Kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos – ką reikia žinoti?

Sveiki, draugai. Būna taip: gyvenate Nyderlanduose penkerius, dešimt metus, praleidžiate geriausius metus Amsterdame, Roterdame arba kažkur mažesnėje olandų gyvenvietėje, prie Groeningeno ar Eindhoveno, ir staiga nusprendžiate – grįžti namo, į Lietuvą. Aš šioje srityje dirbu beveik dvidešimt dvejus metus ir per tą laiką mačiau viską: nuo tų, kurie keliauja su viena kuprinės, iki tų, kurie pervežia visus namus su rūsiu ir sodu. Tiesą sakant, kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos yra vienas populiariausių maršrutų mūsų kompanijoje, bet dėl tam tikrų biurokratinių ypatumų jis dažnai sukelia daugiau nerimo nei reikia.

Kodėl taip? Visiems žinoma, kad olandai yra žinomi savo tvarka ir kantrybe, tačiau kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, susiduriama su dviem skirtingomis sistemomis. Olandija tai tai, ką mes vadiname „vokiškuoju idealu“ – keliai kaip lentos, muitinės dirba kaip laikrodžiai, o vairuotojai yra disciplinuoti. Lietuva, žinoma, patobulėjo, bet čia vis dar reikia žinoti keletą niuansų, kad krovinys netyčia neišliktų Kauno ar Vilniaus muitinėje arba kad nešoktų kaina dėl netikslumų. Aš jums nešiu ne teorinius vadovėlius, o praktinę patirtį – tai, ką aš matau iš vairuotojo kabinos kasdien. Jei planuojate sugrįžti ar tiesiog perkeliate gyvenamąją vietą, šis straipsnis padės išvengti tų klaidų, kurios kainuoja nervus ir pinigus.

Kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos reikalauja gero planavimo, ne tik dėl atstumo, kuris yra apie 1500–1700 kilometrų priklausomai nuo maršruto (per Vokietiją arba per Belgiją), bet ir dėl to, kaip tvarkomi dokumentai. Dažnai žmonės galvoja, kad pakanka pakrauti dėžes į furgoną ir važiuoti, tačiau realybėje susiduriame su muitinės deklaravimais, inventorizacija ir, žinoma, kuro kainų svyravimais, kurie šiuo metu yra tikras košmaras. Pažiūrėkime, ką apie tai galvoja patys klientai ir kokie klausimai man tenka girdėti kasdien.

Dokumentai, muitinė ir „pavojingi“ daiktai

Tai, kas klientus dažniausiai nervina, tai ne važiavimas keliu, o popierizacija. Esu matęs situacijų, kai šeima stovi prie Lietuvos sienos, o vairuotojas negali pravažiuoti, nes trūksta vieno parašo ant inventoriaus sąrašo. Čia nėra jokių kvailų taisyklių, tiesiog sistemos reikalavimai, o aš čia kaip tarpininkas turiu užtikrinti, kad viskas būtų sklandžiai.

Ar tikrai reikia deklaruoti viską, net senus drabužius?

Absoliučiai taip, ir netgi nerekomenduoju nieko slėpti. Muitinės tarnybos, ypač vokiškosios ar lietuviškosios tarpinės, turi labai gorus akis. Jei deklaravote 30 dėžių, o atvežėte 32, tai gali sukelti neigiamą reakciją. Geriau parašykite „daugiau mažiau 40 dėžių su asmeniniais daiktais“, nei bandykite būti per tikslūs ir padarysite klaidą. Aš dažnai sakau klientams – papildomai užpildyti vieną lapelį yra greičiau nei aiškintis tris valandas su muitininku dėl to, kodėl neįtraukėte dviračio.

Kas nutinka, jei neturiu VMID importo deklaracijos?

Tai viena dažniausių bėdų, kai žmonės bando sutaupyti. VMID (Importo deklaravimas pagal Buitinio naudojimo daiktų procedūrą) iš tikrųjų yra jūsų draugas, nes jis leidžia atvežti daiktus be PVM, jeigu gyvenote užsienyje ilgiau nei 12 mėnesių. Be šios deklaracijos gali tekti sumokėti 21 proc. PVM nuo visų daiktų vertės, o tai, pasakykime tiesiai, gali būti gana didelė suma jeigu pervežate baldus ar techniką.

Ar galiu įvežti savo seną automobilį be mokesčių?

Čia yra gilių vandenų zona. Jei automobilis naudotas ir jis jums priklauso jau ilgiau nei 6 mėnesius, o jūs esate gyvenęs Olandijoje ilgiau nei metus, taip, galite jį įvežti be PVM ir akcizo. Tačiau jei nusipirkote „bambį“ prieš pat išvykimą, tikėkitės problemų. Muitinės tikrina pirkimo datas ir draudimo polisus, todėl visi šie dokumentai turi būti tvarkingi, kitaip kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos su automobiliu gali tapti labai brangus.

Kas dėl vaistų ir gydymo priemonių – ar jas galima vežti?

Vaistus reikėtų turėti originalioje pakuotėje su receptu, ypač jei tai yra receptiniai vaistai. Muitinėje arba policijos patrulyje gali paprašyti parodyti, kad šie vaistai skirti jums asmeniškai. Nešti dideles kiekis be dokumentų gali būti interpretuojama kaip prekyba, o to mes nenorime. Paprastai aš patariu pasiimti gydytojo išrašą, jei vaistų kiekis atrodo įtartinas.

Ar galiu vežti alkoholį kaip dovaną draugams?

Olandiškas alus arba geneveris populiarus, tačiau čia taikomos ribos. Asmeninis poreikis yra gana siauras – tai apie 90 litrų alaus (daug, bet ne sunkiasvoris sunkvežimis) ir 10 litrų stipriųjų gėrimų. Jeigu būsite matuojami daugiau, tai bus laikoma prekyba ir reikės mokėti didelius akcizo mokesčius. Geriau nedarykite eksperimentų su kiekiais, jei nenorite, kad jūsų krovinys būt�ai iškrautas ir patikrintas iki paskutinio butelio.

Logistika, kainos ir laikas

Kai mes kalbame apie patį pervežimą, čia viskas susideda iš trijų dalykų: kiek daikto turite, kiek kuro kainuoja ir kaip greitai reikia važiuoti. Esu matęs, kaip kainos šoktelėja per naktį, todėl stengiuosi klientams aiškiai paaiškinti, iš ko susiformuoja galutinė suma.

Kiek maždaug gali kainuoti toks pervežimas?

Tai labai platus klausimas, tačiau jei kalbame apie standartinį dviejų kambarių butą be didelių baldų, tai paprastai svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų priklausomai nuo to, ar tai yra dalinis krovinys, ar išskirtinis reisas. Jeigu reikia vežti pianiną arba labai brangų kredensą, kaina auga, nes reikia specialių kėliklių ir daugiau žmonių. Šiuo metu kuras yra didžiausia išlaidos dalis, todėl neįmanoma sakyti fiksuotos kainos be išmatavimų.

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus iš Olandijos?

Jeigu viskas eina pagal planą ir yra dalinis krovinys, tai tai trunka apie 3–5 darbo dienas. Vairuotojas surenka krovinius, važiuoja per Vokietiją, paduoda Lietuvoje. Tačiau jei yra eismo įvykių ant A1 autostrados Vokietijoje arba pasikečia orai, terminai gali pasislinkti. Aš visada pridedu vieną ar dvi dienas rezervo, nes žmonėms, kurie laukia savo lovos arbatinės, bet kokia vėlavimo valanda atrodo kaip amžius.

Ar verta rinktis dalinį krovinį („part load“)?

Jei jums nereikia pervežti viso namo iš karto, dalinis krovinys yra puikus būdas sutaupyti. Jūs sumokėdate tik už užimtą vietą korpuse, pvz., 5 arba 10 kubinių metrų. Pavyzdžiui, jei turite tik kelias dėžes ir vieną sofa, mums lengviau pridėti tai prie kito krovinio, kuris važiuoja iš Eindhoveno į Kauną, nei siųsti pilną furgoną. Tačiau reikia kantrybės, nes reikia laukti, kol surinksime kitus keleivius.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Mūsų kompanijoje mes tūkstančius kartų važiavome šiuo maršrutu, tad žinome visas niuansas. Jei staiga užsidaro viena iš transitinių sienų arba atsiranda techninė problema, mes nedelsdami informuojame klientą. Niekada nepalikame žmogaus nežinojime – aš pats dažnai skambinu ir aiškinu situaciją. Kartais reikia pervesti dokumentus elektroniniu būdu, kartais reikia laukti kelias valandas, tačiau krovinys visada pasiekia paskirties vietą.

Ar apdraudžiate mano daiktus pervežimo metu?

Taip, ir tai yra būtina. Standartinis draudimas paprastai dengia apie 3–5 eurų už kilogramą, tačiau jei turite brangių daiktų, pvz., paveikslų, antikvarinių laikrodžių ar elektronikos, aš visada rekomenduoju juos specialiai įvertinti. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas staigiai stabdėlėjo, ir dėžė su servisu nukrito – be draudimo šie nuostoliai tektų padengti klientui.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad kraustymasis į Lietuvą iš Olandijos nėra toks baisis procesas, kaip gali atrodyti iš pradžių. Svarbiausia yra pasitikėjimas savo pervežėju ir geras pasiruošimas. Per tą laiką, kai aš dirbu šioje srityje, mačiau, kaip šeimos išsikrausto iš erdvių olandiškų namų ir vėl pradeda gyvenimą Lietuvoje. Nors Olandija yra graži šalis su puikia infrastruktūra, namai visada yra namai, o mūsų užduotis padaryti tą grįžimą kuo sklandesnį. Jeigu turite klausimų ar abejonių, geriau klauskite anksčiau nei paskutine minute – taip išvengsite streso ir galite sau užtikrinti, kad jūsų turtas atkeliaus saugiai.