Ko reikia žinoti kraustantis į Olandiją pirmą kartą? 20 metų patirties žinios

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais ir per tą laiką matavau viską – nuo šeimų, kurios kraustosi su viena krepšeliu, iki didelių korporacinių pervežimų, užpildančių tris sunkvežimius. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena populiariausių krypčių mūsų šalies gyventojams, kurie ieško geresnio uždarbio ar tiesiog nori pakeisti aplinką, tačiau šis kelionės segmentas turi savų niuansų, kurie dažnai nustebina net patruščiausius klientus. Dauguma žmonių galvoja, kad viskas vyksta taip pat kaip kraustantis į Vokietiją ar Angliją, tačiau realybėje šiek tiek skiriasi – nuo vietinių taisyklių iki paties kelio įrenginio. Svarbiausia yra suprasti, kad sėkmingas persikėlimas priklauso ne tik nuo to, kaip gerai užpakuosite dėžes, bet ir nuo to, kiek gerai suprantate vietinius reikalavimus ir logistikos ypatumus. Todėl šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir papasakosiu, ko reikia žinoti kraustantis į Olandiją pirmą kartą, kad išvengtumėte nereikalingo streso ir nenumatytų išlaidų.

Per šiuos metus išmokau vieno – klientas visada nori ramybės, o ją galime užtikrinti tik gana aiškiai suprasdami procesą. Nebūtina būti logistikos ekspertu, bet pagrindinius dalykus vertėtų žinoti, kadangi Olandijoje infrastruktūra yra specifinė – gatvės siauros, o statybų aikštelės dažnai užima pusę kelio. Be to, neapsieinama be muitinės procedūrų, kurios, nors ir vyksta ES erdvėje, gali sukelti nemaža galvos skausmą, jei turite transportuojate brangų turtą ar transporto priemonę. Štai trumpas vadovas, padėsiantis susiorientuoti chaosoje.

Muitinė, dokumentai ir teisiniai smulkmenos

Šioje skiltyje aptarsime viską, kas susiję su popierizacija ir sienų kirtimu, kas dažniausiai sukelia didžiausią baimę.

Ar reikia deklaruoti visus savo daiktus muitinėje, jei judu į kitą ES šalį?

Nors Lietuva ir Olandija yra Europos Sąjungos narės, persikėlimui vis dar reikalingas tam tikras administracinis procesas, ypač jei vežate transporto priemonę. Jeigu tai yra įprastas kraustymasis su baldais ir drabužiais, specialios deklaracijos dažniausiai nereikia, tačiau privalote tur�ti TDS (Transfer of Residence) dokumentą transportui atleisti nuo PVM. Geriausia tur�ti surašytą inventoriaus sąrašą lietuvių ir anglių kalbomis, nes jeigu sustosime patrulių kontrolėje, jie turėtų pamatyti, kad tai ne prekybinis krovinys. Be sąrašo galiu užtrukti valandas pasienio punkte, aiškindamas, kad tų trijų dėžių su senais vinylais nereikia apmokestinti. Žinoma, jeigu vežate naują techniką, kurios nenaudojote, muitinės pareigūnai gali įtarti, kad tai prekyba, todėl viskas, kas atrodo per nauja, gali kelti klausimų.

Ką daryti, jei neturite ToR formos, o vežate mašiną?

Tai klasikinė situacija, kurią matau kelis kartus per metus – žmonės tikisi, kad „kažkaip praeis“, bet prie sienos susiduria su problema. Jeigu neturite suformuoto ToR (Transfer of Residence) leidimo, kuris leidžia atvežti mašiną be mokesčių, jums gali būti paskaičiuotas PVM ir muito mokestis pagal mašinos vertę. Tokiu atveju reikia greitai kreiptis į Olandijos mokesčių inspekciją arba muitinę, kad gautumėte šį dokumentą post factum, tačiau tai gali šiek tiek užtrukti ir sukelti rūpesčių. Asmens, kuris gyvena Lietuvoje mažiau nei 6 mėnesius, mašina gali būti laikoma importu, todėl būtinai pasidomėkite šia forma iš anksto. Žinau, kad biurokratija yra nuobodi, tačiau vengiant šio žingsnio galite prarasti šimtus eurų, o mašina gali būti areštuota sienoje iki kol išsiaiškinsite situaciją.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį savo dėžėse?

Žinoma, kad galite, bet čia reikia būti labai atsargiam, nes yra griežti apribojai gyvūninių produktų atžvilgiu. Vieną kartą teko matyti, kaip klientui atėmė visą rūkytos kiaulienos atsargą, nes jos viršijo leistiną normą, kuri yra tik simbolinė – kelių kilogramų neįmanoma. Alkoholis yra kita istorija – asmeniniam naudojimui galite vežti tam tikrą kiekį be mokesčių (paprastai 90 litrų vyno ir 10 litrų stipriųjų gėrimų), tačiau jeigu vežsite dvidešimt degtinių butelių, bus aišku, kad tai ne asmeniniam vartojimui. Geriausia neišsigąstant nesilikti per daug produktų, nes Olandijoje parduotuvės (kaip Albert Heijn) yra visur, o kainos nėra toks siaubingos, kad verta rizikuoti dėl keleto šoninių. Svarbiausia – nevežkite mėsos, pieno produktų ir vaisių iš trečiųjų šalių, jeigu jų nėra ES sąraše, nors iš Lietuvos dauguma produktų yra leidžiami, bet taisyklės keičiasi dažnai.

Kelionės organizavimas ir logistika

Čia kalbėsime apie patį procesą – kiek tai trunka, kaip planuoti ir kokiais maršrutais geriausia važiuoti.

Kiek realiai užtrunka nuvažiuoti iš Vilniaus iki Amsterdamo su pilnu sunkvežimiu?

Dauguma klientų mane klausia „ar spėsime prieš vakarienę?“, tačiau su sunkvežimiu viskas vyksta kitaip nei su lengvuoju automobiliu. Teisiniu požiūriu vairuotojas turi poilsio režimus, todėl net ir važiuodamas be stabdymių, kelionė trunka apie 18–20 valandų gryno važiavimo, taigi realiai tai užtrunka maždaug dieną ir pusę ar dvi dienas su poilsiais. Jeigu kelyje užstringame ties Hanoveriu ar Eslingene dėl spūsčių, kas Vokietijoje yra įprasta diena, gali pavėluoti ir kelios valandos. Aš visada sakau klientams – neplanuokite jokių susitikimų pirmąją atvykimo dieną, nes sunkvežimis Olandijoje dažnai negali važiuoti greičiau nei 80 km/valandą, o olandai greičio limitų nepaiso. Geriau planuokite atvykti antrąją dieną ryte, kai visi jau atsipalaidavę ir pasiruošę kraustymuisi, nei pykti dėl to, kad vairuotojas dar nebuvo atvykęs.

Ar verta rinktis „pilną paslaugą“ su dėžių pakavimu ar taupyti ir daryti pats?

Tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo jūsų biudžeto, tačiau per 20 metų mačiau, kad „pilna paslauga“ dažniausiai apsimoka tiems, kurie vertina savo nervus. Mūsų komanda sugeba supakuoti butą per 4–5 valandas, o tai, ką jums pačioms užtruktų dvi dienas, mes padarime su profesionalia įranga, kuri apsaugo jūsų daiktus nuo pažeidimų. Be to, mes naudojame specialias dėžes baksams (wardrobe boxes), į kurias galima tiesiog užkabinti drabužius su kabančiomis strėlėmis, taip jums nereikės visko lyginti ir vėl kabinti. Taupyti galite, tačiau rizikuojate, kad peršoks stiklas arba sulūžs koja nuo sofos, jeigu ją blogai užfiksuosite krovejyje, o jeigu dar sužeisite nugarą keliant šaldytuvą, tas taupymas išgars į kojas.

Kokia yra vidutinė kaina už tokį pervežimą ir kas ja įtakoja?

Negaliu pavadinti tikslaus skaičiaus, nes viskas priklauso nuo krovinio tūrio (kubo metrų), tačiau galiu pasakyti, kad pervežimas į Olandiją kainuoja nuo 1,5 iki 3 tūkstančių eurų standartiniam 1–2 kambarių butui. Didžiausią įtaką kainai daro ne tik atstumas, bet ir prieiga prie jūsų namų – jeigu centre Amsterdame reikia gauti specialų leidimą sunkvežimiui sustoti, tai gali kainuoti papildomai 100–200 eurų vietos savivaldybei. Taip pat kainą įtakoja ir sezonas – rugsėjis ir birželis yra „karščiausi“ laikai, todėl kainos gali šokti net 20 proc. Aš visada patariu klientams nebandyti sutaupyti ant krovėjų skaičiaus, nes Olandijoje darbo sąnaudos yra aukštos, ir jei mums reikės ilgiau dirbti dėl blogo išplanavimo, tai atsisuks brangiau nei planavote.

Pristatymas ir gyvenimo sąlybos Olandijoje

Čia aptarsime tai, ką laukia jūsų jau atvykus, ir kaip išvengti nusivylimų vietinių sąlygų požiūriu.

Ką daryti, jeigu namų negalima privažiuoti sunkvežimiu?

Tai viena dažniausių problemų, ypač miestuose kaip Leidenas ar Utrechtas, kur gatvės buvo projektuotos dar XVII amžiuje arkliams. Jeigu mūsų 20 tonų sunkvežimis negali įvažiuoti į jūsų gatvę dėl „CVO“ (svorio apribojimo) ženklo arba siaurų vartų, turime naudoti taksi-krovinininką (pikapą su buržuika).