Kiek užtrunka daiktų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą? Eksperto analizė ir laiko terminai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojama viena svarbi tiesa: klientams svarbiausia yra ne tik kaina, bet ir tikslumas, bei ypatingai – laikas. Kai verslas planuoja logistiką arba asmuo laukia ilgiau užsakytos prekės, kiekviena valanda praranda savo vertę. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdime iš savo klientų, yra šis: „Kiek užtrunka daiktų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą?“.

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas žodis. Nors atstumas tarp šių šalių atrodo nėra milžiniškas, pervežimo trukmę lemia daugybė veiksnių, pradedant nuo krovinio rūšies ir baigiant transporto priemonės technine būkle bei oro sąlygomis. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsime, kas tiksliai įtakoja šio kelionės trukmę, ką tikėtis ir kaip tinkamai suplanuoti siuntą.

Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių Europos logistikos mazgų. Čia susikerta prekių srautai iš viso pasaulio, o Roterdamo uostas yra didžiausias Europoje. Tai reiškia, kad krovinių iš Olandijos į Lietuvą srautas yra intensyvus ir nuolatinis. Tačiau didelis srautas daro savo – didesnė eismo įtanka, ilgesnės išsiuntimo eilės ir dažnesnės delsos.

Standartinis atstumas nuo centrinės Olandijos (pvz., Amsterdamo ar Utrechto apylinkių) iki Vilniaus arba Kauno automobiliu sudaro maždaug 1600–1800 kilometrų viena kryptimi. Teoriškai, vairuotojui galėtų užtekti maždaug 18–20 valandų nuolatinio vairavimo, tačiau praktikoje tokia situacija yra neįmanoma dėl griežtų vairuotojų darbo ir poilsio režimo nustatymų bei techninių sustojimų.

Taigi, jei kalbėtume apie idealų scenarijų, kai užsakomas pilnas sunkvežimio krovinys (FTL – Full Truckload), kurį veda vienas vairuotojas, standartinis pristatymo laikas svyruoja nuo 2 iki 3 dienų. Tai yra labiausiai paplitęs terminas, kurį verta turėti omenyje planuojant savo veiklą. Tačiau tai tik virškalnė. Norint suprasti pilną paveikslą, reikia žiūrėti giliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Norint suteikti kuo išsamesnę informaciją ir padėti jums suprasti logistikos niuansus, parengėme išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai kylančių klausimų apie daiktų gabenimą iš Olandijos į Lietuvą.

1. Koks yra greičiausias galimas pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Greičiausias galimas pristatymas laikas priklauso nuo to, kokia logistikos schema pasirenkama. Jei klientas pageidauja ekspresinio pervežimo ir yra pasirengęs sumokėti už dviejų vairuotojų komandą arba už ypatingą prioritetą, krovinys gali pasiekti Lietuvą net per 24–30 valandų. Tačiau tai yra retas atvejis, dažniaus taikomas labai skubioms ir brangioms siuntoms. Populiariausiu atveju, kai krovinys vežamas standartiniu būdu vieno vairuotojo, greičiausias realus laikas yra apie 48 valandas (2 dienos), jei krovinys yra jau paruoštas ir išvežtas iš sandėlio nedelsiant.

2. Kodėl dalinis krovinys (LTL) gabenimas trunka ilgiau nei pilnas?

Dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) atveju trukmė dažnai svyruoja nuo 3 iki 5 dienų, o kartais ir ilgiau. Kodėl? Nes tai nėra tiesioginis važiavimas iš taško A į tašką B. Dalinis krovinys reiškia, kad sunkvežimis turi surinkti prekes iš kelios skirtingų siuntėjų vietų Olandijoje arba susikaupti tam tikrame terminale (konsolidacijos sandėlyje). Vairuotojas turi apvažiuoti kelis sandėlius, užpildyti tentą, o tik tada vykti į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, procesas atvirkščias – reikia iškrauti kelis klientus skirtingose vietose. Šie „stopai“ (sustojimai) prideda daug laiko.

3. Kokios vairuotojo darbo taisyklės įtakoja gabenimo greitį?

Europos Sąjungoje galioja griežtos vairuotojų darbo ir poilsio taisyklės, kurios yra nepajudinamos. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęstas iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Be to, po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo arba po 6 valandų bendro darbo, vairuotojas turi teisę į 45 minučių pertrauką. Atsižvelgiant į šias taisykles ir 1700 km atstumą, vairuotojas tiesiogiai fiziškai negali nuvažiuoti šio kelio be pernakvojimo. Standartiškai kelionė reikalauja maždaug vienos nakties viešbutyje arba sunkvežimyje poilsio aikštelėje.

4. Ar keliai Vokietijoje ir Lenkijoje gali sulėtinti transportą?

Absoliučiai taip. Maršrutas iš Olandijos į Lietuvą beveik visada eina per Vokietiją (dažniausiai per Ruhro sritį, kurios eismas yra ypač intensyvus) ir Lenkiją. Vokietijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai („Baustellen“), dėl kurių susidaro didžiuliai spūstys. Lenkijoje situacija gali būti panaši, taip pat tenka atsižvelgti į kelių kokybę. Bet kokia avarija ar didelis eismo įvykis šiose šalyse gali atidėlioti pristatymą bent kelias valandas, o kartais ir visą dieną. Patirtis rodo, kad reikia visada turėti laiko rezervą bent vienai dienai dėl neprognozuojamų situacijų keliuose.

5. Kaip krovinio rūšis (pvz., šaldytas, pavojingas) veikia terminus?

Specializuoti krovinių tipai reikalauja specialių sąlygų, kas gali pailginti arba pakeisti tvarkaraštį. Pavyzdžiui, šaldytų produktų (pervežimai šaldytuve) gabenimas reikalauja, kad vairuotojas reguliariai tikrintų temperatūrą ir užtikrintų, kad šaltkalvis veiktų tinkamai. Jei įvyka gedimas, reikia laukti techninės pagalbos, kad neišleistų prekių. Pavojingi krovinių (ADR) gabenimas taip pat turi griežtesnius maršrutus (kai kuriems kroviniams negalima važiuoti per miestus ar tunelius) ir reikalauja daugiau dokumentacijos, kas gali šiek tiek sulėtinti procesą pakrovimo/iškrovimo metu.

6. Ar muitinės procedūros užtrunka, nes tai yra tarptautinis pervežimas?

Nors Olandija ir Lietuva yra abi Europos Sąjungos narės ir tarp jų nėra sienų kontrolės ar muitinės tikrinimo kaip su trečiosiomis šalimis, dokumentinis „clearing“ vis tiek vyksta. Svarbu, kad visi dokumentai (prekių sandėliavimo lapai, sąskaitos-faktūros, CMR važtaraščiai) būtų užpildyti teisingai. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti sulaikytas patikrai. Tačiau, jei viskas tvarkinga, sienos kirtimas tarp ES šalių vyksta be stabdymų, tai nepadidina pristatymo laiko. Reikia tik nepamiršti, kad jei prekės atkeliauja iš ne ES šalių (pvz., iš JAV ar Kinijos) į Olandiją, o tik turi būti pervežtos į Lietuvą, tai gali reikalauti papildomo T1 dokumento išrašymo, kas užtrunka kelias valandas.

7. Kokį vaidmenį vaidina pakavimo ir įkrovimo greitis?

Dauguma vėlavimų nevyksta kelyje, o sandėliuose. Jei klientas Olandijoje nėra pasiruošęs krovinio išvežimui (pvz., dar neišrinko prekių, nėra keltuvojo arba vairuotojas turi eilę prie sandėlio vartų), prarandamos vertingos valandos. Standartinis pakrovimo laikas yra 1–2 valandos. Jei krovinys yra nestandartinis (pvz., ilgosios medienos, statybinės technikos), įkrovimas gali užtrukti ir pusę dienos. Tas pats taikoma ir iškrovimui Lietuvoje. Patirtis rodo, kad gerai suderintas pakrovimo laikas (angliškai – „loading window“) yra pusė sėkmės.

8. Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pervežimo trukmę?

Taip, labai stipriai. Tarptautiniai vairuotojai dažnai vengia vairuoti šventinėmis dienomis, ypač jei šventės yra didelės (Kalėdos, Velykos). Be to, dauguma sandėlių Olandijoje ir Lietuvoje savaitgaliais nedirba. Jei krovinys pasiekia sandėlį penktadienį vakare, jis gali būti iškrautas tik pirmadienį ryte. Taigi, techninis pervežimas gali trukti 2 dienas, bet visas procesas nuo užsakymo iki gavimo gali užtrukti 4–5 dienas dėl darbo grafikų. Vertinga patirtis: jei galite, planuokite siuntas pradžioje savaitės, kad išvengtumėte savaitgalio „užstrigimo“ terminaluose.

9. Kaip sezonas veikia krovinių pervežimo greitį?

Logistika turi savo sezonus. Pavasario ir vasaros pabaigoje (rugpjūtis–rugsėjis) padidėja statybinių medžiagų ir baldų pervežimai. Prieš šventes (lapkričio–gruodžio mėn.) didžiausias apkrovimas yra maisto prekių ir dovanų sektoriuje. Šiuo laikotarpiu sunkvežimių yra trūkumas, o olandų sandėliuose susidaro didelės eilės išvežti krovinius. Gali būti, kad standartinis 2 dienų terminas šiuo laikotarpiu išsiplečia iki 3–4 dienų dėl to, sunku radi laisvą transportą. Todėl rekomenduojama planuoti pervežimus iš anksto, ypač aukšto sezono metu.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja ir kaip tai sužinoti?

Profesionalios transporto kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, leidžiančias matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Jei matote, kad krovinio statusas pasikeitė į „Vėluoja“, pirmiausia susisiekite su savo ekspeditoriumi arba vadybininku. Dažniausiai vėlavimai yra nedideli (kelios valandos) ir susiję su eismu. Jei vėlavimas didesnis, geras brokeris sužinos, kas nutiko (avarija, techninis gedimas, dokumentų problemos) ir praneš jums. Niekada nereikėtų panikuoti, tačiau reikia būti informuotam, kad galėtumėte pranešti savo klientui arba sureguliuoti sandėlio darbą.

Išvada

Gabenimas iš Olandijos į Lietuvą yra gerai išvystytas ir efektyvus procesas, tačiau jis nėra paprastas „A taškas į B tašką“ persikėlimas. Kaip matėme iš aukščiau pateiktos informacijos, standartinis terminas yra 2–3 dienos pilniems kroviniams ir 3–5 dienos daliniams kroviniams. Tačiau už šiais skaičiais slepiasi sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro vairuotojų poilsio režimai, eigo situacijos Vokietijoje, sandėlių darbo grafikai ir net orų sąlygos.

Esu dirbęs šioje srityje pakankamai ilgai, kad galėčiau pasakyti: sėkmės paslaptis yra ne tik greičio siekime, bet ir tikslumo bei komunikacijos. Klientas, kuris žino, kas vyksta su jo siunta, visada laisviau jaučiasi. Todėl, renkantis transporto partnerį, neatsižvelkite tik į kainą. Pasirinkite ekspertus, kurie gali ne tik nuvežti prekes, bet ir sugebėti įvertinti rizikas, tinkamai suplanuoti maršrutą ir, jei kiltų nesklandumų, operatyviai spręsti problemas.

Planuodami savo siuntą, visada turėkite omenyje minimalią 2–3 dienų rezervą. Jei krovinys atvyks anksčiau – puiku, bet jei dėl objektyvių priežasčių užtruks dieną ilgiau, jūsų verslas nuo to nenukentės. Profesionali logistika – tai ne magija, o geras planavimas, patirtis ir atsakomybė už kiekvieną siuntą. Tikiuosi, ši informacija padės jums geriau suprasti procesus ir tiksliau planuoti savo veiklą bei lūkesčius.