Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymasis į Olandiją: lankstūs sprendimai kiekvienam
Per šešiolika metų, kuriuos praleidau vairuodamas sunkvežimius po Europos autostradas, o vėliau organizuodamas logistiką, Olandija (arba Nyderlandai, kaip kas sakys) išliko viena ypatingiausių krypčių. Pradėjau nuo tų laikų, kai pervežinėjome tik vienų didelių kompanijų siuntas, bet šiandien, kai matau, kaip daug lietuvių renkasi gyventi prie kanalų, suprantu, kad kraustymasis į Olandiją tapo kasdieniu reiškiniu. O tai nėra paprasta, net jei atstumas iki Amsterdamo ar Roterdamo atrodo ne toks jau ir didelis žemėlapyje.
Kiekvienas kraustymasis yra kaip mažas projektas. Čia ne tiesiog įkeliame baldus į kėbulą ir važiuojame. Olandija turi savo niuansų – nuo siaurų gatvelių senamiestyje, kur net 7,5 tonos sunkvežimis nepraslys, iki specifinių savivaldybių leidimų, kuriuos reikia gauti, norint statyti keltuvą prie namo fasado. Dažnai klientai skambina ir klausia: „Ar įvešite mane į tą vietą?“, ir ažiūrėjęs į Google Street View, dažnai turiu sakyti: „įvešime, bet tik su maža mašina“. Būtent šios patirties ir jums trūksta, kai planuojate kelionę. Šiame straipsnyje nesigilinsime į sausas instrukcijas, o pasikalbėsime apie tai, kaip tai vyksta iš vidaus, ko tikėtis ir kaip išvengti tų klaidų, kurių aš esu matęs per dešimtmetį.
Kas dažniausiai keliauja ir kodėl tai ne taip paprasta?
Ar brangu kraustytis į Olandiją?
Visi sugeba pasakyti „priklauso“, tai aš sakysiu taip: brangu, jei skubate, ir pigu, jei galite laukti. Vidutiniškai, jei turite standartinį dviejų kambarių buto turinį, tai apie 15–20 kubinių metrų, ir jei sutartumės su krovinių pervežėjais iš Lietuvos, galite tikėtis nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, ar tai yra dalinis krovinys, ar išskirtinė mašina. Tačiau prisimenu vieną klientą iš Kauno, kuris norėjo vos kelių dėžių ir dviračio nuvežti į Eindhoveną – jam buvo pigiau išsinuomoti benzininį transporterį paties, o ne mokėti už logistiką. Taigi, skaičiuokite ne tik eurais, bet ir savo nervais.
Kiek laiko užtrunka tas kelias?
Teoriškai nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600 km, ir vairuotojas, važiuodamas pagal tachografo reikalavimus (po 4,5 valdos poilsio), įveikia tai per maždaug dvi paras. Bet praktikoje? Praktikoje viskas vyksta kitaip. Jei kraustymasis į Olandiją įvykta daliniu kroviniu, tai vairuotojas turi apvažiuoti po Vokietiją, paimti kitas siuntas, iškrauti Jasenice, o tik tada važiuoti link jūsų. Tada gali praeiti ir penkios dienos. Jei jums svarbu, kad dėžės atvyktų rytoj, turite užsisakyti išskirtinę mašiną, tai yra ekspresinis reisas.
Ar galiu vežti savo mašiną?
Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų. Turime vagonus, kurie yra pritaikyti tiek daiktams, tiek automobiliams vežti – vadinami „kombinuotais“. Statome automobilį ant apačios, o viršuje pakrauname baldus. Vieną kartą teko vežti šeimos brangų retro „Volvo“ ir visa jų buitinę techniką. Viskas atvyko sveika, nors vairuotojas prisipažino, kad Vokietijoje, važiuodamas kalnuotu ruožu, jis keletą kartų pagalvojo apie tą automobilį apačioje. Bet čia mūsų darbas – užtikrinti, kad niekas nepasisuks.
O kaip su tuo Amsterdamu? Ar ten įvažiuoja didelės mašinos?
Amsterdamas tai yra blogas sapnis bet kuriam sunkvežimių vairuotojui. Ten dauguma tiltų ir tunelių yra pažymėti ženklais „N2“ arba „2,4m“, kas reiškia, kad standartinis 3 metrų aukščio sunkvežimis tiesiog prasvers gaisro angą arba užkliuns už tunelio lubų. Todėl, jei gyvensite centre, mes visada siūlome „paskutinę mylią“ paslaugą – atvežame daiktus iki miesto pakraščio dideliu sunkvežimiu, o tada perkrauname į mažesnį, 3,5 tonos „Mercedes“ ar „Fiat“ furgoną, kuris ramiai įvažiuoja į siauras gatves. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo jūsų sofas nuo sugadinimo.
Techniniai dalykai, kuriuos dažnai pamirštame
Ar reikia dėti dėžes ar padėsite patys?
Esu matęs viską. Kai žmogus neša daiktus senose „Lietuvos pašto“ dėžėse, kurios sugluva pakrovimo metu, arba kai deda viską į maišus. Geriausia yra, kai klientas susiruošia pats – tai sutaupo laiko vietovėje. Tačiau jei neturite laiko, mūsų komanda atvyksta dieną anksčiau, iškrauna viską, užpakoja į tvirtas, dvigubos sienelės dėžes, o netikrumus apvynioja burbuliukine plėvele. Vieną kartą vežėme porą, kuri neleido liesti savo porceliano, tad mes jiems tiesiog stebėjome ir padėjome užpakuoti. Viskas atvyko sveika, nors man nervai buvo įtempti labiau nei jiems.
Kas daro su baldais? Juos išardote?
Didelės spintos, lovos, sekcijos – tai viskas eina išardytos. Priešingu atveju jos tiesiog netilps į liftą arba, jei be lifto, nepraeis pro laiptų landos. Mūsų vairuotojai turi su savimi įrankius – grąžtus, atsuktuvus, veržtuvus. Esu matęs, kaip viena vokiška spinta buvo išardyta taip tiksliai, kad vėliau surinkimas truko vos penkias minutes. O kitą kartą teko matyti „gamtinę“ spintą, kurią buvo neįmanoma išardyti be to, kad ji suirtų. Ten teko dirbti labai kruopščiai. Taigi, jei netikitės savo įgūdžiais, palikite tai mums.
Ar yra kokių nors draudimų dėl daiktų?
Standartinis draudimas (CMR draudimas) apmoka labai nedaug – apie 10 EUR už kilogramą, jei kažkas nutinka. Jei vežate brangų pianiną, tapybos paveikslus ar brangiausią elektroniką, turite tai paminėti iš anksto. Aš asmeniškai visada patariu pasirašyti papildomą draudimo polisą, ypač kai kraustymasis į Olandiją įvyksta per jūrą arba kai kelyje ypač daug „klampų“ vietų, tokių kaip A1 autostrada Vokietijoje, kurioje eismą dažnai stabdo konstrukcijos. Geriau būti saugiam, nei vėliau gailėtis, kad už 5000 eurų vertę gausite tik 500 atlyginimo.
Ką daryti, jei namai Olandijoje dar nebaigti?
Tai klasika. Žmonės išvyksta, o namų dar nėra. Mes turime sandėlius tiek Lietuvoje, tiek Olandijoje (pavyzdžiui, netoli Roterdamo ar Venlo). Galime atvežti daiktus, iškrauti į sandėlį, laikyti ten mėnesį ar du, o kai jūsų butas bus paruoštas, atvežti tiesiai į jį. Vienas klientas taip ir padarė – gyveno pas draugus tris savaites, kol baigėsi remontas, o mes laikėme jo visus baldus sausai ir saugiai. Tai suteikia didelį ramumo jausmą, kai žinai, kad turtas nėra pastatytas gatvėje.
Ar galima vežti maistus ir alkoholį?
Maisto produktus vežti galima, bet yra apribojimų. Jei turite kumelio mėsos arba sūrių, tai gerai, jei jūsų šaldytuvas veikia mašinoje. Tačiau jei ne – gali pradėti „kvepėti“, o paskui visa sofa kveps sūriu. Alkoholis? Asmeniniam naudojimui – taip, tam tikras kiekis. Bet jei bandysite vežti dešimt degtinių butelių, muitinė (nors tai ir ES viduje) gali susidomėti, ar tai tikrai jums, ar prekybai. Esu matęs, kaip sulaikė vairuotoją su 1000 cigaretėmis be ženklų – tai buvo ilga naktis. Geriau nedaryti problemų sau.
Galutiniai nušvitimai ir praktiniai patarimai
Ar tikrai verta kreiptis į profesonalus, o ne vežti patys?
Kiekvienas kartas, kai klientas sako, kad „pats nuvežiu su priekaba“, aš nusišypsau. Po mėnesio jie dažnai skambina ir sako, kad niekada daugiau. Kodėl? Nes Olandijos keliai yra pilni „gudžų“ dviračių, kur važiuoja taisyklių nepaisant, o vairuoti didelę priekabą, kuria nesate įpratę, pro Roterdamo uosto kompleksą – tai tikras išbandymas. Be to, ką darysite, jei pakelyje sulūšta priekaba? Profesionalai turi techninę pagalbą 24/7. Kraustymasis į Olandiją turi būti džiaugsmas, o ne nervų išbandymas.
Kaip surengti tą dieną, kai atvyksta vairuotojas?
Būkite pasiruošę. Jei vairuotojas atvyksta į Vilnių 8:00 ryto, o jūs dar miegate ar ieškote dėžių, tai laikas eina. Mokame už valandas, ne už laukimą. Jei galite, užblokuokite vietą prie namų mašina, kad sunkvežimiui būtų kur pastoti. Paskutinį kartą teko vežti daiktus ketvirtu aukšte be lifto, ir vairuotojams teko nešti 20 metrų koridorių, nes klientas neįsileido jų anksčiau. Už tokį nešiojimą taip pat reikia mokėti papildomai, tai žinokite.
O kokia situacija su vietove? Kur Olandijoje dažniausiai vykstate?
Vakarų Olandija (Randstad) – tai mūsų kasdienybė: Amsterdamas, Hagas, Utrechtas, Leidenas, Delftas. Bet dažnai važiuojame ir į pietus – į Eindhoveną, Tilburgą, Bredą, o šiaurėje – į Groningeną ar Leeuwardeną. Kiekvienas regionas turi savo specifiką. Pavyzdžiui, pietuose keliai platesni, bet daugiau statybų, šiaurėje – lyguma, vėjuota, bet mažiau kamščių. Mes žinome, kur yra geriausia sustoti pietų pertraukai, kur gauti degalų, kur nebijoti parkavimo kontrolės.
Išvada
Galiausiai, viskas susumuoja ne į kainą ar ratus, o į jūsų ramybę. Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje esu matęs tą, kas vėluoja, tai, kas sugedo, ir tai, kas džiugino. Kraustymasis į Olandiją yra didelis žingsnis, o jei jį galite atlikti be to, kad turėtumėte galvoti apie padangų grandinę ar tai, ar spinta peržengia svorio limitą, jūs laimėjote. Mes esame čia tam, kad pasiūlytume būtent tuos lankstus sprendimus – nuo paprasto dėžių pervežimo iki pilno kompleksinio kraustymosi su sandėliavimu ir montavimu vietovėje. Pasidomėkite iš anksto, pasikalbėkite su logistika, o ne tik su vairuotoju, ir tada jūsų naujasis gyvenimas prie Šiaurės jūros prasidės sklandžiai. Sėkmės kelyje!