Kiek užtruks namų perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą? Visas procesas ir laiko apskaita

Perkraustymas į kitą šalį yra vienas reikšmingiausių ir sudėtingiausių gyvenimo įvykių. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daugybę kartų mačiau, kaip šis procesas sukelia ne tik ekonominę, bet ir emocinę įtampą. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdėju iš klientų, planuojančių grįžti iš Nyderlandų į Lietuvą, yra labai paprastas: „Kiek tai užtruks?“.

Atsakymas, kaip ir dažniausiai būna logistikoje, nėra vienas skaičius. „Kiek laiko“ priklauso nuo begalės veiksnių – nuo jūsų daiktų kiekio ir pakavimo kokybės iki oro sąlygų Vokietijos autostradose ar netgi nuo to, ar vairuotojas spės pavėluoti prieš paskutinę keltą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir išsamiai paaiškinsiu, kas tiksliai lemia perkraustymo trukmę, kad galėtumėte planuoti savo kelionę be nereikalingo streso.

Svarbu iš karto suprasti skirtumą tarp kelionės trukmės (tai, kiek laiko sunkvežimis važiuoja keliu) ir viso proceso trukmės (nuo momento, kai susitariame dėl paslaugos, iki momento, kai paskutinė dėžė atsiranda jūsų naujuose namuose Lietuvoje). Dažnai klientai mano, kad jei važiavimas trunka 18 valandų, tai ir viskas įvyks per dieną, tačiau realybėje logistika yra sudėtingesnė.

Atstumas tarp Olandijos (pvz., Amsterdamo ar Roterdamo) ir Lietuvos (Vilniaus ar Kauno) automobiliu sudaro apie 1600–1800 kilometrų. Maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją. Tai ne trumpa kelionė, netgi lengvuoju automobiliu. Tačiau kai kalbame apie sunkvežimį, kuris sveria 40 tonų su kroviniu, taisyklės keičiasi. Sunkvežimių vairuotojai yra griežtai reguliuojami darbo laiko ir poilsio taisyklėmis (tachografai), o tai reiškia, kad vairuotojas negali tiesiog važiuoti 24 valandas iš eilės, net jei norėtų.

Taip pat labai didelę įtaką turi tai, ar renkatės išskirtinį krovinį (kai sunkvežimis atvyksta tik prie jūsų namų ir veža tik jūsų daiktus), ar suvestinį pervežimą (kai viename sunkvežimyje yra kelių klientų siuntos). Šis pasirinkimas gali pakeisti laiko apskaitą nuo 2 dienų iki dviejų savaičių.

Toliau straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime jums susidaryti realų laiko planą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka patys perkraustymo darbai (ikrovimas ir iškrovimas)?

Tai yra tas etapas, kurį klientai dažnai nepakankamai įvertina. Profesionali komanda gali įkelti vidutinio dydžio buto (apie 50–60 m²) turinį į sunkvežimį per 3–5 valandas. Tačiau tai yra idealus scenarijus. Jei kalbame apie namą su dideliu kiekiu baldų, rūsiu ar garažu, ikrovimas gali užtrukti ir visą dieną (8–10 valandų).

Pradedant nuo to, kad reikia išardyti baldus (lovas, spintas, darbo stalus), uždengti juos apsauginėmis dangomis, o paskui kruopščiai uždėti į dėžes smulkius daiktus – visa tai užima laiką. Patirtis rodo, kad klientai dažnai pervertina savo galimybes greitai susirūpinti smulkiomis detalėmis. Jei mūsų komanda atvyksta ryte ir turi laukti, kol jūs supakuojate paskutinius indus ar drabužius, tai viską atidėliauja.

Be to, labai svarbu yra prieigos galimybės. Olandijoje dauguma namų yra stačiakampiuose kvartaluose, o gatvės gali būti siauros. Jei sunkvežimis negali užvažiuoti tiesiai prie durų ir krovinys turi būti perneštas 50 ar 100 metrų, tai prideda papildomų valandų. Tas pats taikoma ir Lietuvoje – jei iškrovimo vieta yra centre, kur reikia specialios leidimo arba yra daug laiptų (be liftų), laikas didėja geometrine progresija.

2. Kiek laiko užtrunka pati kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Jeigu kalbame tik apie vairavimo laiką (t. y. „ratų ant kelio“ laiką), tai tai yra apie 18–22 valandas, priklausomai nuo konkrečios išvykimo vietos (pvz., iš Eindhoveno bus šiek tiek trumpiau nei iš Groningeno) ir paskirties vietos Lietuvoje (Vilnius ar Klaipėda).

Tačiau sunkvežimiai negali važiuoti toliau be sustojimų. Pagal Europos Sąjungos taisykles, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Taip pat po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net ir greičiausias atvejis, kai vairuotojas pradeda važiuoti anksti ryte, jis negali atvykti į Lietuvą tą pačią dieną (nors atstumas toks, kad lengvasis automobilis spėtų).

Paprastai šis maršutas padalinamas į dvi dalis. Pavyzdžiui, vairuotojas išvyksta iš Olandijos ryte, važiuoja iki Vokietijos arba Lenkijos sienos/Zakopanės/Varšuvos zonos, kur naktiniame poilsio aikštelėje praleidžia naktį. Ryte jis tęsia kelionę ir atvyksta į Lietuvą popietę. Taigi, tikrasis kelionės laikas, įskaitant poilsį, yra apie 1,5 – 2 dienos.

3. Koks skirtumas tarp „išskirtinio“ ir „suvestinio“ pervežimo laiku?

Tai, galbūt, svarbiausias faktorius, lemiantys jūsų laiką. Išskirtinis pervežimas (dedicated transport) reiškia, kad sunkvežimis, atvykęs pas jus, veža tik jūsų daiktus. Jis nustoja tik degalinėse ir poilsio aikštelėse. Šiuo atveju laikas yra labai tiksliai apskaičiuojamas: ikrovimo diena + kelionė (1–2 dienos) + iškrovimo diena. Visas procesas nuo pirmojo iki paskutinio kontakto trunka 2–4 dienas.

Kita vertus, suvestinis pervežimas (groupage / part load) yra pigesnis, bet lėtesnis. Čia jūsų daiktai užima tik dalį sunkvežimio (pvz., 5–10 m³). Logistikos kompanija turi surinkti keletą tokių siuntų, kad užpildytų visą sunkvežimį. Tai reiškia, kad jūsų daiktai gali būti paėmiami iš jūsų namų Olandijoje, o paskui vežami į sandėlį, kur laukia, kol bus surinkti kiti klientai iš to paties regiono.

Gali praeiti nuo 3 iki 14 dienų (o kartais ir ilgiau, ypatingai nelaimingais atvejais), kol sunkvežimis bus pilnas ir išvyks į maršrutą. Toliau, atvykęs į Lietuvą, jis gali nevykti tiesiai pas jus, o nueiti į sandėlį Vilniuje ar Klaipėdoje iškrauti dalį krovinių, o paskui važiuoti pas jus. Jei laikas yra kritinis (pvz., pradedate naują darbą), visada rekomenduoju rinktis išskirtinį pervežimą.

4. Ar pakuoti daiktus užtrunka ilgai, ir ar tai įtakoja išvykimo datą?

Pakavimas yra nematomas laiko valytojas. Jei planuojate daryti tai patys, praskirkite bent 2–3 dienas prieš planuojamą perkraustymą. Daugelis klientų mano, kad „pakuosim vakare prieš išvykimą“, tačiau tai dažnai baigiasi naktiniu stresu, nekokybiškai uždėtomis dėžėmis (kurios gali sugriūti kelyje) ir vėlavimu.

Jei užsakote profesonalų pakavimą, tai paprastai daroma prieš pat ikrovimo dieną arba tą pačią dieną ryte (jei daiktų nedaug). Komanda iš 3–4 žmonių gali supakuoti didelį namą per vieną dieną. Tai greičiau ir saugiau, nes mes naudojame specialias medžiagas – burbuliukų plėvelę, antklodes, karkasines dėžes. Geras pakavimas ne tik sutaupo laiko dėl greitesnio įkėlimo (dėžės lengviau sudedamos ant vienos kitos), bet ir apsaugo daiktus nuo pažeidimų, kas išvengia vėlavimų dėl draudimo išmokų tvarkymo vėliau.

5. Kaip metų laikas (vasara vs. žiema) veikia perkraustymo trukmę?

Logistikoje yra akivaizdžių „piko“ sezonų. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais – tai kraštutinės perkraustymo viršūnė. Žmonės nori perkraustyti, kai vaikai baigia mokyklą, oras gražus. Dėl to sunkvežimių ir vairuotojų trūksta. Jei planuojate perkraustytį rugpjūčio viduryje, gali būti, kad reikės laukti savaitę-dvi, kol bus galimas užsakymo langas. Be to, vasarą Europos keliais būna daugiau eismo įvykių, didesnių spūsčių, ypač Vokietijos autostradose ties statybomis, kas gali prailginti kelionę keletą valandų.

�iema situacija kitokia. Nors keliai gali būti slygūs (ypač Lenkijoje ir Lietuvoje), tačiau užsakymų yra mažiau. Tai reiškia, kad galima suderinti greitesnį išvykimą. Tačiau reikia atsižvelgti į trumpą dieną – vairuotojai negali dirbti tamsoje be specialių leidimų, o tai gali šiek tiek sulėtinti paskutinius kilometrus Lietuvoje, jei atvyksta vėlai vakare.

6. Ar yra kokių nors dokumentinių ar muitinės procedūrų, kurios gali prailginti laiką?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, muitinės patikros (t. y. muitų mokėjimo) paprastai nėra. Tai didelis pliusas, palyginti su perkraustymu iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos.

Tačiau tai nereiškia, kad nereikia jokių dokumentų. Mums būtina sudaryti detalių daiktų sąrašą (inventarinę apskaitą), kuriame nurodomi daiktai, jų būklė ir apytikslė vertė. Šis dokumentas turi būti paruoštas prieš išvykstant. Jei sąrašas sudarytas neteisingai, jo rengimas gali užtrukti kelias valandas. Be to, jei vežate brangius daiktus (pvz., paveikslus, antikvariatą, brangią elektroniką), gali reikėti papildomų draudimo polisų ar deklaracijų, nors tai retai užtrunka ilgiau nei dieną.

Svarbiausia – įsitikinkite, kad jūsų asmens dokumentai galioja. Jei vairuotojas sustoja pasienio kontrolėje (nors retai, bet tikrinimai vyksta), o pas keleivius nėra dokumentų, tai gali sukelti nemažą problemą.

7. Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda ar įvyksta avarija?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet apie jį kalbėti reikia atvirai. Per 20 metų kartais tai nutinka. Techninis gedimas arba avarija gali prailginti kelionę nuo kelių valandų (jei tai paprasta padangos keitimo problema) iki kelių dienų (jei reikia vilkti sunkvežimį servisas).

Kodėl aip tai svarbu laiko apskaitos atžvilgiu? Todėl, kad jei jums būtina gauti daiktus tam tikrą dieną (pvz., prieš atsakydami į nuomos sutartį), turite turėti „planą B“. Profesionalios pervežimo kompanijos turi techninę pagalbą ir draudimą, kuris padengia ne tik daiktų, bet ir atidėjimo išlaidas, tačiau fiziškai atvežti daiktų anksčiau negalima. Jei jums svarbus kiekvienas valandas, reikia pasirūpinti, kad kompanija turėtų galimybę siųsti kitą sunkvežimį, jei pirmasis sugestų (tai vadinama „kryžmine“ pagalba, tačiau ji brangi ir ne visada įmanoma iš karto).

8. Kaip Lietuvos ir Olandijos miestų struktūra veikia laiką?

Olandijos miestai dažnai yra labai suplanuoti, su siauromis gatvelėmis ir „kanalų“ architektūra. Sunkvežimiai ten turi specialias leidimus važiuoti į centrines dalis. Jei gyvenate centre (pvz., Amsterdame ar Utrechte), gali reikėti specialios leidimo (ontheffing), kad sunkvežimis galėtų stovėti prie namų. Gavimas šio leidimo gali užtrukti kelias dienas ir turi būti padaryta iš anksto. Be to, jei negalima stovėti prie pat durų, reikės mažesnės mašinos su kranu („autokranas“ arba „kelias“), kas padidins apkrovos operacijų trukmę.

Lietuvoje situacija paprastai lengvesnė dėl platesnių gatvių, tačiau senamiestyje (Vilnius, Kaunas) taip pat gali būti problemų. Taip pat reikia prisiminti, kad dauguma naujųjų gyvenamųjų kvartalų Lietuvoje turi apsaugos vartus, kurių kodus reikia gauti iš anksto, kad vairuotojas nepraleistų laiko laukdamas, kai kas išvyks atidaryti.

9. Ar galima užtikrinti, kad daiktai atvyks tiksliai nustatytu laiku?

Jei kalbame apie išskirtinį pervežimą, taip, galime numatyti labai tikslią laiką. Pavyzdžiui: „Ikrauname antradienį 10:00, išvykstame 14:00, atvykame į Lietuvą ketvirtadienį 12:00“. Tokio tikslumo siekiame ir dažniausiai pasiekiamame.

Jei kalbame apie suvestinį pervežimą, tikslaus laiko garantuoti neįmanoma. Mes galime pasakyti „savaitės diapazone“ (pvz., tarp 15 ir 20 dienos). Klientai dažnai klausia, kada vairuotojas paskambins prieš atvykstant. Standartinė praktika yra paskambinti 24–48 valandų iki iškrovimo. Todėl, jei planuojate atvykti į Lietuvą kartu su daiktais, būkite pasiruošę tam lankstumo – galbūt teks vieną naktį praleisti viešbutyje, laukiant sunkvežimio.

10. Ką aš, kaip klientas, galiu padaryti, kad procesas vyktų kuo greičiau?

Esu matęs tūkstančius perkraustymų, ir galiu pasakyti tikrai: kliento pasiruošimas yra 50% sėkmės. Greičiausiai vyksta tie perkraustymai, kur klientas: 1. Iš anksto susirašo detalių daiktų sąrašą. Tai greitina draudimo procedūras. 2. *Susirūpina prieiga.