Kokie pristatymo terminai vežant iš Olandijos į Lietuvą?

Dirbu su krovinių pervežimais jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką matavau viską – nuo pačių greičiausių „ekspresinių“ reisų, kai vairuotojas važiuoja be miego, iki tokių situacijų, kai krovinius teko ieškoti netoli Roterdamo uosto kiemų savaitę laiko. Klientai dažnai gauna iliuzijas, kad šiuolaikinė logistika yra kaip „Uber“ – paspaudei mygtuką ir po valandos fura stovi kieme. Deja, realybė yra šiek tiek sudėtingesnė, ypač kai kalbame apie tarptautinius maršrutus. Šiandien norėčiau išsamiai papasakoti, kas iš tikrųjų lemia tas trukmes, kai užsakote krovinių gabenimą iš Olandijos į Lietuvą, ir ką jūs turėtumėte žinoti, kad nenuviltumėte.

Atstumas tarp Nyderlandų ir Lietuvos nėra toks jau didelis – apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo to, iš kurio Olandijos miesto keliame ir kur Lietuvoje važiuojame. Geografiškai tai atrodo kaip kelios dienos kelionė, tačiau logistikoje viskas nėra taip paprasta. Svarbiausia suprasti, kad pristatymo terminai vežant iš Olandijos į Lietuvą priklauso ne tik nuo to, kaip greitai vairuotojas spaudės dujų pedalą. Čia įsijaidina daugybė veiksnių: nuo krovinio rūšies ir užimamo vietos sandėlyje iki to, kiek laiko užtrunka muitinės procedūros ar netgi kokie yra oro sąlygos Vokietijos autostradose. Dažnai žmonės galvoja, kad jei prekės jau surinktos Olandijoje, tai reiškia, kad jos jau beveik pas mus. Tačiau tarp „surinkta“ ir „pasiruošęs išvežti“ gali būti didelė skirtis.

Dar vienas dalykas, kurį visada pridūriu savo klientams: rinkos sezonas. Pavasarį ir rudenį, kai prasideda statybų arba prekybos aukščiausias lygis, Olandijos sandėliuose susidaro eilės. Vairuotojas gali atvykti paimti krovinį laiku, bet jei sandėlininkai nespėja pakrauti dėl didelio srauto, pristatymo terminas automatiškai pasislenka. Todėl, kai kalbame apie laikus, visuomet reikia turėti galvoje tam tikrą rezervą – tai normalu šioje srityje. Taigi, panagrinėkime detaliau, ką tiksliai reiškia tie terminai ir kokie yra pagrindiniai niuansai, susiję su šiuo maršrutu.

Laiko tikslo numatymas ir maršruto ypatumai

Ar tikrai atvyks per 2 dienas?

Dažniausiai klausimas, kurį girdžiu pirmiausia. Standartinis, tarkime, dalinis krovinys (kai furoje važiuoja keletas skirtingų klientų siuntų) iš Olandijos centro (pvz., Eindhoveno ar Utrechto) iki Vilniaus arba Kauno paprastai keliauja 2–3 dienas. Jei tai pilna mašyna (FTL), skirta vienam klientui, ir vairuotojas gali važiuoti be sustojimų kituose sandėliuose, tai įmanoma įveikti ir per 24–30 valandų, tačiau tai yra retas atvejis, reikalaujantis idealios situacijos kelyje. Reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio režimus, tad net ir geriausiu atveju 2 dienos yra realus standartas.

Kas vyksta, jei užstrigo Lenkijoje?

Tai, kas vyksta Lenkijoje, yra didžiausia neapibrėžtumo variabilė. Lenkija yra mūsų kaimynė, per kurią eina pagrindinės arterijos, tačiau A2 autostradoje ties Varšuva arba prie Poznanės dažnai įvyksta eismo įvykiai arba atliekami remonto darbai. Vienas didelis avarinis sustojimas gali visą maršrutą prailginti viena diena. Aš savo klientams visada sako: jei planuojate gamybai ar statyboms kritinius terminus, geriau pradėkite vežti prekes savaitę anksčiau, nes Lenkijos keliai gali būti neprognozuojami.

Ar pristatote į mažus miestus ar tik didmiesčius?

Mes, logistikos specialistai, važiuojame visur. Tačiau čia reikia skirti terminą „pristatymas“. Jei sakome „pristatymas į Lietuvą“, tai dažniausiai turime omenyje, kad krovinys atkeliauja į mūsų terminalą Vilniuje arba Klaipėdoje, o tądien jau perduodamas vietiniam kurjeriui arba klientas atvyksta pats. Jei reikia tiesioginio pristatymo pavyzdžiui į Uteną, Zarasus arba mažą kaimą netoli Marijampolės, tai gali užtrukti papildomą dieną, nes tokiame maršrute reikia surinkti pakankamai krovinių, kad būtų ekonomiškai naudinga ten važiuoti dideliu sunkvežimiu.

Kainos ir sutarčių sąlygos (Incoterms)

Kiek kainos šokinėja priklausomai nuo skubos?

Čia viskas tiesiogiai susiję su tuo, ką mes vadiname „adrenalino priemoka“. Standartinis, iš anksto suplanuotas krovinys, kurį galime įtraukti į savaitinį grafiką, kainuos gerokai mažiau. Tačiau jei paskambinate ir sakote: „Reikia, kad šiandien išvyktų“, tądien tenka ieškoti laisvo mašinos vietos rinkoje (spot rinka). Tada kaina gali šokti net 30–50 proc. aukštyn, nes tenka perpirkti vietą kitame transporto priemonėje, kuriai šis maršrutas gali būti neparankus. Pristatymo terminai vežant iš Olandijos į Lietuvą tiesiogiai įtakoja kainą – kuo trumpesnis terminas, tuo brangiau.

Kas tas EXW ir kodėl jis gali būti brangus?

EXW (Ex Works) reiškia, kad jūs pats arba jūsų atstovas turi nuvažiuoti į Olandijos gamintojo sandėlį ir jį pakrauti. Daugelis klientų mano, kad tai pigiau, tačiau dažnai susiduria su problema: gamintojas neturi keltuvojo arba neleidžia stovėti furai ilgiau nei valandą. Tada tenka samdyti vietinę transporto kompaniją Olandijoje, kuri paima prekes ir veža į mūsų terminalą. Tai sukuria papildomą tarpinį grandį ir brangiau kainuoja, nei iš karto užsisakyti transportą su FCA (Free Carrier) sąlygomis, kai mūsų vairuotojas atvyksta tiesiai paimti prekes.

Ar brangiau, jei aštuoniolika tonų?

Ne visada. Yra toks dalykas kaip „kryptingumas“. Jei mes tūrime daug krovinių, kuriuos reikia vežti į Olandiją (tuščias furos važiuoja atgal į vakarus), tai tuomet krovinio iš Olandijos į Lietuvą kaina gali būti labai patraukli, net jei jis sveria 20 tonų. Mes vadiname tai „grįžtamuoju reisu“. Tačiau jei rinka yra tokia, kad į Olandiją nieko nebevažiuoja (pvz., per šventes), tuos 18 tonų teks vežti pilna kaina, nes tenka sumokėti už visą maršrutą abiem kryptimis.

Ką daryti, jei prekės nebetilps į mašiną?

Tai klasika. Klientas sako: „aš turiu 10 europaletų“, o atvažiuoja vairuotojas ir pamato, kad tai yra 10 didelių industinių dėžių, kurios stovi ant 15 europaletų vietos. Tokiu atveju pristatymo terminas automatiškai pasislenka, nes reikia ieškoti kitos, didesnės mašinos (pvz., tentas su aukštu paviršiumi arba Mega trailer). Tokios situacijos brangiai kainuoja ne tik dėl pinigų, bet ir dėl laiko, todėl visada prašau nufotografuoti krovinius prieš kraunant.

Dokumentai, draudimas ir praktiniai patarimai

Kokius popierius reikia turėti parengtus?

Niekada nenuvilsiu, kai pasakysiu, kad dokumentai yra pusė sėkmės. Mums reikalinga tinkamai užpildyta prekių sandėravimo sąskaita (Packing List) ir PVM sąskaita-faktūra. Be to, būtinas CMR konosamentas. Jei siunčiate brangius daiktus, privalu paminėti jų vertę dokumentuose, nes draudimas moka pagal tą vertę. Dažnai klientai rašo „komercinė vertė“ ir nenurodo skaičiaus, o tada, kai dingsta krovinys, draudimo kompanija sumoka vos simbolinę sumą.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus tokiu būdu?

Techniškai – taip, bet yra „bet“. Nuo 2021 metų, kai Jungtinė Karalystė išėjo iš ES, o pasienio kontrolės tapo griežtesnės, asmeninių daiktų siuntimas tampa komplikuotas. Jei tai yra tik viena ar dvi dėžės su personaliniais daiktais (perkeliantis gyventi), tai galima rasti specialių pervežėjų. Tačiau stengiuosi nedaryti to per savo komercines linijas, nes muitinė gali sustabdyti tokią siuntą ir prašyti deklaracijos, o tai užstrigs sienose ilgam. Geriau naudoti pašto siuntas tokiu atveju.

Kas dėl draudimo – jis automatiškas?

Ne, draudimas nėra magiškas. Kiekviena sutartis turi savo draudimo sąlygas, tačiau standartinis CMR draudimas dažnai apdraudžia tik 8,33 SDR vieną kilogramą (tai yra labai maža suma). Jei vežate elektroniką ar brangias statybines medžiagas, privalome susitarti dėl „Viso rizikos“ draudimo. Aš visada primenu: niekada nepasitikėkite tuo, kad „viskas bus gerai“, nes aš esu matęs, kaip dega sandėliai ir kaip furos nukrenta nuo kelio.

Kaip sužinoti, kur fura yra dabar?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui, o jis, jei buvo Vokietijoje, negalėjo atsiliepti dėl roamingo išlaidų. Dabar visos furos turi GPS sekimo sistemas. Jūs gaunate nuorodą ir galite matyti, kur jis stovi realiu laiku. Tačiau nepamirškite – GPS rodo mašiną, bet ne rodo, kiek vairuotojui liko pakrauti. Kartais sistema rodo, kad jis stovi prie sandėlio jau 5 valandas, o vairuotojas vis dar laukia, kol jam duos dokumentus. Taigi, technologijos padeda, bet jos neįveiks biurokratijos.

Išvada

Apibendrinant savo ilgametę patirtį, galiu pasakyti vieną: nėra vieno fiksuoto atsakymo į klausimą, kiek laiko užtruks siunta. Pristatymo terminai vežant iš Olandijos į Lietuvą yra dinamiškas dydis, kurį formuoja ne tik atstumas, bet ir sandėlių darbo grafikai, kelių eismo sąlygos bei dokumentų tvarka. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti – planuokite su atsarga, bendraukite su savo logistika atvirai ir nedarykite prielaidų, kad viskas vyks taip, kaip „Google Maps“ nupiešia. Pasitikėkite profesionalais, kurie žina šio maršruto niuansus, ir tada jūsų prekės pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku.