Kraustymas į Lietuvą iš Olandijos su mikroautobusu: 20 metų patirtis kelyje

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti viena – kelyje mažai kas stebina mano, o taip pat ir vairuotojų akis. Tačiau, kai kalbame apie žmonių, kurie grįžta namo, emocijos visada lieka aukštos, o logistika tampa sudėtinga. Pastaruoju metu itin dažnai gaunu užklausų iš mūsų tautiečių, kurie gyvena Nyderlanduose, Olandijoje, ir planuoja sugrįžti. Vienas populiariausių ir, mano nuomone, racionaliausių sprendimų yra kraustymas į Lietuvą iš Olandijos su mikroautobusu. Kodėl? Todėl, kad tai auksinis vidurkis tarp brangios sunkvežimio transporto ir komplikuotos savarankiškos kelionės su priekaba.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo to, kaip žmonėms bandydami išsaugoti 50 eurų tekdavo vežti baldus senais „Volvo“ ir juos skaldyti per Vokietijos automagistralę, iki tobula organizuotų pervežimų, kai mikroautobusu atkeliauja visa buto įranga. Olandija yra specif šalis šiuo atžvilgiu – ten dauguma mūsų žmonių gyvena nuomojamuose būstuose, o daiktų kaupiasi nemažiau, nei namuose Lietuvoje. Kelionės iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos yra ilgos, apie 1500–1700 km viena kryptimi, todėl reikia gerai pagalvoti, ką ir kaip vežti.

Mikroautobusų, tokių kaip „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“, pranašumas tas, kad juos įleidžia beveik kiekvieną kiemą, jie yra greitesni už sunkvežimius ir leidžia sujungti keleivinį bei krovinių pervežimą. Tačiau čia paslėpta būklė – ne kiekvienas kraustymas į Lietuvą iš Olandijos su mikroautobusu yra taip paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia žinoti apie svorius, muitinę, vairuotojo darbo laiką ir, žinoma, kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nenukrito ant pirmojo „lenktyninio“ sustojimo Vokietijoje. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo praktine patirtimi, be jokių teorinių vandens, taip, kaip būtų kalbėdamas su klientu prie kavos puodelio.

Kaip susitvarkyti laiką ir maršrutą

Kelionė trunka ilgiau nei rodo GPS?

Žinoma, GPS įrenginys parodys, kad nuo Amsterdamo centro iki Vilniaus yra apie 18 valandų važiavimo grynu laiku. Bet realybėje yra kita – vairuotojas turi poilsio režimus, o Olandijoje ir Vokietijoje dažnai vyksta remontai. Be to, jei mes vykame su kroviniu, reikia numatyti laiką pakrovimui ir iškrovimui. Paprastai toks maršrutas su mikroautobusu trunka maždaug dvi paras, kartais ir tris, jei reikia apsilankyti kelete vietų Olandijoje. Nepaisyk to, kad kelyje esama itin greitų ruožų, kaip A2 autostrada Vokietijoje, tačiau 140 km/h greitis su pilnu krovininiu mikroautobusu ne visada įmanomas ar saugus.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai vienas dažniausių klausimų. Taip, dažniausiai tai įmanoma, jei mikroautobuse yra vietų keleiviams. Tačiau čia reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas nebus jūsų asmeninis vadybininkas ir gidas – jo tikslas saugiai nuvežti daiktus. Jei jūs nuspręsite važiuoti kartu, reikės susiderėti dėl išlaidų nakvynei ir maistui, o taip pat suprasti, kad sustojimai bus trumpi ir dažniausiai susiję su degalinėmis. Esu matęs atvejų, kai šeimynos važiuodavo kartu, o vairuotojui tai netrukdė, tiesiog reikėjo nustatyti taisykles iš pat pradžių.

Kiek toliau į Lietuvos gilumą galima nuvykti tuo pačiu kainu?

Mikroautobusas yra manevringas, tačiau kaina dažniausiai formuojasi pagal nuvažiuotus kilometrus. Taigi, jei reikia važiuoti ne tik į Vilnių, bet ir, tarkim, į Uteną ar Zarasus, tai papildomai atsiras kainos dalis. Olandijoje dažniausiai renkamės daiktus prieš pat išvykimą, todėl maršrutas gali būti sudėtingesnis. Jeigu galime viską surinkti vienoje vietoje, pvz., Roterdame, tai bus pigiau nei važiuoti po visą šalį rinkti po vieną sofa.

Kas nutinka, jei pasikliūna ant muitinės ties Lietuvos siena?

Muitinė – tai tas dalykas, kurį dažniausiai žmonės pamiršta, kol nepasibaigia galvos skausmas. Jeigu kraustymas į Lietuvą iš Olandijos su mikroautobusu atliekamas ne kaip prekybinis, o kaip asmeninis daiktų pervežimas, daiktai turi būti naudoti ir jums priklausantys bent 6 mėnesius. Jei vairuotojas veža naujus daiktus su etiketėmis, muitininkai gali uždėti mokesčius. Be to, būtina tur�ti TIR sąskaitas arba tinkamai užpildytą eksporto deklaraciją iš Olandijos pusės, kitaip sieną gali tekti kirsti kaip turistui su ribiniu kiekiu daiktų, o tai tiesiog neįmanoma su pilnu mikroautobusu.

Pinigai ir kainos: kas už ką mokama

Kiek maždaug kainuoja toks pervežimas?

Kainos šiuo metu krenta ir kyla priklausomai nuo degalų, tačiau reikėtų orientuotis į 800–1200 eurų sumą už pilną mikroautobuso vietą iš Olandijos centro į Lietuvą. Jei tai yra dalinis krovinys, t.y. jums reikia tik kelmai vietų, kaina gali būti maždaug 300–500 eurų. Tačiau nepamirškite, kad kaina priklauso ir nuo to, kiek sunku įkrauti daiktus – jei aštuntame aukšte be lifto, tai laikas pinigus. Aš visada sakau klientams: „Geriau užduoti klausimą apie liftą iš karto, nei gailėtis pinigų vėliau“.

Ką daro kaina brangesne?

Akivaizdu, kad svoris ir tūris. Mikroautobuso talpa yra apie 15–20 kubinių metrų, bet jeigu jūsų daiktai yra ypatingai sunkūs, pavyzdžiui, pianinas ar akmeninis baseinas (kokia keista, bet buvo ir tokių atvejų), tai gali reikalauti papildomo įrangos arba žmonių. Taip pat brangiau kainuoja ekspresinis režimas, kai reikia nuvežti per 24 valandas, tai reiškia, kad reikia keisti vairuotojus maršrute.

Ar reikia mokėti avansą?

Profesionalios transporto kompanijos visada paprašo avanso, nes reikia užtikrinti, kad vairuotojas tikrai važiuos į jūsų adresą. Paprastai tai yra 30–50 proc. suma. Jeigu kasas sako, kad „mums pasitikėjimas svarbiau“, tai dažnai baigiasi tuo, kad klientas pasikeičia planus, o vairuotojas važiuoja tuščiomis. Esu matęs tokių situacijų daug, todėl avansas – tai normalus verslo dalykas, o ne pinigų išgavimas.

Ar kainuoja pakavimo medžiagos?

Tai priklauso nuo sutarties. Kartais į kainą įeina kartoninės dėžės, o kartais reikia už jas papildomai sumokėti. Aš visada patariu klientams Olandijoje paimti dėžių iš „Albert Heijn“ ar kitų parduotuvių – tai nemokama ir paprasta. Bet jei reikia profesionalaus pakavimo, t.y. putų, folijos, specialių dėžių stiklui, tai tai papildomai kainuoja, tačiau taip pasiliksite sveiki rankos, o daiktai nenusils.

Kuo galima užpildyti mikroautobusą

Telpa dviratis į tokią mašiną?

Telpa net keli, jei jie nėra specialūs dviračio sportiniai su rėmais, kurie neina išardyti. Olandijoje dviračiai yra kaip antra koja, todėl dažnai žmonės nori juos parsivežti. Geriausia juos išardyti arba pakabinti ant specialios laikiklio išorėje, jei tokia yra. Tačiau reikia prisiminti, kad dviračias užima daug vietos ir gali įbrėžti kitus daiktus, jei nebus uždengtas drobe.

Ar galima vežti alkoholį be muito?

Čia yra gana pilka zona. Asmeninis naudojimas – taip, tačiau yra ribojimai: 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 10 litrų stipriųjų gėrimų. Jeigu vairuotojas veža daugiau, tai jau gali būti įtraukta į deklaraciją ir apmokestinta. Olandijoje alkoholis yra pigesnis nei Lietuvoje, todėl viliojamas parsivežti, bet reikia būti atsargiam. Muitinės eilėse pasitaiko staigmenų, kai randa po keletą dešimčių butelių, o tai jau ne asmeninis kiekis.

Kaip supakuoti šaldytuvą, kad nenukristų durys?

Geriausias būdas – uždėti juostų (spalvotos juostos) per visas duris, o tarpumą užpildyti putomis arba susuktu laikraščiu. Aš mačiau, kaip šaldytuvai nukrito ant „Bosch“ indaplovės ir abi buvo sugadintos. Nereikia bijoti daug juostų – geriau per daug negu per mažai. Taip pat reikia nuleisti vandenį iš šaldytuvo, kitaip kelionės metu jis gali nutekėti ir sudraskti kitus daiktus.

Ar galima vežti augalus ir kaip juos apsaugoti?

Galima, bet ne visus. Yra sąrašas apribotų augalų, kuriuos negalima įvežti be specialių sertifikatų. Paprastus kambarinius augalus vežti galima, tačiau žiema tai pavojinga. Jeigu kraustymas į Lietuvą iš Olandijos su mikroautobusu vyksta sausio mėnesį, augalus reikia gerai įpakuoti į foliją arba dėžes, kad nešaltų. Vieną kartą vežėme didelį fikusą, kuris užšalo per perėjimą per Lenkiją, nors buvo įdėtas į maišą.

Buitiniai niuansai ir rizikos

Kas daryti, jei sužalojamas baldas?

Visada tikrinkite draudimą. Profesionali kompanija turėtų turėti CMR draudimą, kuris dengia žalą krovinio metu. Jeigu vairuotojas savo kaltė užplėšė sofa, draudimas padengs nuostolius. Tačiau jeigu jūs pats supakavote lūžtančius daiktus į plastikinius krepšius, o vairuotojas nebuvo įspėtas, tai kompensacija gali būti problematiška. Visada rašykite ant dėžės „TRAPIA“ – tai nepadeda sulaikyti vairuotoją, bet padeda bylose.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą (inventoriaus)?

Būtina. Ne tik dėl draudimo, bet ir dėl to, kad iškrovimo metu niekas nesimestų. Olandijoje dažnai būna daug mažų daiktų, knygų, indų. Kai vairuotojas atvyksta į Lietuvą ir iškrauna 50 dėžių, be sąrašo jūsų šeima praleis valandas spėjiodama, kas kur. Sąraše reikia nurodyti apytikrę vertę, o tai padeda ir muitinei.

Ar galiu keliauti su savo šunimi?

Taip, jeigu vairuotojas sutinka. Mikroautobuse turi būti užtikrintos gyvūno saugos sąlygos – grotelės arba dėžė. Be to, reikia pasiimti pasą, čipą ir visos reikiamos skiepyto knygelės. Europos Sąjungoje šiuo atžvilgiu tvarkos griežtos, ir jeigu trūksta ką nors vieno, sienos pareigūnai gali neleisti praeiti. Aš asmeniškai nemėgstu, kai šunys laisvai bėgioja po salono, nes gali įdriskti vairuotojui po kojomis.

Ar verta rūpintis lifto nuoma Olandijoje?

Jei gyvenate antrame ar trečiame aukšte be lifto, tai būtina. Mikroautobuse nėra įrengto hidraulinio lifto, kaip sunkvežimyje. Vairuotojas gali nešti daiktus rankomis, bet jeigu jūs turiate 30 dėžių ir sofa, tai bus fiziškai neįmanoma arba užtruks valandas. Lifto nuoma Olandijoje nėra pigu, bet tai sutaupo laiko ir vengsite nugaros skausmo bei galimų nusižeminimų.

Išvada

Visos šios procedūros gali atrodyti sudėtingos, tačiau su geru planavimu viskas vyksta sklandžiai. Mano dvidešimt metų patirtis rodo, kad sėkmingas kraustymas į Lietuvą iš Olandijos su mikroautobusu priklauso ne tiek nuo technikos, kiek nuo komunikacijos tarp kliento ir vadybininko. Nebijokite klausti aštrių klausimų apie draudimą, paslėptas mokesčis ar vairuotojo patirtį. Geriau sužinoti blogą naujieną prieš išvykstant, nei gailėtis vėliau, kai jau esate 1000 km nuo namų.

Olandija yra puiki šalis, bet namuose visada geriau. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums susitvarkyti logistiką ir grįžti į Lietuvą be nereikalingų rūpesčių. O jei vis dar abejojate, ar verta kviesti profesionalią komandą, ar bandyti nuvežti patys su nuomotu „Transporteriu“, prisiminkite, kad kelyje dažniausiai laimi tie, kurie pasitiki savo partneriu. Sėkmės kelyje ir greito įsikūrimo naujame (ar sename) name!