Kokie mikroautobusai tinka perkraustymui į Olandiją? Eksperto žinynas ilgam maršrutui

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir turiu pasakyti – maršrutas Lietuva – Olandija (Nyderlandai) man yra tas pats, kas kava ryte. Gerai pažįstu kiekvieną kvadratinį metrą nuo Kauno iki Amsterdamo, nuo Klaipėdos iki Tilburgo. Per šį laiką mačiau viską: nuo tai, kaip žmonėms bando įsprausti visą butą į seną „Ford Transitą“, kuris teknine prasme jau turėtų būti muziejuje, iki tai, kaip atsargūs vairuotojai renkasi per didelius furgonus ir vėliau negali įvažiuoti į olandišką miestelio centrą dėl siaurų gatvelių. Kiekvienas kartas yra unikalus, bet vienas dalykas visada lieka tas pats – klausimas apie techninę priemonę. Klientai visada klausia: kokie mikroautobusai tinka perkraustymui į Olandiją? Ir tai yra teisingas klausimas, nes nuo to priklauso ne tik tavo daiktų saugumas, bet ir piniginės storis bei nervai.

Kai kalbame apie perkraustymą į užsienį, ypač į tokią šalį kaip Olandija, negalime remtis tik „telpa“ principu. Ten reikia svarstyti kuro sąnaudas, kelių kokybę (kurios Vokietijoje ir Belgijoje skiriasi kaip dangus ir žemė), olandų eismo taisykles ir, svarbiausia, apkrovos limitus. Dažnai klientai galvoja, kad kuo didesnis furgonas, tuo geriau, bet 3,5 tonos riba yra ta raudona linija, kurios negalima peržengti be specialios C kategorijos teisės. Be to, Olandijoje labai griežtai stebi krovinių transportą, o degalų kainos ten gali priverkti ašaras. Todėl, renkantis transportą, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kiek turi baldų, bet ir į tai, kaip šis furgonas elgsis 1500–1700 kilometrų maršrute. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, nerašys sausų vadovėlių, o kalbėsiu taip, kaip kalbėčiau su draugu prie kavos puodelio – tiesiogiai, praktiškai ir be nereikalingų oficialumų.

Techniniai dalykai: ką ir kaip vežti

Šioje skiltyje aptarsime pačią esmę – geležį. Koks furgonas nuveš turtus į Olandiją be gedimų, o kuris tik sukels problemų?

Ar kelių dėžių telpa į „Sprinterį“?

Žiūrėk, „Mercedes Sprinter“ yra klasika, dėl ko gi. Jei tu tari „kelių dėžių“, tai labai priklauso nuo to, kokia tai dėžė. Įprastas 3,5 t ilgas „Sprinteris“ (LWB) su aukštu stogu be problemų suvelka dviejų kambarių buto turinį, jei jis normaliai supakuotas į dėžes. Turiu omenyje, kad jei tu bandysi nešti baldus be išmontavimo, tai net ir į sunkvežimį netelpsi. Taigi, taip, telpa, bet svarbu, kad būtų „High Roof“ versija, tuomet galima statyti spintas vertikaliai, o tai sutaupo daug vietos.

Kokia marža yra geriausia – Ford, Fiat ar Mercedes?

Visi sako: „Mercedes, nes jis nebrangs“. Aš pasakysiu taip: jei nusipirksi seną „Sprinterį“ su 500 tūkst. kilometrų, tu gali likti pakeliui Kaune. „Fiat Ducato“ ir „Citroën Jumper“ yra labai panašūs, patikimi, o juos remontuoti pigiau, bet jie šiek tiek „minkštesni“ važiuodami. „Ford Transit“ – tai darbo arklys, jei mechanika tvarkoje, važiuoja puikiai. Jei keliaujate pirmą kartą ir nuomajatės, imkite „Fiatą“ ar „Citroëną“ – jie dažniausiai naujesni ir patogesni ilgiems maršrutams dėl geresnės kabinos ergonomikos.

Ar galiu vairuoti didelį mikroautobusą su B kategorija?

Tai yra kritiškai svarbu. B kategorija leidžia vairuoti transporto priemonę, kurios bendroji leidžiama masė neviršija 3,5 tonos. Dauguma mikroautobusų („Sprinter“, „Transit“, „Ducato“) yra būtent šioje riboje. Tačiau, jei tu įkeli daug knygų ar metalo baldų, tu gali lengvai viršyti šią ribą, o Olandijoje ir Vokietijoje svarstyklės ant kelio yra tikros, o ne dekoracijos. Jei viršysi 3,5 t, gausi didelį baudą ir turėsi šaukti evakuatorių, tad būk atsargus ir vertink kiekvieną kilogramą.

Kodėl reikia žinoti pečių plotį?

Kai kalbame apie perkraustymą į Olandiją, pečių plotis (tarp ratų) nulemia ar įveiksi miesto sunkumus. Olandijoje gatvės dažnai siauros, o „zoning“ (užimtumo zonos) gali būti tokios siauros, kad platų furgoną tiesiog įsmeigsia į sieną. Standartinis 1,7 m pločio furgonas yra auksinis vidurkis – telpa į daugumą vietas. Jei imsi platų (pvz., 2 m), tikėkis problemų važiuojant pro senus miestus arba privažiuojant prie kliento namų, kur yra siauri vartai.

Ar verta imti furgoną su keltuvu (liftu)?

Mano nuomone, tai būtina, jei turiš sunkių daiktų – pianinų, seifų, didelių šaldytuvų. Kelionė į Olandiją trunka dvi dienas, ir kiekvienas kilogramas, kurį reikia nešti rankomis, po dešimt kartų iškrovimo pavargs. Liftas padidina kuro sąnaudas šiek tiek, bet tavo nugarai dėkojaus. Be to, dauguma Olandijos sandėlių turi pristatymo rampas, bet ne visi gyvenamieji namai, tad liftas yra tas draugas, kuris išgelbės situaciją.

Kelias, kuras ir pinigai

Važiuojant į vakarus, technika nėra vienintelis dalykas. Svarbu žinoti, ką tikti kelyje ir kaip nebankrotu degalinėse.

Kiek kainos važiuoti su pilnu „Ducato“ į Amsterdamą?

Paskaičiuokime paprastai. Atstumas apie 1500 km viena kryptimi. „Ducato“ su pilnu kroviniu vidutiniškai suvartoja apie 10–11 litrų šimtui. Degalų kaina Olandijoje ir Vokietijoje svyruoja, bet vidutiniškai galima sakyti, kad 1,7–1,8 eurų už litrą. Taigi, vienam krypčiui reikės apie 250–300 eurų tik degalams. Grįžtant tuščia, sąnaudos sumažėja, tačiau visgi suskaičiuok, kad kelionė atgal ir į priekį kainuos apie 500 eurų degalams, be to pridedant muitinę (jei reikia) ir kelių mokesčius.

Kur geriau važiuoti – per Vokietiją ar per Belgiją?

Jeigu keliaujate į pietinę ar centrinę Olandiją (Eindhoven, Tilburg), Belgija keliais yra... tarkime, charizmatiška. Ji yra trumpesnė, tačiau kelio būklė gali būti prasta, o olandai vairuoja agresyviau. Vokietija brangesnė dėl greitkelių mokesčių (maždaug 12–15 eurų tam tikrose atkarpose sunkesniems furgonams, nors mažesniems gali būti nemokamai), bet asfaltenis paviršius ir „Autobahn“ leidžia važiuoti stabiliau. Aš asmeniškai renkuosi Vokietiją dėl stabilumo, jei neskubu.

Ar reikia mokėti už kelius Olandijoje?

Olandijoje nėra mokamų greitkelių lengviesiems automobiliams, tačiau sunkesnėms transporto priemonėms gali būti taikomi mokesčiai (Eurovinietė), bet jei tu važiuoji su 3,5 t ir mažiau furgonu, tu esi „saugus“. Dėmesio: kai kurie tuneliai ar tiltai gali turėti mokesčius, pvz., Westerscheldetunnelis pietuose, kuris gali kainuoti keliasdešimt eurų. Žiūrėk į maršrutą iš anksto, kad nenuktumum į brangų tunelį, kurio nereikia.

Ar sunku rasti stovėjimą dideliam furgonu Olandijoje?

Atsiprašau už tiesumą, bet tai gali būti košmara. Amsterdamo, Roterdamo ar net mažesnių miestelių centrų stovėjimo aikštelės dažnai turi aukščio limitus (2,1 m), kurie skirti žmonėms su „Golfais“. Jei turi aukštą furgoną, negalėsi važiuoti po daugeliu tiltų. Visada reikia ieškoti „P+R“ (Park and Ride) zonų miesto pakraštyje ir važiuoti į centrą su mažesniu automobiliu arba susiderėti dėl iškrovimo laiko, kad niekas nestumtų rūpesties. Olandai labai griežti dėl parkavimo taisyklių – baudos didelės.

Ar žiemą reikia padangų su spyruoklėmis?

Vokietijoje ir Olandijoje žiemos padangos yra privalomos esant sniego bei ledo dangai, o baudos už vasarinius padangas slidžiu keliu didžiulės. Tačiau Olandijos klimatas drėgnas, dažnai lyja, o temperatūra svyruoja apie 0 laipsnių. Aš visada rekomenduoju ne tik žiomas, bet gerai prižiūrėtas padangas su giliu protektoriumi, nes drėgno asfalo sukibimas čia yra svarbiau už sniegą. Nėra nieko blogiau kaip plaukiojantis 3,5 tonos furgonas ant drėgno Žemutinio šalies kelio.

Bureaucratija ir patirties reikalai

Dvidešimt metų kelionių išmokė, kad blogiausia nėra sugedęs variklis, bet pamiršti dokumentai ar neteisingai supakuoti daiktai.

Ar reikia TIR ar CMR, jei tai ne verslas, o perkraustymas?

Jeigu tu perveži savo asmeninius daiktus, tu neesi komercinis vežėjas, todėl TIR tau nereikalingas. Tačiau CMR kontramine raštinėlė (susitarimas dėl vežimo) visada verta turėti, net jei tu pats ir vairuotojas, ir siuntėjas. Tai apsaugo tave nuo klausimų muitinėje ar sulaikymo. Be to, jei turi brangių daiktų, CMR su sąrašu yra pagrindas draudžiam.

Ką daryti, jei daiktų per daug ir netelpa į furgoną?

Būna taip, kad apskaičiuoti prieš išvykstant nesiseka. Jei jau esi pakeliuje ir supranti, kad nebesitelpi, turi dvi galimybes: arba išmesti nereikalingus daiktus (kas retai kas nori), arba nuomak papildomą priekabą. Čia kyla bėda – jei furgonas jau beveik 3,5 t, priekaba reikalauja BE kategorijos. Jei turi tik B, tu negali tempti priekabos, jei furgono masė su priekaba viršija 3,5 t (tiksliau, furgono masė + priekabos masė negali viršyti 3,5 t, nors yra niuansų). Geriau iš anksto pasiimti didesnį furgoną arba daryti dvi keliones.

Ar verta drausti perkraustymą?

Absoliučiai taip. Žinau, žinau, visi sako „man nieko nenutiks“. Aš mačiau, kaip dega „Scania“ Lenkijoje su visais kliento baldais. Aš mačiau, kaip pavogtą furgoną randą tuščią. Olandijoje gyvenimo lygis didelis, ir vagystės vyksta. Paprastas krovininio transporto draudimas kainuoja nedaug, bet sutaupo nervus, jei kas nutiks ties Varšuva ar prie Berlyno.

Kokia pagrindinė klaida, kurią daro žmonės su furgonais Olandijoje?

Pagalvėk, kad tai ne kuras ir ne technika. Pagrindinė klaida – nesuprasti vietinių taisyklių dėl „milijonų zonų“. Olandijoje yra vietų, kur negalima važiuoti sunkesniam transportui be leidimo (milijonų zona), o navigacijos kartais to nepažymi. Važiuoji sau ramiai ir turi nuotrauką su bauda. Be to, žmonės dažnai užmiršta uždaryti furgono galinę duris gerai, ir vėjas kelyje nuplėšia sparną arba išmeta daiktus ant greitkelio. Užrakink viską, dvigubai patikrink.

Išvada

Galiausiai, ką galiu pasakyti apie tai, kokie mikroautobusai tinka perkraustymui į Olandiją?