Kokie pristatymo terminai vežant į Lietuvą iš Olandijos? Logistikos veterano atsakymai

Šioje srityje praleidau daugiau kaip dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo gėlių, kurias reikėjo pristatyti rytoj, iki gigantinių industrinių įrengimų, keliaujančių mėnesius. Kiekvieną dieną pas mane suskamba telefonas, ir vienas dažniausiai pasikartojančių klausimų yra tas, kurį, turbūt, kiekvienas verslininkas sau užduoda prieš užsakydamas prekes iš Vakarų. Kokie pristatymo terminai vežant į Lietuvą iš Olandijos? Atsakymas nėra toks paprastas kaip „trys dienos“, nors dažnai visiems norėtųsi girdėti būtent taip.

Olandija (arba Nyderlandai) yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Ten tiltais apsupta Roterdamo uostas, amžinai užstrigęs A2 autostrados ruožas prie Utrechto ir tūkstančiai sandėlių, kuriuose blizga „Heineken“ alaus buteliai ar Philips technika. Bet kai kalbame apie krovinių gabenimą iš šios šalies, reikia atsižvelgti ne tik į atstumą kilometrais, bet ir į tai, kaip veikia visos Europos logistikos mechanizmas. Atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo yra apie 1700 kilometrų. Teoriškai vairuotojas gali tai nupulti per maždaug 18-20 valandų, jei niekas nesutrumpina poilsio laiko. Tačiau praktikoje viskas atrodo visiškai kitaip.

Svarbu suprasti, kad kokie pristatymo terminai vežant į Lietuvą iš Olandijos, priklauso nuo to, ką tiksliai vežate. Jei tai pilna sunkvežimio (FTL) atveža, tai viena istorija. Jei tai tik dvi paletės, kurias reikia susidėti į bendrą vagoną (LTL), tai visiškai kita. Prieš pradedant nagrinėti specifinius klausimus, privalau paminėti, kad Vokietija – tai mūsų kelyje visada „butelio kaklelis“. Jei Vokietijoje vyksta remontas ar eismo įvykis, pristatymo terminai iš Olandijos automatiškai pasislenka, ir su tuo niekas nepadarys. Tačiau yra ir gerų žinių – ši maršrutas yra labai pritaikytas, todėl greitaveikos režimas čia veikia geriausiai, palyginti su, tarkime, keliavimu į Ispaniją ar Portugaliją.

Šiandien noriu su jumis pasidalyti tuo, ką esu išmokęs iš savo klaidų ir sėkmės istorijų, kad jūsų krovinys nepasiktų stotebei, o atvyktų laiku.

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, svarbiausia yra realistiškumas. Dažnai klientai sako: „Aš jau užsakiau prekes, pakydėk jas vakar“. Suprantu jūsų skubą, bet logistika – tai ne magija. Olandijoje yra griežtos taisyklės, kiek vairuotojas gali dirbti per dieną, ir techninės apžiūros, kurios gali užtrukti. Be to, pačių Olandijos geometrija taip pat sukuria iššūkių – šalis yra tankiai gyvenama, o keliai dažnai būna užblokuoti judriam transportui, todėl net ir paprastas išvežimas iš sandėlio gali užtrukti pusę dienos.

Taip pat negalime pamiršti muitinės. Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir sienos kirsti nereikia, bet jei prekės yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, iš JAV atplaukusios į Roterdamą ir ten perkraunamos), muitinės procedūros gali sustabdyti visą procesą. Tai vienas dažniausių vėlavimų priežasčių, apie kurią klientai nė nesuvokia, kol negauna pranešimo apie „Customs Hold“.

Dabar, kai jau turėjome trumpą įvadą, pereikime prie tų klausimų, kurieda man kyla kasdien. Čia nėra sauso vadovo, o grynai praktiniai atsakymai, paremti realiomis situacijomis.

Kas daro įtaką greičiui?

Kiek laiko įprastai trunka atvežti prekes iš Olandijos į Lietuvą?

Standartinis atsakymas, kurį girdite daugumoje brokerių, yra nuo 2 iki 4 dienų. Tačiau jei kalbame apie pilnavertį krovininį transportą, kurį užsakovas iš keliauja į vieną adresą, dažniausiai tai įvyksta per 48 valandas arba maždaug 3 dienas, įskaitant pakrovimą. Viskas priklauso nuo to, kada vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį – jei jis ten būna anksti ryte, tai kitą dieną jis jau gali būti Lietuvoje.

Ar įmanoma pristatyti per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai kainuoja milžiniškus pinigus ir vadinama „sprinter“ arba ekspresinio transporto paslauga. Įprastas sunkvežimis negali važiuoti 24 valandas be pertraukų dėl saugumo taisyklių. Jei jums labai skubba ir klausote, kokie pristatymo terminai vežant į Lietuvą iš Olandijos yra greičiausi, reikės ieškoti specializuoto automobilio, kuris vairuotojų keičiasi kelyje, bet toks dalykas retai būna naudingas, jei jums nekaista dešimtys tūkstančių eurų dienai.

Kodėl kai kurios siuntos vėluoja, nors vairuotojas jau važiuoja?

Čia dažniausiai kaltina Vokietiją. Maršrutas eina per šią šalį, ir jei ten yra avarija prie Hanoverio arba Duisburgo, susidaro „griuvėsiai“. Vairuotojas privalo laikytis poilsio laikų – 9 valandas vairavimo, o po to 45 minučių pertrauka. Jei jis praleidžia 3 valandas spūstyje, jo dienos grafas sugenda, ir jis privalo sustoti miegoti anksčiau, nei atvyksta į paskirties vietą.

Ar svarbu, iš kurio Olandijos miesto vyksta siunta?

Absoliučiai taip. Jei krovinys randasi pietuose, pavyzdžiui, netoli Eindhoven ar Maastricht, kelias iki Lietuvos bus trumpesnis. Tačiau didžioji dalis prekių yra Randstad regione – Amsterdame, Roterdame, Hagoje ar Utrechte. Iš šių miestų reikia išvažiuoti per didžiuosius žiedinius kelius, kurie ryte užstringa. Krovinys, išvežtas iš šiaurinės Groningen dalies, gali net atvykti greičiau, nei tas, kuris stovi spūstyje prie Roterdamo vartų.

Kainos ir pasirinkimai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Nedarykime klaidos sakydami „nuo 1 euro“. Kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainos rinkoje (AdBlue dyzelis), taip pat nuo sezono. Rugsėjį spaudžiamas derlius, o prieš Kalėdas viskas brangsta. Vidutiniškai vienos paletės pervežimas gali kainuoti nuo 120 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinių krovinių pervežimas, ar jums reikia atskiro sunkvežimio. Tiksliai paskaičiuoti gali tik tada, kai žinome svorį, matmenis ir adreso prieinamumą.

Kas yra geresnė: pilna atveža ar dalinė?

Jei turite 22 europaletes arba 33 tona prekių, be abejo, imkite pilną sunkvežimį (FTL) – bus pigiau per vienetą ir greičiau. Bet mažiems verslams dažniauiai tenka naudotis dalinio krovinio (LTL) paslaugomis. Tada vairuotojas surenka prekes iš kelių klientų. Kokie pristatymo terminai vežant į Lietuvą iš Olandijos šiuo atveju? Jie ilgesni, nes reikia laukti, kol vairuotojas apkelia kitus sandėlius Olandijoje, o po to dar gali būti persikrovimo terminalai Vokietijoje ar Lenkijoje.

Ar taip, kad pigiau, reiškia, kad blogiau?

Ne visada, bet dažnai taip būna. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, tikrinkite pervežėjo licenciją. Yra daug „piramidžių“, kurios imasi užsakymų, o paskui parduoda juos pigesniems subrangovams. Gali nutikti taip, kad jūsų krovinys bus paliktas kažkurioje aikštelėje prie Kelno, nes vairuotojas nusprendė, kad jam nemokama pakrauti. Geriausia pasirinkti patikimą partnerį, kuris turi savo techniką arba ilgalaikius sutarimus su vairuotojais.

Ką daryti, jei prekėms reikalinga temperatūros režimas?

Tada kainos šokteli du kartus. Šaldytuvų pervežimas reikalauja specialios technikos, kuri ne tik vėsina, bet ir sugeba sušildyti, jei lauke šaltas oras. Olandijoje daug maisto produktų, todėl šios paslaugos paklausios čia yra labai aukštos. Tokiems atvejams terminai gali trukti ilgiau, nes vairuotojas negali tiesiog „užmesti“ krovinio rūsyje ir važiuoti – jis turi nuolat sekti, ar temperatūra nenukrito, kas užtrunka apkrovimo metu.

Smulkmenos, kurios sukelia nervus

Ar reikia rūpintis muitine siunčiant iš Olandijos?

Jei abi šalys yra Europos Sąjungoje, fizinės sienos ir muitinės patikros nėra. Tačiau neleidžiau sau atsipalaiduoti. Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pavyzdžiui, Kinijos prekės, laikinai saugomos Olandijos sandėliuose), gali reikėti TIDL dokumentų (Transit Customs). Be to, jei prekės yra akcizuojamos (alkoholis, tabakas, degalai), čia viską reguliuoja akcizo mokestis, ir reikia specialių leidimų.

Kas nutinka, jei pirkėjas nėra vietoje kai atvyksta sunkvežimis?

Tai klasikinė problema. Vairuotojas negali laukti amžinai. Dauguma sutarčių numato 1–2 valandas nemokamo laukimo laiko. Jei jūsų sandėlininkas užsidaro pietų metu, o vairuotojas atvyksta 13:00, prasideda piniginės skaudėjimas. Vokietijoje ir Lenkijoje laukimo mokestis yra aukštas, todėl visada derėkitės su vairuotoju telefonu, kai jis jau artėja prie Lietuvos sienos.

Kaip sužinoti, kur šiuo metu yra mano krovinys?

Nereikia šauktis brokerių vidurnaktį. Dauguma modernių krovinių pervežimo kompanijų siūlo GPS stebėjimą. Tačiau patirtis moko, kad GPS gali meluoti – rodo, kad vairuotojas važiuoja, o jis iš tikrųjų guli miegoti poilsio zonoje. Geriausias būdas tiesiog paprašyti vairuotojo nufotografuoti krovinį, kai jis jį pakrauna. Tai sutaupo daug nervų vėliau.

Ar galima susitarti dėl pristatymo šeštadienį?

Galima, bet tai kainuoja. Vairuotojai taip pat žmonės, ir jie nori savaitgalio poilsiui. Jei jums būtina, kad prekės atvyktu į parduotuvę prieš atidarymą pirmadienį, reikės užsisakyti pristatymą ne darbo laiku. Dažniausiai tokiems dalykams imamas papildomas mokestis, vadinamas „out of hours charge“. Verta apgalvoti, ar tas skubumas tikrai to vertas.

Išvada

Galiausiai, viskas susikerta prie vieno – planavimo. Per savo dvidešimt metų esu pamatęs, kad geriausiai pasisekia tie klientai, kurie nekalba „ką dieną“, bet klauso „kada galite išvežti“. Suprantama, verslo reikalai yra dinamiški, bet krovinių logistika turi savo dėsnius. Atstumas tarp mūsų šalių nėra toks didelis, bet techniniai apribojimai ir eismo intensyvumas daro savo.

Kai dar kartą susimąstysite, kokie pristatymo terminai vežant į Lietuvą iš Olandijos yra realiausi jūsų atveju, prisiminkite, kad 3 dienos yra auksinis vidurkis. Planuokite savo sandėlių atsargas bent savaitei iš anksto, ir tuomet jūsų verslas nebus stabdomas dėl to, kad vairuotojas užstrigo spūstyje prie Berlyno. Logistika – tai ne tik vairuoti, tai ir sugebėti numatyti rizikas. Sėkmės jūsų užsakymuose, ir tikimės, kad jūsų prekės keliaus saugiai bei laiku.=