Kraustymas iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusu: Patyrusio vairuotojo vadovas

Sutrikdytas dulkių maišą ir uždaruose languose matydamas savo atvaizdą, prieš dvidešimt metų pirmą kartą užvažiavau į Amsterdamo uostą. Nuo tada keliau šiais maršrutais nenuilstamai – tiek su didžiuliais sunkvežimiais, tiek su lengvaisiais furgonais. Per šį laikotarpį išmokau viena pagrindinę tiesą: žmogaus gyvenimo permainos visada slepiasi tų paties rūsio dėžių arba senovinių spintų viduje. Kraustymas iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusu yra viena populiariausių paslaugų, kurią siūlau, ir ne be reikalo. Tai „auksinis vidurkis“ tarp brangios tarptautinės virtuvės ir nuobodžių, lėtų traukinių.

Dirbti šioje srityje dvidešimt metų reiškia matyti ne tik tikras problemas, bet ir klientų baimes. Olandija – šalis specifinė. Čia gatvės siauros, o užvažiavimai į namus dažnai tokie, kad ten net sunkvežimis nesisukia. Būtent todėl mikroautobusai, tokie kaip „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“, tapo neaprėpiamu įrankiu. Šiame straipsnyje nieko neslepiu nuo jūsų – tiesiog pasakysiu, kaip tai yra iš vairuotojo, kuris matė viską, akių.

Kai pradedu kalbėti apie kraustymą iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusu, dažniausiai klientai klausia ne apie technines mašinos charakteristikas, o apie tai, ar jų turtas nenukels į kitą šalį saugiai. Olandijoje gyvenančios lietuvių bendruomenės itin didelė, o grįžtant namo, dažnai tenka parvežti ne tik lagaminus. Kalbame apie baldus, vaikiškus daiktus, o kartais ir netikėtus siuntinius, kuriuos bandomės susitvarkyti kuo greičiau. Supraskite, europiniais keliais važinėjant nebe pagal mėnesį, o pagal valandas, sužinai, kad laikas – pinigai, o ramybė – brangiausia valiuta.

Šiame straipsnyje aptarsime visas smulkmenas: nuo to, kaip teisingai supakuoti indus, kad jie nenušuktų pirmajame posūkyje prie Hanoverio, iki to, kiek tikrai reikia numatyti biudžeto, kad nereikėtų skolintis pinigų degalams Vokietijoje. Be to, paaiškinsiu, kodėl kartais pigiau pasamdyti profesionalą su mikroautobusu nei bandyti varytis pačiam su nuomota mašina, net jei jums atrodo, kad vairavimas – jūsų antroji natūrali būsena.

Kainos ir biurokratiniai niuansai

Kiek kainuoja toks reisas maždaug?

Žinoma, visada norėtųsi girdėti fiksuotą skaičių, bet pervežimo verslas nėra parduotuvė su kainų etiketėmis. Vidutiniškai, jei kalbame apie kraustymą iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusu, kaina svyruoja nuo 600 iki 1200 eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent Olandijoje esate. Jei reikia važiuoti gilyn į Fryzijos kaimus, kaina bus didesnė nei kelioms valandoms užeiti iš Roterdamo ar Eindhoveno. Degalai, olandiški mokesčiai (užvažiavimai į miestus, „Eurovignette“ kaina), o ir vairuotojo laikas – viską tai reikia suskaičiuoti.

Ar galima kažkaip taupyti ant pakrovimo?

Taupyti galima visur, bet štai ant pakrovimo aš nerekomenduoju. Esu matęs, kaip klientai bando visas sofas sulyginti į vieną krūvą, o tada važiuoja su iššokusiu atsparos bloku visam kelyje per Vokietiją. Geriau užsakyti dvi keliones nei veltui griebti galvą, kad kažkas sugedo. Profesionalus vairuotojas žino, kaip užkloti kilimėlius, kaip užsegti juostas, kad niekas nesibumbultuoti. Taupyti čia reiškia rizikuoti savo brangiausiais daiktais.

O kas dėl PVM ar importo mokesčių?

Jei pervežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ilgiau nei šešis mėnesius, Jums nereikia mokėti jokių mokesčių nei Lietuvoje, nei Olandijoje. Tai yra vienas pagrindinių dalykų, apie kurį visada pasakau. ES taisyklės leidžia perkelti savo turtą be muitų. Bet jeigu staiga nuspręsite pervežti penkis naujus „iPhone“ ar dešimt nešiotų kompiuterių, tai jau gali kilti klausimų muitinėje, nors ir vidinėse ES sienose kontrolės yra retos, bet nebūtų nuostabu, jei sustotų.

Ar reikia mokėti už laukimą, jei vėluojame iš buto?

Dažnai būna taip, kad vairuotojas atvyksta laiku, o klientas dar nebaigė surinkti paskutinių dėžių. Standartiškai pirmąją valandą dauguma kompanijų (ir aš asmeniškai) duoda nemokamai kaip lankstumo rodiklį, bet toliau – laukimas mokamas. Galiausiai tai verslas, o ne hobis. Geriau pasirūpinkite daiktais iš anksto, nei vėliau stebėsite, kaip laikrodžio rodyklės suka papildomus eurus.

Logistika ir organizaciniai momentai

Kiek tokiame „Sprinteryje“ telpa daiktų?

Įprastame krovininiame mikroautobuse, kuris yra apie 13-20 kubinių metrų tūrio, telpa visas 1-2 kambarių buto turinys. Kalbu apie šeimos kraustymąsi: dvigulė lova, spinta, stalas, keli minkšti baldai ir dešimt-turėk dvidešimt dėžių. Jei turite daugiau, gali tekti važiuoti du kartus arba nuomoti priekabą, bet pirmuoju atveju dažniausiai užtenka. Žinoma, jei bandote sutalpinti visą namą, kuriame gyvenote dešimt metų, teks rinktis didesnę mašiną.

Ar galite užeiti paimti daiktus iš kelių vietų Olandijoje?

Taip, tai yra kasdienybė. Žmonės dažnai turi daiktų paliktų pas draugus Hagoje ar sandėliuke netoli Amersfoorto. Mes sudarome maršrutą, važiuojame pagal visus adresus. Svarbu tik suprasti, kad kiekvienas sustojimas, iškrovimas-užkrovimas valandas užtrunka. Jeigu adresų yra penki, tai nebe viena diena. Tačiau kraustymas iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusu leidžia būti labai lankstiu – prieš didelį sunkvežimį mes lengvai užvažiuosime į bet kurį kiemą.

Kaip elgiamės su daiktais, jeigu Lietuvoje niekas nepriima?

Tai gana dažna problema. Vairuotojas važiuoja 20 valandų, atvyksta į Vilniaus ar Kauno priemiesčius tris ryto, o gavėjo nėra, arba jis sako: „palikite kieme“. Esu atviras – aš nebežmogus po to kelio. Todėl visada susitariame iš anksto. Arba paliekame sandėliuke (jei tokią galimybę turime), arba, jei klientas sutinka, iškrauname į garantuota saugią vietą. Buti pasirūpinti iškrovimi būtina iš anksto.

Ar reikia dėti dėžes ant paletės?

Nebūtinai, bet tai labai padeda. Jeigu turite 30 dėžių, jas lengviau įveži į mašiną ir užsegti viena didelė juosta, nei nešioti po vieną. Tačiau jeigu neturite paletės, nenuviltų – mes padėsime nešti. Darbas yra darbas, mūsų tikslas – padaryti tai greitai ir tvarkingai. Vieną kartą teko nešti 100 mažų dėžių su knygomis be paletės, tai buvo ilga diena, bet viską padarėme.

Kelionės eiga ir techniniai aspektai

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Lietuvą?

Teoriškai atstumas nuo, tarkime, Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600 km. Jei važiuojame be sustojjimų, tai apie 16-17 valandų vairavimo. Tačiau mes ne robotai. Reikia degalų, poilsio, maisto. Be to, Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai ar eina dideliai kamščiai prie Hamburgo ar Berlyno. Realiai įskaitant pakrovimą Olandijoje ir iškrovimą Lietuvoje, visas procesas užtrunka vidutiniškai 24 valandas nuo to momento, kai užsisukame prie jūsų namų durų, iki atvykimo į paskirties vietą.

O kas dėl kelių mokesčių Vokietijoje?

Na, čia yra vienas nemalonus dalykas – mokesčiai už sunkvesnius transporto priemones. Nors mikroautobusas yra mažesnis už sunkvežimį, jeigu jo bendroji masė viršija 3,5 tonas (kai kurios „Sprinterio“ versijos), reikia mokėti „Maut“ Vokietijoje. Jei mašina lengvesnė, važiuojame nemokamai. Aš visada patikrinu mašinos techninius duomenis prieš kelionę, tačiau šią išlaidą įskaičiuodu į savo pasiūlymo kainą, kad klientas neturėtų galvos su Vokietijos „Toll Collect“ sistema.

Ar saugu važiuoti naktį su pilna mašina?

Asmeniškai aš mėgstu naktį važiuoti, nes yra mažiau kamščių. Tačiau saugumas visada pirma. Mūsų mašinos yra pilnai apdraustos (CMR draudimas), turi stabdžių sistemų palaikymą (ABS, ESP) ir dažnai geresnes padangas nei įprastas automobilis. Be to, vairuotojas turi laikytis poilsio režimo. Jei jaučiu pavargęs – sustoju. Geriau atvykti valanda vėliau, nei nerizikuoti gyvybe ir jūsų turtu.

Kas daryti, jei pakeliui sugenda mašina?

Per dvidešimt metų tai nutiko tik kelis kartus, ir nebuvau rimtai įstrigęs. Mes turime techninę pagalbą, kuri veikia visoje Europoje. Jei mašina sustoja, skambinu pagalbai, o jei dėl to vėluojame, pranešu klientui. Dažniausiai gedimai būna smulkūs – padanga arba elektros problema. Bet kraustymas iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusu yra pakankamai patikimas būdas, kad tokios situacijos yra išimtinės, o ne taisyklė.

Apsauga ir papildomi klausimai

Ar mano daiktai yra draudžiami?

Tai klausimas, kurį turėtų paklausti kiekvienas. Taip, visada turiu galiojantį krovinių civilinės atsakomybės draudimą pagal CMR konvenciją. Tai reiškia, kad jei dėl mano kaltės (pvz., aš užvažiavau į duobę ir sudaužiau jūsų monitorių), draudimo kompanija sumokės žalą. Visgi, rekomenduoju brangius daiktus ( paveikslus, juvelyrinius dirbinius) pasiduoti sau į salono dalį, o ne į krovimo skyrių, ir pranešti apie juos iš anksto.

Ar galite padėti surinkti baldus Lietuvoje?

Taip, jei susitariame iš anksto. Aš esu vairuotojas, bet per šešerius metus (praleistus Lenkijoje ir Vokietijoje) išmokau surinkti beveik visus „IKEA“ tipo baldus. Tačiau jei tai sudėtingas, senovinis sekleris, gali reikėti specialaus meistro. Paprastai siūlau pagalbą su iškrovimu ir įstatymu į vietas, o jei reikia sukrauti spintą, tai mes tai padarome greičiau nei jūs spėjote išgerti arbatą.

Ar galima vežti dviračius ar sportinę įrangą?

Žinoma, dažnai vežame dviračius, žvejybos reikmenis, net ir baidares. Svarbiausia yra tai, kad jie turi būti tinkamai užfiksuoti, kad nebraižytų kitų daiktų ar mašinos vidų. Dviračius dažniausiai pakeliame ant vienas kito ir užsežame specialiomis juostomis. Sportinė įranga, kaip ir kiti daiktai, yra įtraukta į bendrą tūrį.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa į duris?

Čia būna smagiausia. Kartais Lietuvoje namuose yra tokios siauros durys, kad pro jas nepraslenka net sofos dalis. Esu matęs, kaip reikia išmontuoti langą arba išsukti sofas per balkoną. Aš visada turiu su savo įrankių komplektą – grąžtus, atsuktuvus. Jeigu reikia, galime padaryti nešiojamus baldus (išsukti kojas, nuplėšti nugarą). Tai kasdienybė mūsų darbe, todėl nenuvilkite rankų, jei atrodo, kad sofa per didelė.