Kokie siuntų į Olandiją pristatymo terminai yra optimalūs? Praktinis vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Šioje srityje prisibučiau jau beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kas sako „atvežkite rytoj“, nors siunta yra Kazachstane, iki tokių, kurie neįsivaizduoja, kad Olandija nėra kaimyninis miestelis, o visai už 1700 kilometrų. Dažnai klientai klausia: „Kiek laiko tai užtruks?“ Atsakymas nėra toks paprastas kaip „dvi dienos“, nes logistika – tai ne matematinė formulė, o gyvas organizmas, kurį veikia orai, muitinė, ir netgi tos pačios vairuotojo nuotaikos.

Šiandien norėčiau išsamiai papasakoti, kas iš tikrųjų lemia, kiek laiko jūsų krovinys kelsis per Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją iki pat Nyderlandų. Kalbėsime ne tik apie sausus skaičius i� brošiūrų, bet ir apie tai, kas vyksta kelyje realiame gyvenime. Svarbiausia čia – suprasti, kad optimalūs siuntų į Olandiją pristatymo terminai priklauso nuo to, ką ir kaip jūs vežate.

Įvadas

Kai kalbame apie krovinių pervežimą į vakarus, Olandija (ar Nyderlandai) yra vienas pagrindinių ir patikimiausių krypčių. Čia yra Roterdamo uostas, milžiniški sandėliai Eindhovene ar Tilburge, o olandai patys yra disciplinuoti ir tikslūs partneriai. Tačiau atstumas nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo nėra mažas. Tai apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi.

Dažnai klientai, užsakovai ar net paties logistikos vadovai, turintys mažiau patirties, suklaidina „pristatymo terminą“ su „važiavimo laiku“. Tai dvi skirtingos sąvokos. Važiuoti su sunkvežimiu, kuris važiuoja 90 km/h greičiu, užtrunka tam tikrą laiką, tačiau pristatymo terminas apima ir pakrovimą, ir kelionę, ir iškrovimą, ir galbūt muitinės procedūras. Todėl, kai aptariame siuntų į Olandiją pristatymo terminus, visada reikia žiūrėti į visą grandinę.

Esu matęs situacijų, kai krovinys buvo paruoštas iš karto, bet vairuotojas teko laukti, kol bus surinktas komplektinis krovinys (grupinis), arba atvirkščiai – krovinys stovėjo sandėlyje dėl blogai užpildytų dokumentų. Čia bandysiu išsklaidyti miglą ir paaiškinti, ką galite tikėtis ir kaip planuoti savo verslą taip, kad nenuviltumėte vėluojančios prekės.

Kas lemia greitį ir kas gali sukelti vėlavimus

Šioje skiltyje panagrinėsime pagrindinius veiksnius. Nėra vieno universalaus atsakymo visiems, bet yra taisyklių, kurios veikia be išimčių.

Kiek realiai laiko užtrunka nuvežti siuntą iš Lietuvos į Olandiją?

Standartinis atsakymas, kurį galima naudoti kaip orientyrą, yra 48–72 valandos nuo to momento, kai krovinys pasiekia vairuotoją ir jis išvyksta. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai be sustojimų, tai dažniausiai yra apie 2 dienos kelyje. Vairuotojas išvyksta pirmadienį ryte, ir trečiadienį jis jau gali būti iškraunamas Roterdame. Tačiau tai idealius sąlygas. Reikia prisiminti, kad vairuotojas turi poilsio laikus, o Lenkijoje ir Vokietijoje darbai ant kelių gali sukelti eismo spūstis, kurios prailgina kelionę keletą valandų.

Ar įmanoma atvežti siuntą į Olandiją per 24 valandas?

Techniškai – taip, jei tai yra ekspresinė siunta ir mes siunčiame du vairuotojus viename sunkvežimyje. Tada jie važiuoja be sustojimų keisdami vienas kitą. Bet toks paslaugos kaina yra kelis kartus didesnė nei įprasta. Paprastai, kai klientas klauso apie per parą pristatymą, aš klausiu atgal: „Ar jums tikrai taip skubota?“. Dažniausiai pasirodo, kad galima palaukti ir trijų dienų, tačiau norima užtikrintumo. Taigi, 24 valandas galima pasiekti, tai nėra optimalus kainos ir kokybės santykis standartiniam verslui.

O jeigu aš turiu tik kelias paletes? Kiek tai užtruks?

Čia prasideda įdomiausia. Mažos siuntos (LTL – Less than Truck Load) dažniausiai vežamos grupiniais kroviniais. Tai reiškia, kad mūsų vairuotojas surenka krovinius iš įvairių klientų Lietuvoje, pirmiausia veža juos į sujungimo (hub) sandėlį, pavyzdžiui, Kaune ar net Lenkijoje, ten juos perkrauna į kitą sunkvežimį, kuris važiuoja į Olandiją. Tokiu atveju siuntų į Olandiją pristatymo terminai gali išsiplėsti iki 4–5 darbo dienų. Tai ne todėl, kad mes lėti, o todėl, kad reikia surinkti pilną mašiną, kad kelionį būtų ekonomiška.

Kodėl kartos terminai pasikeičia, nors jau susitarėme?

Logistikoje svarbiausia yra lankstumas. Kartais nutinka tai, ko negalima numatyti. Pavyzdžiui, jei vairuotojas pakeliui į Olandiją patiria techninę gedimą Vokietijos autobane, jis praranda ne tik kelias valandas, bet ir dieną, nes laukia mechaniko. Arba, jei Olandijoje gavėjas nenuėjo įkrovą laiku, vairuotojas privalo laukti, kol atidarys sandėlį (jie griežtai laikosi darbo laiko). Tokios situacijos gali padaryti terminą nebe optimalų, bet priverčiamą. Aš visada sakyčiau klientams: planuokite prekybą taip, kad turėtumėte vienos dienos atsargą.

Ar griežtai laikomasi tachografo reikalavimų ir kaip tai veikia laiką?

Absoliučiai taip. Vokiečiai ir olandai šioje srityje yra labai griežti. Vairuotojas negali važiuoti 10 valandų iš eilės. Jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų važiavimo, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Tai nulemia, kad net ir atstumas 1500 km neįmanomas įveikti per 15 valandų. Mums, logistikos ekspertams, reikia tiksliai suskaičiuoti šiuos laikus, kad nepažadėtume nepagalvojamiems dalykams. Jei kas nors siūlo važiuoti pažeisdamas poilsio režimą – tai tiesiog kelių saugumo ir jūsų krovinio rizika.

Specifika: rūšys ir maršrutai

Skirtingi kroviniai reikalauja skirtingo požiūrio. Pažiūrėkime, kaip tai veikia praktiškai.

Ar skiriasi pristatymo laikas į didžiuosius miestus (Roterdamas, Amsterdamas) ir į provinciją?

Šiek tiek skiriasi, tačiau ne taip daug, kaip galvojate. Olandija maža šalis, o keliai ten puikūs. Atvykus į didmiesčius, pavyzdžiui, į Roterdamo priemiesčius, ten yra daug logistikos centrų, todėl iškrovimas vyksta greitai. Jei reikia važiuoti į kažkokį mažą kaimą šiaurės Fryslande ar pietų Limburge, tai gali užtrukti valanda ilgiau dėl ribojimų arba prasto privažiavimo. Tačiau bendrą siuntų į Olandiją pristatymo terminą tai dažniausiai nekeičia – tai klausimas valandos ar dviejų, ne dienų.

Kaip yra su šaldytuvais (perishable goods)? Ar jie važiuoja greičiau?

Šaldomi kroviniai (temperatūrinis režimas) visada yra prioritetas. Jei vairuotojas veža maisto produktus, kurie gali sugesti, jis stengiasi važiuoti be nereikalingų sustojimų. Be to, šaldytuvų sunkvežimiai dažnai turi pirmenybę muitinėje ar greičiau aptarnaujami terminaluose, kad būtų išvengta šaldymo sistemos išjungimo rizikos. Tačiau čia taip pat veikia fiziniai dalykai – šaldytuvas svoris didesnis, degalai sunaudojami greičiau, bet greitis kelyje toks pat kaip ir įprastam sunkvežimiui.

O pavojingi kroviniai (ADR)? Ar juos sunkiau pristatyti laiku?

Pavojingi kroviniai (kuras, chemija) reikalauja specialių leidimų ir maršrutų planavimo. Jie negali važiuoti per tam tikrus tunelius ar miesto centrus. Kartą turėjau atvejį, kai krovinys su chemikalais buvo nukreiptas nukeliauti apie 100 km ilgesniu maršrutu, nes trumpesnis kelyje buvo tiltų remontas su aukščio apribojimais. Tai gali prailginti terminą pusę dienos. Tačiau profesionalios transporto kompanijos visada tai įskaičiuoja ir praneša klientui iš ankesto.

Ar yra skirtumas tarp eksporto ir importo terminų?

Daugeliu atvejų – ne, greitis kelyje yra panašus. Tačiau importo (iš Olandijos į Lietuvą) metu dažnai kyla problema su iškrovimu Lietuvoje. Jei gavėjas nesiruošia priimti prekių, sunkvežimis stovi. Eksporto metu mes kontroliuojame pakrovimą, todėl galime tiksliau numatyti išvykimą.