Kraustymasis į Olandiją – sklandus ir efektyvus procesas

Sveiki, draugai. Po dvidešimt metų šioje srityje, kai mačiau viską – nuo dešimčių tonų sunkvežimių, įstrigusių sniege Vokietijos autostradose, iki subtiliausių porceliano rinkinių, nukritusių ne taip, kaip reikia, galiu drąsiai pasakyti viena dalyką: logistika nebegąsdina. Bet jūsų, mano klientai, dažnai būnate susierzinę ir pavargę, nes nežinote, kas jus laukia. Kraustymasis į Olandiją iš Lietuvos yra vienas populiariausių maršrutų, kuriuos atliekame, tačiau jis turi savų niuansų, kuriuos reikia žinoti iš anksto, kad išvengtumėte nereikalingo streso ir, svarbiausia, nenumatytų išlaidų. Šiandien noriu padalintis patirtimi ir paaiškinti, kaip tas procesas vyksta iš vidaus, be reklaminių šūkių, o kaip yra iš tikrųjų.

Olandija – šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, tik jei laikaisi taisyklių. Čia ne tiek svarbu, kiek greitai važiuoja sunkvežimis, kiek tai, koks tiksliai jis yra, kur galima statyti ir kur negalima, ir kas nutinka, jei vairuotojas pamiršta pasukti signalizaciją. Dažnai žmonės galvoja, kad tiesiog užsako „autobusiuką“, o viskas kitas susitvarko pats. Deja, taip nėra. Sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai atvažiuoja vairuotojas prie jūsų namų, o dar prieš kelias savaites, kai pradedate planuot. Todėl, jei jums aktualus turtų pervežimas į Olandiją, pasidėkite telefoną ir kruopščiai perskaitykite, ką galiu pasakyti apie šį procesą. Tai padės jums ne tik išsaugoti nervus, bet ir galbūt sutaupyti šimtus eurų, kuriuos dažnai prarandame dėl nežinojimo.

Kiek tai laiko ir pinigų bei kokie su Olandija susiję niuansai

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Olandijos?

Paprastai kelionė iš Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo užtrunka maždaug 18–24 valandas, jei vairuotojas važiuoja be pertraukų, tačiau mūsų atveju tai neįmanoma dėl saugumo taisyklių. Realiai, atsižvelgiant į poilsio laiką, kurią vairuotojas privalo praleisti, kelionė trunka apie vieną ar dvi dienas, priklausomai nuo to, kiek konkrečių adresas yra toliau nuo autostrados. Jei kraustotės į kažką panašaus į Maastrichtą pietuose, tai bus šiek tiek ilgiau nei į Enschede rytuose. Be to, būtina atsižvelgti į eismus Vokietijoje, kuriose tiesioginio kelio į Olandiją nėra – ten dažnai susidaro spūstys, ypač prie Hamburgo ar Ruhr srities, todėl reikia turėti rezervą.

Ar brangu pervežti baldus Olandijon?

Kainos labai svyruoja priklausomai nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės, ar visas trijų kambarių butas. Mažam krovinui, pvz., 2–5 m³, kaina gali būti nuo 400–600 eurų, tuo tarpu pilnam butui ar namui, kai reikalingas 20 m³ sunkvežimis, kaina gali šokti iki 1500–2500 eurų. Taip pat įkainį įtako tai, ar reikia pakavimo paslaugų, ar reikia nešti daiktus į aukštą be lifto, ar kelias dienas reikia laukti prieš išvežant daiktus. Aš visada sakau klientams – neikykite pigiausio varianto, jei nenorite, kad jūsų sofa atkeliautų su drėgme ar įbrėžimu, geriau sumokėti šiek tiek daugiau už užtikrintą kokybę.

O kaip su parkingais ten, yra galima stovėti kur nori?

Olandijoje su parkavimu yra griežčiau nei Lietuvoje, ypač miestuose. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas, Utrechtas ar Haga, stovėjimas sunkvežimiui ar „vilkiku“ centre be specialios leidimo (vergunning) yra tiesiog neįmanomas ir baigsis dideliais baudais. Mes visada iš anksto susirandame vietą arba derinames su savo partneriais, kad vairuotojas galėtų statyti mašiną legaliai, kartais netgi reikia užsisakyti specialią vietą gatvėje. Jei gyvenate užmiestyje, pavyzdžiui, Flevolando provincijoje, ten dažniausiai problemų nėra, bet miesto centre reikia labai gerai planuoti.

Ar galiu vežti alkoholį ir maistą?

Taip, galite vežti asmeniniam vartojimui skirtus produktus, tačiau čia taip pat yra ribojimai. Muitinės kontrolė, nors mes esame ES erdvėje, gali sustabdyti ir patikrinti, ar tai tikrai asmeninis krovinys, o ne prekybai skirtas kiekis. Paprastai sakoma, kad alkoholio gali būti ne daugiau kaip 10 litrų (distiliuoto) ir 90 litrų (vyno) vienam šeimos nariui, jeigu netenkinate šių normų, gali būti paskaičiuoti mokesčiai. Geriau nebandyti vežti šimtų butelių degtinės, nes tai kelia įtarimų dėl nelegalios prekybos, o mums tokios problemos nereikalingos.

Kas daryti, jei aukštas namas ir lifto nėra?

Tai klasikinė bėda Olandijoje, ypač senosiuose miestuose, namuose statytuose prieš šimtus metų – laiptai ten labai aštrūs ir siauri. Jei lifto nėra, mūsų komanda naudoja specialias juostas nešimo įrankius, kad pakeltų baldus per langą arba tiesiog neštų rankomis, jei tai įmanoma. Tačiau tai užtrunka daugiau laiko ir kainuoja brangiau, todėl visuomet klausiu iš anksto apie namų sąlygas. Kartais netgi tenka išmontuoti sofą ar spintą, kad ją prasuktų per kampus, o Olandijos laiptai yra tokie, kad ten net žmogus su dideliu krepšiu praeina sunkiai.

Ar reikia daryti inventorinį sąrašą?

Būtina, net jei manote, kad tai nereikalingas popierius. Inventorius (packing list) turi būti detalus, su nurodytais daiktų pavadinimais, būkle ir apytikslė verte, o jei vertė viršija 3000 eurų, tai gali būti taikomi mokesčiai, jei negalite įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius. Šis sąrašas padeda ne tik muitinei, bet ir mums, jei kažkas dingsta ar sulūžta kelionės metu. Be to, Olandijos draudimo kompanijos gali reikalauti šio dokumento, jei įvyksta draudžiamas atvejis, todėl geriau jį turėti paruoštą dvikalbiu (lietuvių-anglų ar olandų) variantu.

Ką daryti su dviračiais, juos taip pat galima vežti?

Žinoma, Olandijoje visi važinėja dviračiais, tai beveik nacionalinis sportas, tad dažnai žmonės veža savo „Gazelles“ ar elektrinius dviračius. Juos galima vežti tiek viduje sunkvežimio, tarp baldų, tikslingai uždengiant, kad nepažeistumėte, tiek išorėje, ant specialios tvirtinimo konstrukcijos. Svarbiausia nenuimti raktų nuo dviračių, kad vairuotojas galėtų juos greitai perkelti, jei reikia, ir užfiksuoti jų būklę prieš pakrovimą, kad kelių atkarpose jie nešokdytų ir nebraižytų kitų daiktų.

Kaip apskaičiuoti tūrį, aš nežinau, kiek dėžių gausis?

Nesijaudinkite, tai normalu, daugelis klientų nežino tikslaus kiekio. Paprasčiausias būdas – nubraižyti savo buto planą ir užrašyti, kas stovi kambariuose, o mes padėsime tai apskaičiuoti. Taip pat galite naudoti paprastą taisyklę: vienas standartinis dėžės tūris yra apie 0,1 m³, taigi jei planuojate surinkti 50 dėžių, tai jau yra 5 kubiniai metrai. Galite nufotografuoti didžiausius baldus ir atsiųsti mums, mes specialistai iš akies į akį pamačius nuotrauką jau žinome, kiek vietos jis užims krovelyje.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai ar olandiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba anglų kalbą bent pagrindais, nes be jos dabur negali dirbti tarptautiniuose reisuose, o kai kurie kalba netgi šiek tiek vokiškai. Su olandų kalba yra sunkiau, tačiau paprastai su klientu susitvarkome angliškai, o jei reikia kalbėtis su vietinėmis tarnybomis ar policija, mes visada turime kontaktą dispečeryje, kuris gali padėti versti. Svarbiausia, kad vairuotojas mokėtų skaityti adresą ir suprastų instrukcijas, o to mūsų komanda tikrai išmoksta.

Dokumentai, draudimas ir ką daryti, jei kažkas nutinka

Ar reikia draudimo ir ką jis apima?

Mano nuomone, draudimas yra privalomas, kai atliekamas tarptautinis pervežimas, ypač kai kalbame apie vertingus daiktus. Standartinis draudimas paprastai dengia žalą, kurią padaro pervežėjas (pvz., jei sulaužoma spinta dėl neatsargumo), tačiau jis nedengia daiktų, kuriuos jūs patys blogai supakavote (pvz., sudužęs stiklas, jei nebuvo įpakuotas į putų plastiką). Visada siūlau pasidomėti „All risk“ draudimo galimybėmis, kurios apims ir staigius atsitikusius įvykius, kaip antai avariją kelyje, nors to tikimės kuo mažiau.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Dalykai vyksta, kartais vėluojame dėl eismo sąlygų ar techninių gedimų, nors stengiamės to išvengti. Jei žinote, kad vairuotojas turi atvykti ryte, o jo nėra, pirmiausia nedelsdami paskambinkite mūsų dispečeriui – jis visada žino tikslą vietą. Jei vėlavimas didelis (virš 4–6 valandų), mes stengiamės rasti sprendimą, netgi siunčiame kitą ekipažą, jei įmanoma, tačiau dažniausiai tai tiesiog kelio eismo įkyrėjimas Vokietijoje, kurio niekas negali numatyti.

Ar galima veži augalus ir gyvūnus?

Augalus vežti galima, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jie negali būti užšaldyti ir turi turėti pakankamai šviesos, todėl žiemą tai gali būti rizikinga, jei sunkvežimys nešildomas. Gyvūnus, tokius kaip šunys ar katės, galima vežti tik jei jie turi reikiamas pasas, mikroschemas ir skiepus, o vairuotojas turi leidimą juos pervežti. Mes nėra specializuotas gyvūnų pervežėjas, tačiau smulkius augalus ar narvelius su katėmis dažnai pasiimame į kabiną, jei sutinka klientas ir vairuotojas.

Išvada

Apibendrinant, kraustymasis į Olandiją gali būti tikrai paprastas ir net malonus procesas, jei viską gerai suplanavote ir pasitikite savo pervežėju. Svarbiausia yra ne rinktis pigiausią kainą, o žiūrėti į patirtį, draudimą ir tai, kaip bendraujama su jumis. Po dvidešimt metų darbo ačiu galiu pasakyti, kad geriausia reklama yra laimingas klientas, kuris ramiai išlipa iš sunkvežimio savo naujuose namuose Olandijoje ir žino, kad jo daiktai saugūs. Negerbkite laiko, jei planuojate kelionę – susisiekite iš anksto, gaukite sandarų įvertinimą ir mėgaukitės nauju gyvenimo etapu be nereikalingo streso.