Kiek užtrunka daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą: praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – kiekvienas kvietimas ar laiškas prasideda būtent tuo pačiu klausimu: „kada tai bus pas man?“. Suprantu jūsų nerimą, nes perkant daiktus iš užsienio, ar tai būtų baldai iš „Marktplaats“ arba industrinė įranga iš Nyderlandų verslo partnerių, laikas – pinigai. Tačiau atsakymas nėra toks paprastas kaip ir vienas skaičius. Daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą yra procesas, priklausantis ne tik nuo atstumo, kuris yra apie 1600–1800 km viena kryptimi, bet ir nuo tūkstančio smulkių detalių, kurias pastaruoju metu vis labiau komplikuoja ir Europos kelių situacija.

Jei kalbėtume idealiai, be eismo įvykių, be rinkinių ir be muitinės (nors ji yra vidinė ES, bet dokumentai turi būti tvarkingi), standartinis krovinys nuo durų iki durų (angliškai vadintas „door to door“) paprastai įveikiamas per 2–3 darbo dienas. Tačiau per savo praktiką esu matęs, kaip šis laikas driekiasi iki savaitės arba dar ilgiau. Kodėl? Todėl, kad Olandija yra didžiausia logistikos kryžkelė Europoje, tenka susidurti su „consolidation“ (krovinių konsolidacija) procesais, o Via Baltica, kurią įveikiama per Lenkiją, vis dar yra mūsų vargų šaltinis. Tiesą sakant, daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą gali būti greitas, tik jei visi žvaigždutės susilygina, o tai logistikoje įvyksta retai. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausais skaičiais, o pasakysiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų.

Kas lemia, kad vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia, supraskite maršruto specifiką. Krovininis sunkvežimis iš Roterdamo ar Eindhoveno turi nukeliauti per Vokietiją (dažnai per Ruhr sritį, kurioje kamščiai – kasdienybė), paskui per Lenkiją. Vokietijoje yra griežti greičio apribojimai sunkvežimiams, o Lenkijoje, nors keliai gerėja, statybų juostos pasitaipsta itin dažnai. Be to, vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio režimo – tachografas neduoda meluoti. Jei vairuotojas išvyko vėlai iš Olandijos sandėlio, nes užeigoje teko laukti pakrovimo, jo 4,5 valandų vairavimo laikas baigiasi dar prieš Berlyną, o reikia nukeliauti iki Varšuvos. Tai reiškia priverstinę 45 minučių pertrauką, o vėliau ir 9 valandų miegą. Dėl to viena diena kelionėje prarandama be jokios jūsų kaltės.

Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta klientai, yra krovinio pobūdis. Jei tai dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload), t.y. viename sunkvežimyje yra daugiau klientų siuntų, reikia aplankyti kelis sandėlius Olandijoje ir iškrauti keletą vietų Lietuvoje. Pavyzdžiui, pirmas iškrovimas Vilniuje, antras Kaune, trečias Klaipėdoje. Nors atstumas tarp miestų nedidelis, tačiau iškrovimo procedūros (kranas, „kelionės“ su rankomis) užima laiką. Todėl, kai kalbu apie terminus, visada įspėju, kad 2–3 dienos yra idealus scenarijus, o realusis svyravoja nuo 3 iki 5 dienų.

Kas daro įtaką kainai ir greičiui

Ne mažiau svarbu ir tai, ką pervežame. Standartinis 120x80 cm europaletės krovinys vienas yra lengviau organizuojamas nei 2 tonų metalo konstrukcija, kuri reikalauja specialios įrangos. Taip pat, Olandijoje labai populiarios aukštos statybos, todėl ten pervežamiems daiktams dažnai reikalingi „HDS“ kranai (sunkvežimiuose su užsidegančiu krautuvu). Jei tokio sunkvežimio reikia specialiai užsisakyti jūsų siuntai, laikas gali padidėti, nes reikia suderinti tarpininkų tinklą. Be to, kainą įtakoja ir degalų kainos, kurios šiais metais šokinėja kaip kiaulės aikštelėje – kai brangsta degalai, pervežėjai stengiasi užpildyti mašinas 100 proc., o tai reiškia ilgesnį paiešką laiko, kol surandamas tos pačios krypties krovinys grįžtant (kad nevažiuotu tuščiomis).

Taip pat nepamirškite ir dokumentacijos. Nors Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje, prekių kilmės sertifikatai, CMR draudimas ir sąskaitos turi būti tvarkingi. Esu matęs atvejų, kai krovinys buvo sulaikytas pasienio punkte arba netgi Vokietijoje tik dėl to, kad sąskaitoje faktūroje buvo klaidingai nurodytas prekės kodas (HS kodas). Tai sukelia vėlavimus ir papildomų patikrinimų poreikį. Todėl visada patariu savo klientams dukart patikrinti dokumentus prieš išsiunčiant juos mums. Taigi, daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą yra ne tik vairuotojo greičio reikalas, bet ir biurokratinio tikslumo menas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kas labiausiai įtakoja laiką?

Ar tikrai užtrunka tik 2 dienas?

Vidutiniškai taip, jei tai pilnas krovinys (FTL), kuris važiuoja tiesiai be sustojimų. Tačiau dažniausiai tenka derinti su kitais krovinais, todėl realiau tikėkitės 3–4 dienų, ypač jei iškrovimas numatytas ne pirmadienį ryte.

Ką daryti, jei vairuotojas užstringa Lenkijoje?

Tai, deja, įvyksta dažnai dėl eismo įvykių ar statybų. Paprastai vairuotojas pats praneša dispečeriui, o mes informuojame klientą. Nereikia panikuoti – įprasta delsa yra 12–24 valandos, nebent yra rimtas techninis gedimas.

Ar greičiau vežti dalinį krovinį?

Ne, priešingai. Dalinis krovinys reikalauja laiko surinkti kitas siuntas Olandijos sandėlyje (konsolidacija) ir iškrauti kitur Lietuvoje. Tai gali prailginti procesą viena ar dviem dienomis palyginti su pilnu krovininiu.

Ar savaitgalis įeina į skaičiuotę?

Paprastai ne, jei tai nėra ekspresinė paslauga. Vairuotojai turi poilsio dienas, todėl jei krovinys išvykta penktadienį, jis gali atvykti tik antradienį arba trečiadienį. Svarbu suprasti, kad savaitgaliai logistikoje „užšaldomi“.

O kaip su orais – ar sniegas stabdo?

Žinoma, ypač Lenkijoje ir Lietuvoje. Žiemos metu Via Baltica gali tapti viena ilgiausia trasos dalimi. Esu matęs, kaip kroviniai strigdavo po 10 valandų ties Marijampole arba Suvalkais. Tada terminų laikyti tiesiog neįmanoma fiziškai.

Kainos ir organizaciniai niuansai

Kiek kainuoja viena paletės vieta?

Kainos svyruoja stipriai priklausomai nuo sezono ir degalų. Šiuo metu galima sakyti, kad vienos europaletės vietos kaina svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, bet tai tik apytikslis dydis, be to, pridedami mokestis už iškrovimą rankomis, jei reikia.

Ar brangiau vežti į atokius kaimus?

Taip, nes sunkvežimiams tenka nukrypti nuo pagrindinių magistralių. Jei kaimas yra siauras ir ten negali užvažiuoti 18 metr� vilkikas, gali tekti perkrauti į mažesnę mašiną, o tai kainuoja papildomai.

Kodėl penktadieniais viskas brangiau?

Tai logistikos įstatymai – visi nori, kad prekės būtų prieš savaitgalį, o vairuotojai nori išvažiuoti. Paklausa lenkia pasiūlą, todėl pervežėjai keliaja kainas, o dispečeriai turi sunkumų surandant laisvą vietą.

Ar galiu pats susitarti su vairuotoju dėl papildomo sustojimo?

Griežtai ne. Vairuotojas turi konkretų maršrutą ir užduotis, o jo laikas yra brangus. Bet koks nenumatytas sustojimas gali sugadinti visą grafiką kitiems klientams ir sukelti baudas pervežėjui.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Dauguma įmonių dirba su išankstiniais apmokėjimais, ypač jei dirbate su mumis pirmą kartą arba krovinys yra brangus. Tai užtikrina, kad krovinys bus išsiųstas be uždelstių ir dokumentai bus užpildyti laiku.

Smulkmenos, kurios svarbios klientui

Ar vairuotojas padės man iškrauti daiktus namuose?

Jei sutarta dėl „tail lift“ (pakėlimo platformos), jis nuleis krovinį ant žemės, bet neįneš į butą ar garažą. Vairuotojo darbas – vairuoti, o ne nešioti spintas į antrą aukštą, už tai reikia samdyti kraną arba kėdiklius.

Kas nutinka, jei daiktai sugenda kelyje?

Čia įsijungia CMR draudimas, kurį turi kiekvienas legalus pervežėjas. Būtina iš karto, dar vairuotojai esant vietoje, surašyti defektų aktą (protokolą) ir nufotografuoti pažeidimus. Be šio dokumento draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją.

Ar saugu vežti brangius elektronikos daiktus?

Taip, tačiau rekomenduoju juos uždrausti papildomai (draudimo suma padidinama iki krovinio vertės) ir tvirtai užfiksuoti paletėje. Esu matęs, kaip netvarkingai užfiksuotos dėžės sužaloja kitas prekes ar patys susilūžta nuo virpesių.

Kodėl negaliu paskambinti vairuotojui tiesiogiai?

Jis vairuoja ir turi rankose laisvai laikyti telefoną tik sustojęs. Be to, jis dažnai nemoka kalbėti lietuviškai ar angliškai pakankamai gerai, kad išaiškintų sudėtingas situacijas. Visada geriau kreiptis į savo dispečerį, kuris turi visą vaizdą.

Išvada

Apibendrinant, norėčiau pasakyti, kad nėra vieno standartinio atsakymo į klausimą apie laiką. Daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą yra sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro tachografai, eismo sąlygos, kiti klientai ir net orai. Mano dvidešimties metų patirtis rodo, kad ramus ir supratingas požiūris, bei kuo ankstesnis planavimas (geriau savaitė-dvi iki reikalo) išgelbėja daugiausia nervų. Jei reikalingas tikslus terminas, visada geriau pasikalbėti iš anksto ir pasirūpinti, kad krovinys būtų paruoštas laiku. Tada ir mes galime jums pasiūlyti geriausią variantą, o ne skuboti ieškoti paskutinės minutės sprendimų, kurie visada kainuoja brangiau. Tikiuosi, šis informacijos kiekis padės jums geriau suprasti, kas vyksta tada, kai jūsų siunta išvyksta iš Olandijos.