu tokių nesutarimų išvengiame.

Ar jūsų komanda padeda supakuoti ir išpakuoti?

Žinoma, mes ne tik vežame, bet ir padarome „švarų darbą“ – atvykstame su dėžėmis, burbuliukų plėvele, lipnia juosta. Viską supakuojame, užsegame, o vietjeje iškrauname ir netgi surinkame baldus, jei to reikia. Tiesa, tai kainuoja papildomai, bet pagal mano dvidešimt metų patirtį, verta investuoti, kad nereikėtų pražiūrėti nugaros ar ieškoti kaimynų, kurie padėtų nešti pianiną trečiame aukšte be lifto. Olandijoje dauguma namų yra stačiakampiai, laiptai siauri, todėl profesionalų pagalba čia ne prabanga, o būtinybė.

Olandijos specifika – ką reikia žinoti prieš atvykstant

Kiekviena šalis turi savo niuansų. Vokietijoje tai greitis ir griežti taisyklės, Lenkijoje – prastos kokybės keliai vietomis, o Olandijoje... čia viskas susiję su geografija, uostais ir biurokratija.

Kaip elgtis su parkavimu Amsterdam centre arba kituose miestuose?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas, nes be gero plano galiite baigti gatvėje su pilnu sunkvežimių ir nebegalėti nei prieisti, nei išvažiuoti. Amsterdamas yra senas miestas, gatvės siauros, o dauguma namų neturi kiemų, kuriuos pasiekti dideliu sunkvežimiu. Mums dažnai tenka iš anksto kreiptis į savivaldybę dėl leidimo (ontheffing) stovėti gatvėje tam tikru laiku, kartais netgi reikia uždaryti gatvės dalį. Jei bandysite užsistatyti „ tiesiog taip“, olandų policija atvyks greičiau nei spėsite iškrauti pirmąją dėžę, o baudos čia ne iš mažųjų.

Ar galiu vežti maistą, augalus ar alkoholį?

Dėl maisto ir alkoholio ES viduje nėra didelių apribojimų, jei tai yra asmeniniam naudojimui, tačiau augalai yra atskira istorija. Olandai yra labai griežti dėl fitosanitarinių taisyklių, kadangi šalis yra didelės žemės ūkio eksporterė. Jei turite kokią nors retą orchidėją ar jauną medelį, geriau turėti sertifikatą arba pasikonsultuoti, nes sienos gali konfiskuoti augalą be jokio gailestingumo. Maistą geriau sulaikyti sandariai, kad kelyje neišsilietų ir nepritrauktų kenkėjų – tikrai nenorite, kad jūsų daiktai būtų dezinfekuojami dėl vieno sutekėjusių cukraus maišelio.

O jei turiu pianiną – ar jį įmanoma pervežti į aukštą be lifto?

Pianinų pervežimas yra mūsų specializacija, bet Olandija čia padaro savo korekciją. Daugeliu atvejų namuose yra labai stačios laiptinės ir posūkiai, kuriomis neįmanoma pranešti standartinio instrumento. Kartais tenka naudotis kėlimo kranais per langą arba specialiomis įrangomis, kurios leidžia pakelti pianiną vertikaliai. Vieną kartą teko įvežti pianiną į namą, kuris buvo pastatytas ant polių vandens telkinio – ten neįėjo joks keltas, teko statyti laikiną tiltą. Taigi, atsakymas – įmanoma, bet tai reikalauja inžinerinio mąstymo ir neįprastos įrangos.

Kelių nuotykiai, techniniai dalykai ir „kas jei“

Kelyje viskas gali nutikti – nuo padangos plyšimo iki užstrigusių kelių. Dvidešimt metų patirtis mokėjo būti pasiruošusiam bet kam.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate į Olandiją?

Standartinis maršrutas yra per Lietuvą, Latviją (arba Lenkiją), per Vokietiją ir tiesiai į Olandiją. Tačiau jei krovinys didelis, kartais naudojame keltą iš Kylį arba net iš Rygos į Niuportą (Nieuwpoort) Belgijoje, o iš ten važiuojame į Olandiją. Tai leidžia sutaupyti vairuotojų darbo laiko ir vengti Vokietijos greitkelių mokesčių, kurie, turiu pasakyti, pastaruoju metu tik auga. Pasirinkimas priklauso nuo to, kada reikia atvykti – jei skubame, važiuojame keliu, jei laiko daugiau – keltu gali būti ramiau ir pigiau.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis ar įvyksta avarija kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet mes turime tam planą. Mūsų sunkvežimiai yra nauji, reguliariai patikrinami, tačiau technika yra technika. Jei nutinka kas nors panašaus, vairuotojas iš karto skambina mūsų pagalbos centrui, mes siunčiame pagalbos automobilį, o jei reikia – perkrauname krovinį į kitą sunkvežimį. Klientui nereikia nerimauti – mes turime draudimą, kuris dengia ne only techniką, bet ir patį krovinį, todėl net jei kelyje kažkas nutiktų, jūsų baldai nenukentės finansiškai, o mes pasirūpinsime, kad jie pasiektų paskirties vietą tik su nedideliu vėlavimu.

Ar galima sekti savo automobiliu už sunkvežimio?

Dauguma klientų klausia arba nori taip daryti, bet aš visada patariu būti atsargiems. Sunkvežimis turi daugiau aklųjų zonų, jis lėčiau stabdo, o Olandijoje didelių kelių greitis yra didelė. Jei jūs važiuojate už savo daiktų ir vairuotojas stačiai sustoja arba priverstas manevruoti, rizikuojate atsitrenkti į jį. Geriau susitarti susitikti paskirties vietoje, o kelią atlikti ramiau savo tempu.