Klausimai apie daiktų transportavimą į Olandiją?

Es šioje srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tai, kaip vežami brangūs retro automobiliai, kurie buvo įsprūdę sunkvežimio priekyje, iki tų situacijų, kai klientai bandydami sutaupyti, patys susipakuodavo indus į popierines dėžes, o vėliau stebėdami, kaip vairuotojas iškrauna vieną didelę druskos klampynę. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena pagrindinių logistikos krypčių mūsų regione, todėl tenkas susiduria su begale keisčiausių situacijų. Dažnai žmonės, pirmą kartą kreipiantysys į logistikos kompaniją, jaučiasi disorientuoti dėl milžiniškos informacijos kiekio, internete rastų prieštaraujančių kainų ir nesuprantamų terminų.

Šiandien norėčiau jums papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio „corporate“ šlamšto. Jei jums ką nors reikia pergabenti į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhoveną ar kurį nors mažesnį miestelį šalia sienos su Vokietija, svarbiausia yra suprasti procesą, o ne tik ieškoti pigiausios kainos. Rinkoje yra daugybė pasiūlymų, tačiau ne visi jie atitinka realybę. Dažnai gaunu klausimai apie daiktų transportavimą į Olandiją, todėl nusprendžiau sujungti daugiausia pasitaikančius abejones į vieną vietą. Čia rasite praktinius patarimus, paremtus mano ilgamečia patirtimi, kurie padės išvengti nereikalingų nervų ir piniginių nuostolių.

Kainodaros ir apmokėjimo niuansai: kiek tai kainuoja iš tikrųjų

Pinigai visada yra pirmasis dalykas, kurį žmogus sužino, kai tik iškelia telefoną ar rašo el. laišką. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, pigu ne visada reiškia gerai, o brangu ne visada užtikrina aukščiausią kokybę. Svarbu suprasti, iš ko susiformuoja galutinė suma.

Kiek realiai kainuoja gabenti kėdes ar stalus į Roterdamą?

Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek tų daiktų yra ir kiek jie sudėtingi. Jei tai yra tik dvi kėdės ir mažas stalas, galima rasti vietos dalinio krovinio (angl. part load) sunkvežimyje, kuris važiuoja reguliariais maršrutais per Vokietiją. Tokiu atveju kaina svyruoja nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pakavimo paslaugų, ar tik išvežti jau paruoštas prekes. Jei kalbame apie visą buto išvežimą, tuomet kainos prasideda nuo 1000 eurų ir gali siekti kelis tūkstančius, jei reikia išmontuoti baldus ir juos vėl surinkti vietoje.

Ar kaina keičiasi, jei reikia paimti daiktus iš ketvirto aukšto be lifto?

Žinoma, kad keičiasi, ir tai viena dažniausių priežasčių, kodėl galutinė sąskaita viršija preliminariąją vertinimą. Mūsų vairuotojai yra fiziškai stiprūs vyrai, bet jie nėra magai, o kelti sofas su „L“ formos korpusu siaurais laiptais yra pavojinga ir lėta. Paprastai už kiekvieną aukštą be lifto taikomas papildomas mokestis, kuris gali būti fiksuotas (pvz., 50 eurų už aukštą) arba skaičiuojamas pagal darbo valandas. Verta apie tai pasakyti iš karto, nes jei vairuotojas atvyks į vietą ir pamatys, kad neįmanoma įvežti daiktų be keltuvo, jis gali atsisakyti darbo arba reikalauti didelės priemokos vietoje.

Kodėl kai kurios kompanijos siūlo kainą už kubą, o kitos už toną?

Tai yra klasikinis logistikos skirtumas. Jei vežate sunkius daiktus, pvz., metalo konstrukcijas, artilerijos pavyzdžius ar statybines medžiagas, taukoma kaina už toną, nes svoris yra ribojantis veiksnys – sunkvežimis daugiau nebeatves. Tačiau dauguma žmonių, klausiančių apie klausimai apie daiktų transportavimą į Olandiją, vežia „orius“ – platus, bet lengvus baldus, pagalves, karštes. Toms prekėms sunkvežimio svorio ribos nėra problema, problema yra erdvės trūkumas, todėl jos mokamos už kubinius metrus (m3). Mano patarimas: jei turite daug „oro“, ieškokite pasiūlymų pagal tūrį, tai bus pigiau.

Ar galima apmokėti tik tada, kai daiktai atkeliauja į vietą?

Standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose yra tokia, kad reikia sumokėti (arba pateikti banko garantiją) prieš išvežimą arba bent jau gaviant dokumentus, pvz., sandorio originalą. Yra ir galimybė apmokėti pristatymo metu grynaisiais (COD – Cash on Delivery), tačiau tai retai pasitaiko su privačiais siuntimais, nes vairuotojams nėra patogu gaudyti pinigus ir juos saugoti. Be to, dauguma kompanijų nedirba su grynaisiais didelėmis sumomis dėl saugumo. Aš visada patariu klientams susitarti dėl avanso, kad būtų užtikrintas, kad transportas tikrai išvažiuos.

Dokumentai, muitinė ir olandiškas tvarkymas

Nors Olandija yra Europos Sąjungos narė, kaip ir Lietuva, tai nereiškia, kad galima tiesiog užmesti daiktus į sunkvežimį ir važiuoti. Yra svarbių dokumentacijos niuansų, kuriuos reikia žinoti, kad neišsižiotum nenuobodžius.

Kokius popierius reikia turėti rankose, kai važiuoja per sieną?

Pagrindinis dokumentas yra CMR sąskaita-faktūra (vežimo orderis). Be jo negali važiuoti joks tarptautinis sunkvežimis. Jis patvirtina sandorį tarp jūsų ir pervežėjo. Be to, jei vežate naujas prekes, būtina turti PVM sąskaitą-faktūrą, o jei vežate naudotus asmeninius daiktus – rekomenduoju sudaryti TSL (Transporto sąrašą) arba deklaraciją, kad tai yra asmeninis turtas, ne komercinė prekyba. Jei šių dokumentų nėra, vokiečių policija ar olandų inspekcija gali uždelsti sunkvežimį patikrinimui, ir tada prasideda baudos bei lašymasis.

Ar reikia eiti į muitinę, jei pervežu savo senus baldus į naująjį būstą?

Nereikia eiti fiziniu požiūriu stoti prie eilės, tačiau reikia turėti tvarkingą inventoriaus sąrašą. Kadangi abi šalys yra ES erdvėje, prekybos ribos nėra, tačiau jei pervežate didelį kiekį daiktų, kurie atrodo kaip prekybinis krovinys (pvz., 20 vienodų sofų), gali kilti klausimų dėl mokesčių arba kilmės dokumentų. Asmeniniam kraštui dažniausiai užtenka parašyto sąrašo, tačiau aš visada patariu jį notarizuoti arba bent jau turėti du egzempliorius – vieną vairuotojui, vieną sau.

Kas daryti, jei Olandijoje reikia pristatyti prekę į sandėlį su specialiais reikalavimais?

Dauguma Olandijos sandėlių, ypač didelių logistikos centrų prie Roterdamo ar Tilburgo, turi griežtas taisykles. Jie gali reikalauti, kad vairuotojas turėtų savo keltuvą (vienetinės krovinio manipuliavimo techniką), specialias apsaugas arba privalomą draudimą. Jei apie tai nepasakysite iš anksto, sunkvežimis gali būti nepriimtas, o grįžimas atgal kainuos dvigubai. Būtinai klauskite gavėjo (tos įmonės, kuriai vežate) apie jų „incoming goods“ procedūras.

Ar galiu siųsti maisto produktus, pvz., rūkytos mėsos ar sūrių?

Čia esame labai ant plono ledo. Nors asmeniniam vartojui galima vežti tam tikrą kiekį maisto produktų, Olandijos maisto ir veterinarijos tarnyba (NVWA) yra griežta. Jei siunsite didelį kiekį mėsos ar pieno produktų be veterinarinių sertifikatų, viskas gali būti sunaikinta pasienyje, o jums skirta didelė bauda. Aš niekada nepatarčiu rizikuoti su maisto prekėmis be licencijos, nebent tai yra keletas dešelių dovanų draugams, o ne komercinis siuntimas.

Pristatymo terminai, vairuotojai ir kas daro nervus

Laikas logistikoje – tai pinigai, bet dar daugiau – tai nervai. Žmonėms visada kankina klausimas, kada tiksliai jie galės atsidaryti buto duris ir įsileisti savo daiktus.

Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą iš Vilniaus iki Amsterdamo?

Teoriškai, atsižvelgiant į atstumą (apie 1700 km), tai truktų maždaug 18-20 valandų važiavimo. Tačiau praktikoje visada skaičiuokite 2-3 dienas. Kodėl? Todėl, kad vairuotojai turi poilsio režimus, o Vokietijoje, ypač ties Duisburgu ar Ruhr sritimi, yra didžiuliai spūstys. Be to, reikia laiko pakrauti ir iškrauti. Jei jums promise „rytoj atvešime“, o dabar tik kraunome Lietuvoje – tai tikriausiai melas arba labai rizikingas vairuotojas, kuris taps „mėsiniu“ kelyje.

Kas nutinka, jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną, kai jau artėja pristatymo laikas?

Tai klasika. Vairuotojai dažnai vairuoja, kai jų telefonai būna įjungti tik rankų laisvo įrangos režimu, o jei jie važiuoja naktį, jie tiesiog miega. Negalima reikalauti, kad jis atsilieptų akimirką. Geriausias sprendimas – susisiekti su savo logistikos vadovu (dispatcheriumi) Lietuvoje. Jis turi kitus būdus, kaip pasiekti vairuotoją, pvz., per sunkvežimio GPS sekimo sistemą arba pranešimus stovėjimo aikštelėse. Nereikia panikuoti, paprastai viskas vyksta pagal grafiką, tik vairuotojas negali kalbėti.

Ar galima pristatyti daiktus į Olandiją savaitgalį?

Techniškai – taip, galima, tačiau tai kainuos. Olandijoje, kaip ir Vokietijoje, griežtai laikomasi poilsio ir darbo laiko taisyklių. Jei reikalinga „ekspresinė“ pristatyba šeštadienį ar sekmadienį, reikės mokėti už vairuotojo viršvalandžius, galbūt už naktinį darbą ir papildomus mokesčius už patekimą į miesto centrą, kai ten draudžiama važiuoti sunkvežimiais. Aš visada stengiuos įkalbėti klientus laukti iki pirmadienio ryto, taip sutaupome šimtus eurų.

Kaip elgtis, jei atvykęs vairuotojas sako, kad neįveš sunkvežimio į gatvę?

Olandijos miestai, ypač senosios dalys, yra labai anksti suprojektuoti ne tokioms mašinoms, kaip mūsų 40 tonų vilkikai. Gatvės siauros, viršuje gali būti tiltai, kuriais negali važiuoti aukštas sunkvežimis. Jei atsitiko taip, kad vairuotojas negali privažiuoti prie pat durų, jis privalo išsikviesti „paskutinės mylios“ paslaugą – mažesnę mašiną (lorry) su kranu. Tai papildoma paslauga, už kurią dažniausiai moka klientas vietoje. Geriausia iš anksto nuotraukomis parodyti vairuotojui aplinką, kad jis galėtų įvertinti, ar įveš.

Išvada

Per dvidešimt metų darbo šioje srityje supratau vieną dalyką – geriausias klientas yra informuotas klientas.