Kodėl mūsų siuntiniai į Olandiją pasieks gavėją greitai ir kas tuo įdomu?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir, turiu pripažinti, kelių į vakarus dinamika pasikeitė nepažįstamai. Anksčiau, kai tik pradėdavau važinėti maršrutais Vilnius–Amsterdamas ar tiesiogiai į Roterdamo uostą, viskas atrodė daug paprasčiau – mažiau mašinų kelyje, greičiau muitinės (nors ir ES viduje buvo savų niuansų), o olandai visada buvo išskirtiniai savo preciziškumu. Dabar, kai kalbame apie mūsų siuntinius į Olandiją, kurie pasieks gavėją greitai, situacija yra dar įdomesnė, nes čia nebe tik apie vairuotojo koją ant dujos, bet apie visą logistikos ekosistemą.

Kasdien bendraudamas su klientais, girdžiu tą patį klausimą: „Kada tai bus ten?“. Žmonėms nerūpi, kad vairuotojas turėjo prastą orą Lenkijoje ar kad Vokietijoje vėl buvo eismo įvykis ant A9 autostrados. Jie nori rezultato. Ir tai yra teisinga. Per šiuos dvidešimt metų išmokau vieno – greitis be saugumo yra nereikalingas, o saugumas be greičio šiandieninėje rinkoje reiškia prarandamus pinigus. Todėl, kai sakome, kad mūsų siuntiniai į Olandiją pasieks gavėją greitai, mes turime omenyje ne tik fizinį atstumą, kurį įveikiame per 18–24 valandas (priklausomai nuo pakrovimo vietos Lietuvoje), bet ir tai, kad visa dokumentacija, išankstinės deklaracijos ir logistiniai sprendimai yra sutvarkyti taip, kad kroviniui nereikėtų laukti nieko daugiau, kaip tik iškrovimosi.

Olandija yra unikali rinka ten, kur logistika yra kraujo arterijos. Roterdamas yra didžiausias uostas Europoje, tai reiškia, kad infrastruktūra ten yra išvystyta geriausiai pasaulyje, bet ir konkurencija yra didžiulė. Kelių kokybė, nors ir gera, sukelia savo iššūkius – daugybė statybų, „rikslių“ (riikswegen) priežiūros ir, žinoma, intensyvus transporto srautas. Mūsų patirtis leidžia išvengti standartinių spūsčių pasirinkus neįprastus, bet efektyvius maršrutus arba optimizuojant važiavimo laiką. Taigi, jei jums svarbu, kad prekės pasiektų parduotuvę Eindhovene ar sandėlį netoli Utrechto laiku, tai reikalauja ne tiesiog vilkiko, bet ir žinojimo, ką daryti, kai įvyksta nenumatyta situacija.

Kas daro tą greitą pristatymą realiu?

Kiek tikrai trunka kelionė į Olandiją?

Tai priklauso nuo to, kur įkeliame krovinyje, bet vidutiniškai, jei mes pasiimame krovinį pietų Lietuvoje, ryte jau gali būti Vokietijos pasienyje, o vakare – tiesiogiai prie gavėjo durų. Paprastai, kalbant apie pilnavertę mašiną (FTL), tai trunka maždaug 18–20 valandų nuo įkrovimo momento iki pradėtos iškrovos. Žinoma, jei tai dalinis krovinių pervežimas (LTL), tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau dėl kitų siuntų iškrovimo tarpiniuose taškuose, bet ir tada mes stengiamės, kad mūsų siuntiniai į Olandiją pasieks gavėją greitai, nesplanuojant nerealių terminų.

Ar tikrai važiuojate kiekvieną dieną?

Stengiamės taip. Turime reguliarius maršrutus, kurie leidžia mums siūlyti konsolidacijas kelis kartus per savaitę, o dažnai ir kasdien. Esant dideliam paklausos šuoliui, pvz., prieš šventes ar sezono metu, dedame papildomus vilkikus. Esu matęs laikus, kai reikėdavo siųsti savo vairuotojus tuščiais grįžtant tik tam, kad patenkintume kliento, kuriam pasibaigė atsargos, poreikį. Toks lankstumas yra mūsų privalumas prieš didžiąsias korporacijas, kurios viską reglamentuoja griežtais grafikais.

Olandai tikslūs su laiku?

Tai yra viena taisyklė, kurią išmokau per šiuos metus – olandai nemėgsta laukti. Jei jums sudarytas pristatymo laikas (time slot) 10:00 valandą ryte, reiškia 10:00, ne 10:15. Nors ir Lietuvoje verslas tampa vis labiau europietiškas, Olandijoje tai kultūros dalis. Jei vėluojate, gali būti, kad sandėlis atsisanks priimti krovinį ir teks laukti iki kitos dienos ar mokėti baudas. Mūsų vairuotojai apie tai žino ir planuoja savo poilsį taip, kad atvyktų būtent laiku, o ne prieš valandą ir sėstų prie vartų.

Kas su muitinės, jei prekės ne iš ES?

Nors Olandija yra ES šalis, jei vežate prekes iš trečiųjų šalių (pvz., iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“ ar iš Azijos per Lietuvą), reikia tvarkyti eksporto bei importo procedūras. Čia dažnai klysta pradedantieji – manęs klauso „ar ne užtenka tik CMR“? Ne, ne užtenka. Mums reikia teisingai užpildytų prekių deklaracijų, TIDL dokumentų ir, jei reikia, licencijų. Kadangi esame įpratę dirbti su Roterdamo uostu ir muitinės brokeriais, šie dokumentai yra ruošiami iš anksto, kad pati mašina tiesiog pravažiuotų per skenerius be stabdymo.

Kokia situacija su kainomis dabar?

Kainos šiuo metu yra nestabilios, kaip niekada anksčiau, ir tai ne tik dėl degalų. Kalbant apie tai, kad mūsų siuntiniai į Olandiją pasieks gavėją greitai, turiu prisipažinti, kad greitis kartais kainuoja. Jei reikia ekspresinio pervežimo, teks mokėti už tuščią važiavimą atgal (dead mileage) arba už paskutinės minutės vietą mašinoje. Bet standartinis krovinių pervežimas iš Lietuvos į Olandiją dabar svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų už pilną mašiną, priklausomai nuo svorio, tūrio ir konkretaus vietovės (pvz., važiuoti į šiaurinę provinciją brangiau nei į Roterdamą).

Ar saugu duoti brangius krovinius?

Per dvidešimt metų esu matęs viską – nuo pavogtų prekių poilsio vietose iki sugadintų dėžių dėl blogo įtvirtinimo. Olandijoje vagystės statistika nėra aukščiausia, bet rizika visada egzistuoja, ypač stovint neapsaugotuose aikštelėse. Mes visada siūlome draudimą, kuris padengia visą krovinio vertę, ir ne tik pagal CMR konvenciją (kur ribos dažnai būna per žemos), bet ir papildomą krovinių draudimą. Be to, stengiamės naudoti tik patikimas aikšteles su apsauga, net jei tai ir kainuoja šiek tiek daugiau nakvynei.

Kas daryti, jei gavėjo nėra vietoje?

Tai klasikinė situacija, kuri sukelia daugiausia nervų. Vairuotojas atvyksta, o sandėlio darbuotojai išėję pietų arba tiesiog nėra. Mūsų praktika tokia: vairuotojas iš karto skambina mums, o mes skambinaus jums – siuntėjui. Jei negalime susisiekti su gavėju, stengiamės rasti sprendimą – kartais reikia laukti kelias valandas, kartais perkelti krovinį į laikiną sandėlį (demurrage), kas kainuoja papildomai. Geriausias patarimas – visada patikrinkite, ar jūsų partneris Olandijoje žino apie atvykimą.

Ar gabenate ir nedidelius siuntinius?

Žinoma, ne visada reikia vilkiko. Turime ir mažesnių transporto priemonių, kurios gali paimti 1–3 europaletes ar net mažesnes siuntas. Tai ypač aktualu, kai reikia pristatyti prekes į miesto centrą, pavyzdžiui, į Amsterdamo senamiestį, kur didelė mašina tiesiog nepravažiuos. Tokiu atveju naudojame „City truck“ arba furgonus, kurie leidžia išvengti didelių problemų su vietinės savivaldybės leidimais.

Kaip sekasi sekti krovinius?

Anksčiau tekdavo laukti, kol vairuotojas nusipirks kortelę ir paskambins iš telefoninės budelės. Dabar visi mūsų vilkikai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Jūs galite matyti, kur yra jūsų krovinys realiu laiku, ar jau kirto sieną, ar sustojo poilsio. Tai suteikia ramybės, nes nereikia spėlioti. Sistemose matome ne tik vietą, bet ir temperatūrą (jei vežamas šaldytas krovinius) arba ar atidarytos sunkvežimio durys.

Kodėl verta rinktis būtent jus, o ne didžiąsias apps?

Noriu būti nuoširdus – „Uber“ stiliaus aplikacijos tinka, jei reikia pervežti dėžę su knygomis iš Kauno į Klaipėdą. Bet kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, apie sudėtingus krovinius, apie atsakomybę, tai asmeninis kontaktas ir patirtis nėra pakeičiami jokia technologija. Aš pažįstu kai kuriuos savo klientus dešimtmetis, žinau jų verslo niuansus. Jei kažkas negerai, aš ne rašau el. laišką į „support“, o paimu telefoną ir išsprendžiu problemą. Tai ir yra tas garantas, kad mūsų siuntiniai į Olandiją pasieks gavėją greitai ir saugiai.

Dokumentų ir procedūrų painiava

Ar sunkiai gauti eksporto numerį?

Dabar, kai Lietuja ir Olandija yra ES erdvėje, dažnai kyla klaustimas, ar išvis reikia eksporto deklaracijos. Jei prekės keliauja iš vienos ES šalies į kitą ir nėra trečiosios šalies proceso, tai formalios eksporto deklaracijos nereikia, tačiau reikia prekių sandėravimo dokumento (CMR), kuris veikia kaip įrodymas, kad prekės keliauja legaliai. Tačiau jei klientas nori taikyti PVM lengvatas (pvz., 0% tarifą tarp ES šalių), turi būti teisingai užpildyta sąskaita-faktūra su abiejų šalių PVM kodais. Čia dažnai būna klaidų – net viena bloga raidė gali sustabdyti siuntą muitinėje patikrinimo metu.

Kas yra šios „Time slots“ problema?

Apie tai jau minėjau, bet leiskite pakartoti detaliau, nes tai dažniausia klaida. Olandų sandėliai dirba kaip laikrodžiai. Jie duoda konkrečų 15 minučių langą. Jei vairuotojas pavėluoja 5 minutes, jis gali praleisti savo eilę. Kadangi mūsų siuntiniai į Olandiją pasieks gavėją greitai, mes privalome užsiregistruoti šiuos laikus iš anksto, kartais net prieš kelias dienas. Jei tuomet vairuotojas užstringa dėl techninių problemų, reikia skubiai keisti registraciją, o tai kartais kainuoja pinigus arba neįmanoma dėl pilnumo. Todėl tikslumas čia yra aukščiau už viską.

Ar reikia specialių leidimų mašinoms?