Kiek užtruks daiktų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos: Visas vadovas ir eksperto vertinimas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, dažniausiai girdimas klausimas nėra apie kainą ar apie dokumentų tvarkymo subtilybes. Žmonės visada klauso vieno ir to paties: „Kada mano daiktai bus pas mane?“. Tai natūralu – laikas šiuolaikiniame pasaulyje yra viena brangiausių valiutų, ypač kai kalbame apie perkamą turtą, verslo atsargas ar asmeninius daiktus, keliančius iš Olandijos į Lietuvą.

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas žodis ar skaičius. Nors atstumas tarp Amsterdamo (ar Roterdamo – pagrindinio logistikos mazgo) ir Vilniaus geografiškai nėra milžiniškas, logistika – tai ne tik fizinis atstumas. Tai kompleksinis procesas, į kurį įeina kelių kokybė, uosto krūvis, vairuotojų darbo laiko apribojimai, oro sąlygos ir, žinoma, pati pervežimo rūšis. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamečiu patyrimu ir padėsiu suvokti, ką tiksliai reiškia „pristatymo laikas“ ir nuo ko jis priklauso.

Įvadas

Olandija (Nyderlandai) yra viena svarbiausių logistikos širdų visoje Europoje. Roterdamo uostas yra didžiausias uostas Europoje, o šalies geografinė padėtis leidžia jausti ją kaip sandūrą tarp Šiaurės Europos ir kontinento. Tai reiškia, kad prekės iš Olandijos dažnai keliauja ne tik iš gamyklų ar sandėlių, bet ir atplaukia iš viso pasaulio prieš pradedant žemyninę kelionę į Lietuvą.

Kai kalbame apie daiktų pervežimą iš Olandijos į Lietuvą, turime atskirti kelis pagrindinius scenarijus. Ar tai yra pilna sunkvežimio siunta (FTL – Full Truck Load), ar tai dalinė siunta (LTL – Less Than Truck Load)? Ar tai yra standartinis paštas, kurių siunta (pvz., „DHL“, „UPS“), ar perhaps ekspresinis pervežimas? Kiekvienas iš šių variantų turi savo laiko režimą.

Bendrai taikant, jei įsivaizduojame idealias sąlygas – kai krovinys jau yra paruoštas Olandijos sandėlyje, vairuotojas poilsio, o keliai švarūs – standartinis sunkvežimio pervežimas trunka nuo 1 iki 3 dienų. Tačiau praktikoje „idealios sąlygos“ yra retis. Dažniausiai klientas susiduria su terminais, kurie svyruoja nuo 3 iki 7 dienų dėl konsolidacijos (kai kelių klientų siuntos sujungiamos į vieną sunkvežimį) ar kitų techninių detalių.

Svarbu suprasti, kad pervežimo laikas prasideda ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja iš Olandijos, o dažniausiai tada, kai užsakymas yra suformuotas ir patvirtintas. Jei perkate daiktą iš Olandijos internetinės parduotuvės, pirkėjo apsaugos laikotarpis (prekių paruošimas siuntimui) gali užtrukti 1–3 dienas prieš patį pervežimą. Todėl, norint tiksliai sužinoti, kiek užtruks, reikia žiūrėti ne tik į žemėlapį, bet ir į sutarties sudėtį.

Šiame straipsnyje mes detaliai išnagrinėsime visus veiksnius, lemiančius greitį, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime jums nustatyti realius lūkesčius.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateiksiu atsakymus į dešimt klausimų, kurios man teko girdėti daugiausia kartų per mano dvidešimt metų trunkančią karjerą. Jie padės suvokti visą proceso spektrą.

1. Koks vidutinis daiktų pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis, arba galiau sakyti, standartinis laikas, kuriuo vadovaujasi didžioji logistikos kompanijų dalis, yra nuo 2 iki 4 darbo dienų. Tai taikoma daliniams kroviniams (LTL). Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo adreso į jūsų gavėjo adresą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose, šis laikas gali sutrumpėti iki 1–2 dienų.

Tačiau būkite atsargūs su terminu „darbo diena“. Jei siunta išvyksta penktadienį popietę, savaitgalis logistikoje paprastai neįskaitomas (nors vairuotojai gali važiuoti ir šeštadienį, sandėliai Lietuvoje dažniausiai dirba tik iki vidurdienio arba visai nedirba). Taigi penktadienio siunta gali pasiekti jums tik antradienį ar trečiadienį. Ekspresinės siuntos, kai kuriamas atskiras vairuotojas be sustojimų, gali atvykti per 24 valandas, tačiau tai kainuoja kelis kartus brangiau.

2. Kodėl siunta gali užtrukti ilgiau nei numatyta? Kokie yra pagrindiniai vėlavimo priežastys?

Per mano praktiką matyčiau, kad vėlavimai dažniausiai nėra susiję su pačiu važiavimu. Vėlavimai dažniausiai įvyksta dėl „pirmosios ir paskutinės mylios“ problemų.

Pirmiausia, tai yra krovinio paruošimas Olandijoje. Olandų verslas yra labai organizuotas, tačiau jei sandėlys neturi pakankamai krovėjų tam dienai arba atsiranda techninių trukdžių (pvz., vyniojimo mašinos gedimas), sunkvežimis gali praleisti pusę dienos laukdamas pakrovimo. Antra, tai yra konsolidacijos sandėliai. Jei siunta nėra pilna sunkvežimio, ji važiuoja į tarpinį sandėlį (pavyzdžiui, netoli Roterdamo ar Venlo), kur ji laukiama, kol užpildomas kitų klientų krovinių konteineris ar sunkvežimis. Tai gali užtrukti papildomai 1–2 dienas.

Trečia, ir labai svarbu, yra techninė būklė kelyje. Maršutas eina per Vokietiją (A1 autostrada) ir Lenkiją. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, dėl kurių susidaro didžiuliai spūstys, ypač prie Eseno, Dortmundo ar Hanoverio. Lenkijoje kelių kokybė (nors gerėja) gali lemti lėtesnį važiavimą. Be to, orų sąlygos žiemos metu (sniegas, ledas) gali visiškai sujungti eismą A2 autostradoje.

3. Ar atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos yra didelis, kaip tai veikia laiką?

Fiziškai atstumas nuo Olandijos centro (pvz., Utrechtas) iki Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Atrodo, kad sunkvežimis, galintis važiuoti 80–90 km/h greičiu, turėtų įveikti šį atstumą per maždaug 20 valandų. Tačiau logistikoje ne taip paprasta.

Sunkvežimių vairuotojų darbo laiką reglamentuoja griežti Europos Sąjungos reglamentai (tachografai). Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per dieną jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai reiškia, kad net ir idealiausiu atveju, 1700 km maršrutą neįmanoma įveikti viena diena be pažeidžiant įstatymų. Paprastai šis maršrutas užtrunka mažiausiai dvi vairavimo dienas su nakvyne pusiaukelėje (dažniausiai Vokietijoje arba Lenkijoje). Todėl net ir „greičiausia“ siunta negali atvykti anksčiau kaip po 24–30 valandų, dažniausiai tai užtrunka 48 valandas dėl poilsio laiko ir pakrovimo/iškrovimo procedūrų.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) ir pilno krovinio (FTL) pervežimo laikas?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai supainioja. FTL (Full Truck Load) – tai kai jūsų siunta užima visą sunkvežimį (arba puse, bet tai jau yra atskiras susitarimas). Sunkvežimis atvažiuoja prie siuntėjo, pakrauna ir važiuoja tiesiai prie gavėjo. Šiuo atveju laikas yra labai prognozuojamas – 1–2 dienos.

LTL (Less Than Truck Load) – tai kai jūsų siunta (pavyzdžiui, 2 europaletės) yra kraunama į sunkvežimį kartu su kitų žmonių siuntomis. Čia procesas atrodo taip: 1) Sunkvežimis surenka siuntas iš įvairių Olandijos vietų. 2) Veža jas į konsolidacijos sandėlį. 3) Sandėlyje kroviniai iškraunami ir rūšiuojami pagal maršrutus (pvz., „į Lietuvą“, „į Latviją“). 4) Užkraunamas į kitą sunkvežimį, kuris važiuoja į Rytus. 5) Atvykus į Lietuvą (pavyzdžiui, į Kauno ar Vilniaus terminalą), siunta vėl gali būti iškraunama ir perkraunama į mažesnį automobilį pristatymui „prie durų“.

Kiekvienas šis žingsnis (iškrovimas-krovimas) suvokia laiką – tai papildomos 12–24 valandos kiekviename etape. Todėl LTL siuntos Lietuvoje dažnai pasiekia per 3–5 darbo dienas.

5. Ar muitinės procedūros uždelia pervežimą tarp Olandijos ir Lietuvos?

Kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, tarp šalių nėra „vidinės“ muitinės kontrolės sienos. Tai reiškia, kad sunkvežimiai paprastai nepristabdomi sienoje (prie Lenkijos-Lietuvos arba Vokietijos-Lenkijos sienos) dokumentų patikrinimui.

Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų reikia mažiau. Visada turi būti pateiktas CMR konosamentas (krovinio vežimo sutartis), prekių sąrašas (pakuolė) ir, jei reikia, pirkimo-sutarties kopija. Jei dokumentuose yra klaidų (pvz., neteisingai nurodyta prekių vertė ar tariffo kodas), siunta gali būti „ušaldyta“ muitinės poste, net jei ji keliauja viduje ES, ypač jei tai yra akcizuojamos prekės (alkoholis, tabakas) ar prekės, kurių judėjimą kontroliuoja specialios tarnybos.

Be to, jei prekės atkeliauja iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos) į Olandiją, o iš ten yra persiunčiamos į Lietuvą, tai yra vadinama „vidinės ES siuntos“ procedūra. Tokiu atveju Olandijoje turi būti atliktas importas (mokami mokesčiai), o tik tada prekė gali būti laisvai vežama į Lietuvą. Jei šis žingsnis Olandijoje nebuvo atliktas teisingai, Lietuvos muitinė gali sustabdyti siuntą, kas užtrunks dienomis ar net savaitėmis.

6. Ar savaitės diena (pirmadienis vs penktadienis) turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Logistika veikia ritmiškai, ir šis ritmas susijęs su sandėlių darbo laiku.

Pirmadieniai paprastai yra labai užimti – dauguma siuntų yra surinkta per savaitgalį (jei užsakymai buvo padaryti anksčiau) ir išsiunčiami ryte. Tačiau dėl didelio srauto gali kilti spūstys tiesiog prie išvažiavimo iš sandėlių vartų.

Ketvirtadieniais ir penktadieniais siunčiantys klientai turi būti ypatingai atsargūs. Jei siunta išvyksta penktadienį popietę (po 12:00 val.), ji gali nepasiekti tarpinio terminalo Vokietijoje ar Lenkijoje laiku, kad jį aptarnautų tą pačią dieną. Tai reiškia, kad ji stovės savaitgalį ir ją pradės vežti tik pirmadienį ryte. Tokiu atveju, nors techniškai kelyje ji praleidžia mažiau laiko, kalendorinis laikas (tai, ką mato klientas) išauga nuo 2 dienų iki 4–5 dienų. Mano patarimas: stenkite užtikrinti, kad siunta išvyktą anksčiau ketvirtadienio, jei norite ją gauti kitą savaitę.

7. Kaip veikia daiktų pervežimas iš Olandijos parduotuvių (pvz., „Bolia“, „Marktplaats“ ar internetinių parduotuvių)?

Dažnai klientai perką baldus iš Olandijos (pvz., iš „IKEA“ ar mažųjų gamintojų) arba naudojasi aukcionų platformomis. Čia procesas šiek tiek skiriasi. Jei perkate iš didelės parduotuvės, jos dažnai turi savo centrinius sandėlius, iš kurių siunčia standartiniu būdu (paprastai 3–5 dienos).

Tačiau jei perkate iš „Marktplaats“ (Olandijos analogas „Skelbiu.lt“), tai yra privačios asmenys arba mažos įmonės. Jos dažnai neturi galimybės pakrauti paletės. Tokiu atveju reikalingas „vykdomasis pervežimas“ (courier service), kur vairuotojas atvyksta prie durų, padeda įkrauti daiktus (net jei tai nėra supakuota ant paletės) ir veža juos į Lietuvą. Tokios siuntos dažnai sujungiamos su kitomis mažomis siuntomis („groupage“).

Dėl to, kad reikia suderinti aptarnavimo laiką su privačiu asmeniu (kuris dirba nuo 9:00 iki 17:00 ir gali nebūti namie), bei dėl daugiau manuelinio darbo (krovimas be keltuvo), šios siuntos dažnai užtrunka ilgiau – vidutiniškai 5–7 darbo dienas. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje pietūs (lunch break) yra šventa šventė – nuo 12:00 iki 13:00 dauguma sandėlių ir parduotuvių nėra pasiekiami.

8. Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku, ir kiek tikslūs šie duomenys?

Dabar, 2024 metais, GPS stebėjimas yra standartas. Beveik visos rimtos pervežimo kompanijos suteikia galimybę stebėti siuntą. Tačiau kaip ekspertas turiu įspėti: GPS duomenys nėra 100% tikslūs planuojant atvykimo laiką (ETA).

Jūs galite matyti, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Hanoverio jau 2 valandas. Sistema gali rodyti „Vėluoja“. Tačiau tai gali būti tiesiog planinis vairuotojo poilsis arba eilė į degalinę, kur reikia užpildyti AdBlue. Kitas dalykas – GPS rodo sunkvežimio, o ne jūsų konkrečios siuntos vietą. Jei sunkvežimis atvyko į Kauno terminalą, bet jūsų siunta bus iškrauta tik rytoj (kadangi terminalo darbuotojai jau išėjo), sistema gali rodyti „Atvyko“, tačiau realiai pristatymas į jūsų namus įvyks po 24 valandų.

Todėl stebėjimas yra puiki priemonė sužinoti, ar siunta juda, tačiau neverta remtis tik sekundžių tikslumu, planuodant savo laiką. Geriausia klausti savo vadybininko (dispatcherio) apie numatomą pristatymo laiką (time slot), kuris paprastai patvirtinamas vieną dieną iki pristatymo.

9. Ar metų laikas (žiema vs vasara) turi įtakos pervežimo trukmei?

Taip, įtaka yra nemaža, nors ir ne tokia tiesioginė kaip galvojate. Vasarą keliai geri, tačiau yra kita problema – turizmas ir statybų sezonas. Vasarą Vokietijoje ir Lenkijoje vyksta milžiniški kelių remonto darbai. Daugiau „žaliosios šviesos“ juostų, siaurinimų vienų juostų. Tai sukuria spūstis, kurios gali uždelsti sunkvežimį valandomis.

Žiemą problema gali būti orai. Nors Olandija ir Vakarų Lenkija retai patiria stiprius sniego audras, rytinė Lenkija ir Lietuva gali būti padengtos sniego.