Kokie pristatymo terminai į Olandiją taikomi dabar: vadovas verslui ir privatiems asmenims

Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, Olandija visada buvo ir išliks vienas intensyviausių logistikos mazgų visoje Europoje. Kasdien susitinku su klientais, kurie tiesiog nori išsiųsti dėžę arba kelias paletes į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną, tačiau jų nuostabai, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rinka pasikeitė, ir senos taisyklės daugiau nebeveikia taip sklandžiai kaip anksčiau. Pristatymo terminai į Olandiją dabar priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo sudėtingų tiekimo grandinių, muitinės procedūrų bei logistikos kompanijų galimybių konkrečiu momentu.

Šiandien norėčiau jums papasakoti ne iš vadovėlių, o iš mano praktinės patirties, kaip visa tai vyksta realiame gyvenime. Žiūrėkime tiesiai į akis – laikas yra pinigai, o netikslus supratimas apie terminus gali kainuoti brangiai. Nesvarbu, ar esate didelė gamybos įmonė, ar norite nusiųsti baldus savo dukrai studijuojant Hiuzene, turiite žinoti, ką tiksliai reiškia tos sutartyse esančios santrumpos.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti apie susitarimus (Incoterms)

Šioje srityje dažniausiai painiojamos būtent sąlygos, kurios nurodo, kas už ką atsakingas. Niekada nerašykite sutarties tik pagal nutarimą, nes vėliau gali būti per vėlu ginti savo tiesą.

Kas tas DDP ir kodėl dažniausiai renkasi būtent šį variantą?

DDP reiškia „Delivered Duty Paid“, arba pristatyta su visais mokesčiais sumokėta. Tai yra patogiausias variantas gavėjui, nes mūsų, kaip siuntėjų arba tarpininkų, atsakomybė baigiasi tada, kai prekės stovi žmogaus sandėlyje arba parduotuvės lentynoje. Mes apmokame viską: kelią, muito deklaravimą, PVM Olandijoje ir netgi galimus iškrovimo mokesčius, jei toks susitarimas yra. Klientui tai ramybė, nes jis tiesiog laukia, kol skambės telefonas, kad prekės atvyko.

Ar verta rinktis EXW terminą, kai siunčiate prekes iš Lietuvos į Olandiją?

EXW (Ex Works) arba „iš gamybos vietos“ dažnai atrodo pigiau, tai tiesa, bet čia slepiasi didžiausias pavojus. Tokiu atveju jūsų atsakomybė baigiasi tada, kai krovinys padėtas jūsų kieme ar prie gamybos linijos. Viskas, kas vyksta toliau – vairuotojo atvykimas, įkėlimas, kelias, muitinė – jau ne jūsų reikalas, o techniniu požiūriu perkančiojo rūpestis. Esu matęs ne vieną atvejį, kai vairuotojas negalėjo rasti vietos arba užstrigo sienoje, ir tuomet EXW sąlygos tapo košmaru, nes abi pusės kaltino viena kitą.

Kuo skiriasi DAP ir FCA, jei reikia pristatyti į sandėlį Roterdame?

DAP (Delivered at Place) yra geras kompromisas – mes pristatome iki nurodytos vietos, bet nešam atsakomybę už importo mokesčius, kuriuos turi sumokėti gavėjas. FCA (Free Carrier) tai dažniau naudojama, kai prekės perduodamos kurjeriui ar vežėjui mūsų šalyje, ir toliau juos lydi vairuotojas. Skirtumas tas, kad su DAP jūs žinote, kad prekės bus fiziškai toje vietoje, o su FCA viskas gali nukrypti, jei vežėjas pasikeis kelyje.

Kaip tai veikia realiu laiku: greitis ir maršrutai

Nedaug kas žino, kad Olandija yra viena tankiausiai užstatytų šalių, ir tai daro didelę įtaką pristatymo terminams į Olandiją. Čia ne tiek svarbu kiek km reikia važiuoti, kiek kiek laiko prarasite spūstyse prie Roterdamo uosto arba ant aplinkkelio.

Kiek realiai laiko užtrunka kroviniui nukeliauti iš Lietuvos į Olandiją?

Standartinis terminas, kurį aš vadovaujuosi, yra 2–3 darbo dienos, jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL) ir kelią eina be sustojimų. Tačiau jei tai dalinis krovinys (LTL), tada gali tekti palaukti, kol sunkvežimis užsipildo sandėlyje Vokietijoje ar Lenkijoje, o tai gali pratęsti laiką iki penkių ar net septynių dienų. Visada pasakau klientams – nedarykite planų pagal idealų scenarijų.

Kodėl kartais vairuotojas sako, kad bus rytoj, o atvyksta po dviejų dienų?

Tai klasika. Dažniausiai dėl to kaltos techninės problemos, bet Olandijoje dar labai dažnai stabdo vairuotojus tam, kad jie geriau ilsėtųsi (poilsio laiko kontrolė). Arba dar blogiau – atsitiko, kad vairuotojas atvyko prie sandėlio, o ten nėra keltuvo iškrauti. Tada jis privalo laukti kitos dienos, nes dirbti viršvalandžius jiems draudžiama griežčiau nei kur nors kitur.

Ar „express“ pristatymas tikrai apsimoka mums, kai skubame?

Tiesioginis reisas be sustojimų kainuos dvigubai, net trigubai brangiau nei įprastas. Jei jums tenka 1000 eurų bauda už vėlavimą tiesioginiam klientui, tuomet taip, verta rizikuoti ir mokėti. Bet jei tai tik papildoma sandėlio atsarga, geriau palaukti savaitę. Esu matęs, kaip įmonės išleidžia tūkstančius tik tam, kad gautų dėžę su varžtais, kurių realiai dar nereikėjo.

Pinigai, dokumentai ir tai, ką dažniausiai pamirštame

Niekada neabejokite detalėmis, nes būtent jos sukelia didžiausią stresą muitinėje.

Kiek kainuoja pristatymo terminų pažeidimas ar vėlavimas Olandijoje?

Čia viskas labai priklauso nuo to, ką turite galvoje. Jei vairuotojas tiesiog pavėlavo dėl spūsties, paprastai jokios baudos nėra, nebent tai yra „time-critical“ siunta, tuomet kainą lemia sutartis. Bet jei vėlate patys pateikti dokumentus ir krovinys užstrigo Belgijos-Olandijos pasienio punkte, tada gausite išlaidas už saugojimą (storage charges), kurie Olandijoje yra vieni brangiausių Europoje.

Ar galiu tikėtis papildomų mokesčių už iškrovimą vietinio sandėlio darbuotojų?

Žinoma, tai vienas dažniausių nesusipratimų. Dauguma vairuotojų turi tik vairuotojo iškrovimo galimybę (rankomis arba su palečiuokliu, jei jis yra). Jei jūsų sandėlys reikalauja, kad krovinį iškrautų jų šturmanas su特种 keltuvu, tai kainuos papildomai 50–100 eurų. Viskas turi būti aptarta anksčiau, o ne tada, kai sunkvežimis stovi kieme su įjungtu varikliu.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai blogiausias scenarijus, vadinamas „return to sender“. Tuomet jums teks sumokėti už važiavimą atgal (pilotą), kuris dažnai brangesnis nei į priekį, be to, sumokėsite už much more brangų prekių saugojimą Olandijoje kol bus sprendžiama problema. Būtinai tikrinkite, ar gavėjas tikrai yra vietoje ir laukia siuntos.

Kokie dokumentai yra būtini sklandžiam pristatymui be stabdymų?

Būtinai reikia komercinės sąskaitos (invoice), kurioje nurodytas tikslus prekių svoris ir HS kodai. Be HS kodų olandai muitininkai sustabdys net banalų siuntą su mėgėjiška technika. Dar vienas dalykas – eksporto deklaracija iš Lietuvos, be jos negalima legaliai išvežti prekių iš ES vidinės rinkos zonos, jei tiksliai tikrinama.

Kaip veikia pristatymas į privačius namus, pvz., įstatajant į Olandijos gyventoją?

Čia svarbu žinoti, kad sunkvežimis negali važiuoti į kiekvieną miestelio gatvelę – ten yra apribojimai svoriui (tonų apribojimai). Dažnai tenka naudoti „pabaigos kilometrus“ su mažesniu sunkvežimiu arba net su vadyba. Tai visada brangiau, todėl klauskite kliento, ar jis turi galimybę susitikti didžiajame kelyje ar prekybos centre.

Išvados

Apibendrinant savo ilgametę patirtį, galiu pasakyti vieną: pristatymo terminai į Olandiją nėra statūs, jie gyvena kartu su rinka. Nors standartinis laikas gali svyruoti nuo 2 iki 5 dienų, visada likite budrūs. Rinkitės patikimus vežėjus, gerai suprasdami Incoterms sąlygas, ir niekada neskubėkite sprendžiant dėl pigiausio pasiūlymo, jei jame nėra aiškiai aprašyti visi galimi „hidden costs“. Olandija – tai šalis, kur viskas veikia kaip laikrodis, tik jei jūs pats pateikiate tikslius duomenis. Sėkmės jūsų siuntoms!