Kompaktiškas perkraustymas į Olandiją mikroautobusu: Patirties vadybininko vadovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kilogramas, kurį įkeliate į sunkvežimį, turi savo istoriją ir savo kainą. Per šį laikotarpį mačiau viską: nuo tų, kurie bandydami sutaupyti važiuodavo senais „Golfais“ su priekaba vos nesigriūdami Vokietijos autostradose, iki prabangių „White Glove“ servisų, kai indus pakuojame į individualias dėžutes. Tačiau pastaruoju metu, kai emigracija į Nyderlandus vėl aktyvėja, labai dažnai girdžiu užklausas apie tai, kaip efektyviai ir pigiai persikelti gyventi į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną. Čia ir įsivaizduojamas idealus sprendinys – kompaktiškas perkraustymas į Olandiją mikroautobusu.

Kodėl būtent tai? Žmonės dažnai galvoja, kad reikalingas didelis sunkvežimis su liftu, jei norite perkelti visą butą. Tačiau praktika rodo, kad vieno ar dviejų kambarių buto inventorius dažniausiai telpa į erdvų 3,5–5 tonų sunkio mikroautobusą, pvz., „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“. Šis pasirinkimas turi keletą privalumų, apie kuriuos dažnai užmirštama. Pirmiausia – tai greitis. Mikroautobusu lengviau manevruoti miestuose, o Olandijoje, ypač senosiose miestų dalyse, gatvės yra siauros, o parkavimo vietos sunkiai prieinamos dideliems sunkvežimiams. Antra – kaina. Kompaktiškas perkraustymas į Olandiją mikroautobusu daugeliu atvejų išeina pigiau nei nuoma dideliam sunkvežimiui, kurį dar reikia mokėti net jei jis tuščias grįžta atgal.

Šiame straipsnyje nebeviliosiu jumis reklaminiais šūkiais, o papasakosiu, kaip visa tai vyksta iš vidaus. Ką tiksliai reikia žinoti, renkantis transportą, kaip susitvarkyti su dokumentais ir kodėl kartais pigiau atsisakyti senos sofos nei gabenti ją per visą Europą. Jei planuojate kelionę maršrutu Vilnius – Kaunas – Varšuva – Berlynas – Amsterdamas, ši informacija jums pravers.

Pinigai, terminai ir organizaciniai kvailystės

Ar tikrai taip pigu kaip skamba?

Kaina, žinoma, visada priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kiek tiksliai reikia važiuoti, tačiau įprastai kompaktiškas perkraustymas į Olandiją mikroautobusu kainuoja nuo 600 iki 1200 eurų, priklausomai nu to, ar tai yra dalinis krovinys, ar išskirtinė kelionė. Jei turite tik kelias dėžes ir čiužinį, galiu pasiūlyti „priedangą“ – t.y. įkeliau jus kartu su kitu klientu, ir tada kaina smarkiai krenta. Tačiau jei reikia važiuoti tiesiogiai jums, be sustojimų, tai mokėsite už visą mikroautobuso darbo valandas ir degalus. Nepamirškite, kad degalų kaina Vokietijoje ir Olandijoje aukštesnė nei pas mus, tai taip pat įeina į sąskaitą.

Kiek laiko užtrunka tas važiavimas?

Įprastai tai yra 1,5 – 2 dienos vienam krypčiai, jei važiuojame be pernaktinio sustojimo arba su mažomis pauzėms vairuotojui. Tačiau reikia suprasti, kad mes ne lenktynininkai, o vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimo (tachografas). Jei sako, kad atvyks po 14 valandų, tai dažniausiai taip ir bus, jei nebus „kokių nors“ užstrigimų ties Liubeko tuneliu ar ties Varšuvos objanku. Geriau planuokite savo atvykimą su dienos atsarga, kad nereikėtų vėluoti į naujo buto pasidavimą.

Ar reikia mokėti už įkrovimą ir iškrovimą?

Standartai skiriasi – kai kurie įmonių vadovai sako, kad įkėlimas įeina į kainą, kiti – kad ne. Aš visada sakau savo klientams: jei turite draugų ar brolių, kurie gali padėti stumti dėžes, geriau pasinaudokite jų pagalba. Profesionalių krovėjų paslauga Olandijoje kainuoja brangiai, nes ten darbo užmokestis ir mokesčiai dideli. Tačiau jei nėra kam padėti, mes organizuojame vyrus – paprasčiau tai susitarti iš karto, kad nekiltų nesusipratimų prie pat durų.

O jei aš noriu važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai dažnas klausimas, ypač jei žmonės keliauja pirmą kartą ir bijo palikti daiktus be priežiūros. Taip, dauguma mikroautobusų turi vieną-dvi keleivių vietas (sėdynėms užmontuotas). Bet turėkite omenyje, kad tai ilga kelionė – jums teks sėdėti šalia vairuotojo 20 valandų, kalbėtis apie gyvenimą ir girdėti sunkvežimių ūžėjimą. Jei esate ramios natūros, tai puiku, tačiau jei jums sunku ilgiau nei valandą sėdėti vienoje vietoje, geriau skristi lėktuvu ir laukti mus oro uoste.

Kas telpa, o kas ne: erdvės realybės

Ar telpa dvivietė lova ir spinta į tą mikroautobusą?

Žiūrėkime taip: standartinis „Sprinter“ ilgas variantas (L4) gali priimti apie 10–15 kubinių metrų krovinius. Dvivietė lova, jei ją išardome (ko aš visada rekomenduoju daryti), telpa puikiai. Didelė, sieninė spinta – tai jau sudėtingesnė istorija. Jei spinta nėra išardoma, gali tekti ją vežti vertikaliai, o tai užima daug vietos. Geriau iš anksto nufotografuokite baldus ir atsiųskite man, aš akimi įvertinsiu, ar įėsime, ar teks palikti senąjį baldą Lietuvoje.

Kiek dėžių galima sutalpinti?

Jei kalbame apie standartines judėjimo dėžes (pvz., 50x40x40 cm), į mikroautobusą telpa apie 40–60 vienetų, kartu su baldais. Tačiau jei dėžės didelės, pvz., po šaldytuvą ar iš po kompiuterio, jų skaičius mažėja. Dažnai žmonės bando įstumti kuo daugiau, bet tada kyla rizika, kad viršutinis dėžių sluoksnis nukris ant vairuotojo galvos stabdant. Viskas turi būti užtvirtinta diržais – mūsų vadybininkai apie tai neleidžia pamiršti.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Technika yra jautri, ypač jei kelyje yra duobės (o Lenkijoje jų visada netrūksta). Aš visada patariu kompiuterius, televizorius ir monitorius nebandyti įkišti į tą patį konteinerą su metalinėmis detalėmis. Geriau imti juos su savimi į keleivių saloną (jei važiuojate) arba dėti į atskirą, minkštai užpildytą dėžę viršuje, kur nėra spaudžiamo svorio. Praradus duomenis ne vienas klientas verkdamas skambindavo man, o tai nėra malonu nei jam, nei man.

O jei daiktų per daug, ką daryti?

Turiu du pasiūlymus: arba paimame dviejų mikroautobusų konvojų (brangiau), arba atsisakome to, kas nėra būtina. Vieną kartą klientas norėjo vežti seną dviračią, kurio ratai nebesisuko, ir sausainių dėžę, kurią buvo gavęs dovanų prieš penkerius metus. Viską palikome Vilniuje. Sutaupyta vieta ir svoris leido saugiai pergabenti brangų pianiną, kurį jis tikrai norėjo turėti Olandijoje. Mokėkite atsisakyti šiukšlių.

Kelionės niuansai: muitinė, keliai ir vairuotojai

Ar reikia eiti per muitinę, kai važiuojame į Olandiją?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra abi ES erdvėje, formalios muitinės patikros (deklaravimo) paprastai nėra, jei tai jūsų asmeniniai daiktai. Tačiau jei vežate daug technikos (pvz., 5 nešiojamus kompiuterius) arba naujus daiktus su etiketėmis, muitininkai gali sustabdyti ir paklausti, ar tai ne prekybinis krovinys. Jei vežate darbo įrankius (tinktininko, statybininko), tai taip pat gali kilti klausimų, ar neketinate dirbti juo nelegaliai. Geriau turėti sąrašą (inventoriaus lapą) su savimi, kad nebūtų įtarimų.

Kokiomis dienomis geriausia važiuoti?

Stengiamės nevažiuoti šeštadieniais ir sekmadieniais, nes Olandijoje ir Vokietijoje daug kur draudžiama sunkiasvoriai transportui važiuoti šventinėmis dienomis. Be to, parduotuvės, iš kurios reikia pasiimti raktus, dažnai nedirba. Geriausia diena yra antradienis ar trečiadienis – tada mažiau kamščių kelyje ir lengviau susiderinti su buto savininku dėl atidavimo laiko. Penktadieniais visi skuba, todėl eismas ties Berlynu gali būti baisus.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirgą kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jį taip pat reikia numatyti. Esame didelė kompanija, todėl turiem draudimą ir rezervinius vairuotojus, kurie gali išvykti pagelbėti arba pakeisti mašiną. Jei pasamdate „vėžėnu“ iš skelbimo su viena mašina, jo sustojus gali likti prie kelionės su daiktais kaip kiškis priekaboje. Dirbdamas su mumis, turite garantiją, kad kompaktiškas perkraustymas į Olandiją mikroautobusu bus užbaigtas net ir esant force majeure situacijoms.

Ar reikia kažką papildomai mokėti už tiltus ar tunelius?

Taip, kelyje yra mokamų ruožų, pvz., Vokietijoje kai kurie tiltai ar tuneliai, kuriuose reikia mokėti mokestį (pvz., Herremo tunelis). Taip pat Olandijoje yra keliavimo mokesčiai (vignette) sunkiesiems transportui, nors lengvieji automobiliai ten važiuoja nemokamai. Visos šios išlaidos įskaitomos į galutinę pasiūlymo kainą, tačiau visada patikrinkite sutartį – ar nėra punkto „papildomos išlaidos“, kurias gali mesti ant jūsų pečių vėliau.

Išvada

Galiausiai, visi šie niuansai suvedami prie vieno dalyko – ramybės. Perkraustymas į užsienį yra vienas iš labiausiai stresingu gyvenimo įvykių, ir paskutinis dalykas, kurį norite daryti, yra rūpintis tuo, ar vairuotojas neprarado kelią ar ar spinta nepažeidė lubų. Pasirinkimas kompaktišką perkraustymą į Olandiją mikroautobusu dažnai yra auksinis vidurkis tarp brangios visaverčios movings kompanijos ir rizikingos savarankiškos kelionės su priekaba.

Jei planuojate šią kelionę, mano patarimas paprastas: nebandykite sutaupyti ant pakojimo medžiagos. Geros dėžės, burbuliukų plėvelės ir krosnės lipdukas kainuoja keliasdešimt eurų, bet gali sutaupyti tūkstančius, jei kelionės metu bus staigus stabdymas. O jei abejojate dėl kažko – skambinkite man. Galiu atvykti pasižiūrėti į jūsų daiktus (jei esate Vilniuje ar Kaune) ir pasakyti tikrąją, o ne reklaminę tiesą. Sėkmės Olandijoje, ir tikimės, kad jūsų daiktai pasiekys naująjį namą taip pat saugiai, kaip ir aš tą savo pirmąjį krovinį prieš dvidešimt metų.