Kiek užtruks mano perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir turiu pasakyti – tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kai susitinku su klientais arba gauju pirmąjį skambutį. Visiems norisi aiškumo, visiems nori žinoti, kada galės atsigulti į savo lovą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, išsikračius iš Nyderlandų gyvenimo. Atsakymas, tiesą sakant, nėra vienas skaičius, kurį būtų galima užrašyti ant popieriaus ir duoti į rankas, nes kiekvienas atvejis yra unikalus kaip pirštų atspaudai. Tačiau, kad jaučtumėtes saugesni ir suprastumėte procesą, paaiškinsiu, kas tiksliai turi įtakos tai, kiek užtruks jūsų perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą.

Pažiūrėkime į tai realiai. Atstumas tarp, tarkime, Amsterdamo ar Roterdamo ir Lietuvos didmiesčių yra apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo to, kur tiksliai gyvente Olandijoje ir kur kelsitės pas mus. Paprastam automobiliui tai būtų maždaug 16–18 valandų važiavimo be sustojimų, bet mes kalbame apie sunkvežimį su kroviniu. Čia viskas kitaip – sunkvežimis važiuoja lėčiau, yra didesnių apribojimų greičiui, o vairuotojas privalo laikytis poilsio režimo. Todėl vienas tikslus maršrutas į vieną pusę paprastai užtrunka maždaug 2–3 dienas, jei viskas eina pagal planą be jokių nepageidaujamų netikėtumų. Tačiau tai tik nuvažiavimo laikas, o visas perkraustymo procesas – tai ir krovimas, ir iškrovimas, ir organizaciniai momentai.

Daugelis žmonių galvoja, kad tai tiesiog „užkeliu ir važiuoju“, bet kasdieninėje praktikoje matau, kad dažniausiai laiko suvartoja ne patys važiavimai, o pasiruošimas ir logistika. Jei sakote, kad kiek užtruks mano perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą, turiu sužinoti ne tik adresus, bet ir tai, ką turite pervežti. Ar tai tik keli dėžės asmeninių daiktų po studijų, ar tai pilnas namų ūkis su pianinu ir didžiuliu sofu? Tai keičia visą žaidimo eigą. Taip pat labai didelę reikšmę turi tai, ar tai bus „dalinis krovinys“, kai mūsų sunkvežimys dar pasiima kitų klientų daiktus, ar išskirtinis reisas specialiai jums. Išskirtinis reisas visada yra greitesnis, nes mes nelaukiam nieko kito, tik jūsų.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, ką vadiname „langais“. Tarptautiniuose pervežimuose negali tiesiog atvažiuoti tuomet, kai tau patinka, jei šalia nėra vietos iškrovai arba jei reikia specialios leidimo vietovėje, pavyzdžiui, senamiestyje. Todėl, kai planuojate datą, visada vertėtų turėti galvoje, kad gali prireikti papildomo dienos ar dviejų lankstumo. Patirtis rodo, kad geriausia planuoti su atsarga, o ne viltis, kad viskas įvyks stebuklingai per 24 valandas. Dabar, kai jau turite bendrą vaizdą, pažiūrėkime į konkrečius klausimus, kuriuos dažnai klaunate ir kurie padės jums suprasti smulkmenas.

Pagrindiniai dalykai apie laiką ir maršrutą

Kiek realiai laiko reikia nuo to, kai vairuotojas ateina krauti, iki kol maną daiktus iškrauna Lietuvoje?

Visas procesas vidutiniškai trunka nuo 3 iki 5 dienų, tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Pirmoji diena paprastai eina į tai, kad vairuotojas su komanda atvyksta pas jūsų butą ar namus Olandijoje, iškrauna statomąsias dėžes, užpackuoja baldus ir užkrauna juos į sunkvežimį. Tai gali trukti nuo 4 iki 8 valandų, priklausomai nuo tūrio. Tada prasideda kelionė, kuri, kaip jau minėjau, trunka apie dvi dienas su privalomais poilsiais pernakvojant. Galiausiai, atvykus į Lietuvą, reikia rasti vietą parkavimui (prieš tai suderinus su savo miesto savivaldybe, jei reikia specialios žalos zonos) ir tada iškrauti. Jeigu viskas vyksta sklandžiai, pirmadienį krauname, antradienį ir trečiadienį važiuojame, ketvirtadienį jūs jau galite statyti baldus.

Ar ilgai važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją, ar ten dažnai įstringa?

Vokietija paprastai nėra problema, jei nėra didelių eismo įvykių, nes ten keliai puikūs, o sunkvežimiai gali važiuoti gan greitai. Tačiau Lenkija yra tas „butelio kaklelis“, kuris dažnai nulemia laiką. Ten keliai yra gerokai prastesnės būklės, daugiau remontų juostų, o prieš pat Lietuvos sieną arba net jos aplinkoje eismas kartais būna tiesiog užstrigęs. Esu matęs situacijų, kai 50 kilometrų ruožas Lenkijoje trukdavo pravažiuoti 4 valandas vien dėl to, kad buvo eismo įvykis arba sunkvežimis buvo apsivertęs. Todėl, kai sakau, kad kelionė užtrunka dvi dienas, turiu omenyje, kad viena iš jų gali būti praleista tiesiog bristanč per Lenkijos ruožus, ypač jei tenka važiuoti per šventes arba naktį, kai vyksta remonto darbai.

Kiek toli yra tas maršrutas iš Olandijos į Lietuvą ir ar tai keičia kainą?

Atstumas tikrai įtakoja ne tik laiką, bet ir galutinę sąskaitą, nors ne taip jau tiesiogiai kaip atrodo. Jei gyvenate pietų Olandijoje, pavyzdžiui, prie Maastricht, tai keliais šimtais kilometrų ilgiau nei jei būtumete iš šiaurės, iš Groningeno. Maršrutas dažniausiai eina per Vokietiją (A1 arba A3 autostradomis) ir per Lenkiją link Varšuvos, tada pasukant link Lietuvos. Bendras nuvažiuojamas atstumas svyruoja nuo 1500 iki 2000 kilometrų viena kryptimi. Tas atstumas nulemia degalų sąnaudas ir vairuotojo darbo užmokestį, tačiau didžiausią įtaką turi ne patys kilometrai, o tai, kaip efektyviai mes galime suplanuoti maršrutą, kad nereikėtų važiuoti tuščiais grįžtant.

Kas gali sustabdyti ar prailginti procesą

Kas dažniausiai sukelia vėlavimus ir kaip tai įtakoja mano perkraustymą iš Olandijos į Lietuvą?

Pagal mano ilgametę patirtį, dažniausiai vėlavimai kyla ne dėl techninių sunkvežimių gedimų, kaip galvoja dauguma, o dėl klientų arba dokumentų problemų. Kartais atvykstame į Olandiją krauti, o klientas dar nėra išpackavęs dėžių arba neturi paruošusių dokumentų, reikalingų išvykimui. Tai gali prailginti krovimą kelias valandas, o tai reiškia, kad vairuotojas praleidžia savo leidžiamą vairavimo laiką ir turi privalomai ilsėtis. Tokios minutės susideda į valandas, ir galiausiai atvykimas į Lietuvą nukelia dieną. Taip pat, jei kyla abejonių dėl kai kurių daiktų kilmės ar jie reikalauja specialių leidimų (pavyzdžiui, seni automobiliai ar alkoholis dideliais kiekiais), tai gali sustabdyti krovinį pasienio punkte.

Ar vairuotojų poilsis turi įtakos tam, kiek laiko užtruks perkraustymas?

Absoliučiai taip, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurio klientai dažnai nepaiso. Mes negalime priversti vairuotojo važiuoti 10 valandų iš eilės be perstojo – tai nelegalu ir, svarbiausia, nepaliaujamai pavojinga. Yra griežtos tachografo taisyklės: po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo per parą – 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad net jei atstumas atrodo trumpas, mes negalime jį įveikti viena diena. Vairuotojas tiesiog sustoja poilsio aikštelėje ir miega. Todėl net ir greičiausias perkraustymas negali būti trumpesnis kaip 36–48 valandų nuo išvykimo iki atvykimo vien dėl šių taisyklių.

O jeigu oras blogas, sniego ar lietaus, kaip tai veikia laiką?

Orai yra tas faktorius, kurio negalime kontroliuoti, bet kuris sugeba viską sugadinti. Žiemos mėnesiais, ypač gruodį ar sausį, kai Lenkijoje ar Vokietijoje pasitaiko stipraus sniego, sunkvežimiai važiuoja gerokai lėčiau. Matęs esu situacijų, kai autostradose būdavo uždaryti vienas eismo juostų, o greitis visų sunkvežimių nukristų iki 40 km/h valandą. Tada tas 2 dienų kelionės planas virsdama 3 ar 4 dienų maratonu. Taip pat drėgna orą gali sudaryti problemų patį krovimo dieną – jei lyja, reikia laukti, kol išsausės rampa arba reikia papildomai apsaugoti daiktus, kas visada užtrunka. Todėl visada rekomenduoju planuoti perkraustymą ne patį šaltųjų mėnesių vidurį, jei tai įmanoma.

Krovimo, iškrovimo ir dokumentų niuansai

Ar greičiau, jeigu aš pats padėsiu krauti ar turiu laukti jūsų komandos?

Tai priklauso nuo to, ką vadiname „padėti“. Jei jūs paruošiate dėžes ir išsinešate jas į laukan prie sunkvežimio, tai tikrai pagreitina procesą, nes mūsų krovėjai nereikia lipti aukštyn ir žemyn kiekvieną kartą. Tačiau jei bandote įsikišti į patį krovimą, nepritaikydami baldų ar nežinodami, kaip juos užtvirtinti, tai gali tik trukdyti. Profesionali komanda, kuri dirba kartą su šimtus kartų, žino, kaip padėti daiktus taip, kad jie neužimtų per daug vietos ir neišsirinktų. Geriausia, ką klientas gali padaryti greičiui, tai turėti viską išsirūšiuota ir pažymėta, o fizini darbą palikti mums. Taip mes sutaupome mažiausiai 2–3 valandas.

Kiek laiko užtrunka surašyti inventoriaus sąrašą ir ar tai būtina?

Inventoriaus sąrašas (angliškai vadinamas „packing list“) yra būtinas ne tik dėl to, kad žinotumės, ką vežiate, bet ir dėl muitinės reikalavimų, bei draudimo. Be galo svarbu, kad sąrašas būtų tikslus. Procesas paprastai vyksta lygiagrečiai su krovimu – vienas žmogus krauna, kitas įrašo numerį ant dėžės ir ją užfiksuoja sąraše. Paprastam, 3–4 kambarių butui tai gali užtrukti apie valandą. Jeigu sąrašo nėra arba jis padarytas ant kelio, tai gali sukelti įtarimų pasienio poste, o tokiu atveju gali tekti atidaryti visą sunkvežimį ir patikrinti kiekvieną dėžę. Tai gali prailginti perkraustymą iš Olandijos į Lietuvą net keletą valandų, o tai labai nervina.

Ar turiu būti Lietuvoje tą dieną, kai atvažiuoja sunkvežimis, ar galiu atvykti vėliau?

Techniškai sunkvežimis gali atvykti ir iškrauti be jūsų, jeigu pasirūpinsite, kas jį priims, atidarys duris ir prižiūrės procesą. Tačiau aš visada rekomenduoju būti ten arba bent jau turį atstovą, kurį pilnai pasitikite. Viena vertus, iškrovimo metu gali atsirasti nenumatytų situacijų – pavyzdžiui, sofa neįeina pro duris arba reikia nuspręsti, kur padėti didelį spintą.