Kiek užtruks daiktų gabenimas mikroautobusu į Olandiją?

Tarptautinių pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų ir per tą laiką girdėjau vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kiek tai laiko užtruks?“. Ypač kalbant apie daiktų gabenimą mikroautobusu į Olandiją (Nyderlandus). Atrodytų, kad atstumas nėra toks didelis, o šiuolaikiniai keliai geri, tačiau logistika – tai ne tik geografinis atstumas žemėlapyje. Tai tiksliai suplanuotas procesas, kurį įtakoja ne vienas tik vairuotojo greitis, bet ir daugybė kitų, dažnai klientams nematomų veiksnių.

Jei planuojate siųsti siuntą arba keliate su keletu kraičių iš Lietuvos į Olandiją (Amsterdamą, Roterdamą, Hagą ar Eindhoveną), svarbu žinoti, ką tiksliai reiškia „pristatymo laikas“. Ar tai viena diena, dvi, o gal reikės susitaikyti su savaitės laukimu? Šiame straipsnyje aš, remiantis ilgamečia praktika, išsamiai paaiškinsiu, kaip formuojasi pristatymo terminai, ką jūsų laukia kelyje ir kodėl kartais terminai gali šiek tiek pasislinkti.

Olandija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o krovinių srautai tarp šalių yra itin intensyvūs. Mikroautobusų pervežimai čia yra populiariausias pasirinkimas dėl jų universalumo – jie gali paimti mažesnę siuntą tiesiai iš durų ir pristatyti ją į gatvės, kurios didelis sunkvežimis net nepriartos, vidų. Tačiau šis patogumas turi savo specifiką, dėl kurios laiko skaičiavimas tampa sudėtingesnis.

Pirmiausia, pažiūrėkime į geografiją. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600–1700 kilometrų. Teoriškai, vairuojant be sustojimų nuolatiniu greičiu, tai galėtų užtrukti apie 16 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime tokių sąlygų nėra. Mes turime vairuotojo poilsio režimus, technines apžiūras, galimas eismo spūstis, o svarbiausia – krovinių įkėlimo ir iškrovimo procedūras.

Standartinis, optimalus laikas, kurį vertintume kaip realų, kai kalbame apie pilną mikroautobuso (kai krovinys yra jau surinktas ir paruoštas) važiavimą į Olandiją, yra 1–3 dienos. Tačiau šis skaičius yra labai sąlyginis. Jei tai yra „skubus“ arba „ekspresinis“ reisas, kai mikroautobusas važiuoja tik su jūsų kroviniu (dedikuotas reisas), jis gali pasiekti paskirties vietą ir per 24–30 valandų, atsižvelgiant į vairuotojo darbo laiko apribojimus (tuo daugiau kalbėsime toliau). Tačiau dažniausiai klientai pasirenka ekonomiškesnį variantą – konsoliduotą siuntą. Tada laikas gali išsiplėsti iki 3–5 dienų, nes reikia laukti, kol mikroautobusas užpildomas kitais kroviniais Lietuvoje arba prieš pasiekiant Olandiją.

Svarbu suprasti, kad kelyje į Olandiją mes privalome važiuoti per Lenkiją ir Vokietiją. Tai dvi šalys, kuriose eismo intensyvumas yra milžiniškas, ypač Vokietijos automagistralėse (Autobahn). Čia dažnai vyksta remonto darbai, o dėl didelio sunkvežimių srauto susidaro spūstys, kurios gali atidėlioti pristatymą kelias valandas. Be to, Olandijoje griežtai stebimos vairuotojo darbo taisyklės, todėl bandymas „nubėgti“ laiką nelegaliai gali baigtis ne tik baudomis, bet ir ilgesniu sustojimu patikrinimo metu.

Taip pat būtina paminėti dokumentaciją. Nors Lietuva ir Olandija yra ES narės, kai kurie kroviniai (pavyzdžiui, alkoholinės drinklės, tabako gaminiai arba kai kurios technologinės prekės) gali reikalauti papildomų dokumentų arba akcizų užtikrinimo. Jei dokumentai yra neteisingai parengti, tai gali sustabdyti transportą pasienio kontrolės punktuose arba pačioje Olandijoje.

Ką dar lemia laiką? Siuntos pobūdis. Jei tai yra keletas dėžių su asmeniniais daiktais, įkėlimas užtrunka 15 minučių. Jei tai yra furnitūra, kurią reikia išmontuoti, uždėti ant apsauginės pakuotės (pakavimas į „burbulą“), o vėliau Olandijoje ją nešti į antrą aukštą be lifto – tai gali užtrukti kelias valandas vietoje. Tokios smulkmenos turi įtakos galutiniam terminui, nors kelionės trukmės tiesiogiai nepakeičia.

Verta paminėti ir sezoniškumą. Pavasarį ir rudenį, kai prasideda daugiašeimiai išsikraustymai į Olandiją (darbuotojų migracija), pervežimo kompanijos yra apkrautos. Mikroautobusų vietos užsakomos iš anksto, o laisvų mašinų gali trūkti. Tada net ir paprastas siuntos pervežimas gali užtrukti ilgiau dėl to, kad reikia derinti grafikus su kitais klientais.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nėra vieno atsakymo, tinkančio visiems. Vidutinis standartas, kurį aš vadinau „saugiu laiku“, yra 2–3 dienos nuo krovinio paėmimo iki jo pristatymo į gavėjo rankas Olandijoje. Jei reikia greičiau – reikia planuoti dedikuotą reisą. Jei leidžia laukti – galima sutaupyti pasirinkus konsoliduotą transportą. Toliau straipsnyje atsimsiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte dar geriau suprasti šį procesį ir pasiruošti savo siuntai.

DUK

1. Koks yra greičiausias įmanomas laikas daiktų pristatymui į Olandiją mikroautobusu?

Greičiausias įmanomas laikas, atsižvelgiant į vairuotojo darbo laiko taisykles (EEC reglamentas), yra maždaug 24–30 valandų. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei užsakote dedikuotą reisą, t. y. mikroautobusas važiuoja tik su jūsų kroviniu ir tiesiogiai vyksta į paskirties vietą be sustojimų pas kitus klientus. Tokiu atveju vairuotojas gali važiuoti beveik be pertraukų (išskyrus privalomas 45 minučių pertraukas kas 4,5 valandos), tačiau dėl didelio atstumo (apie 1600 km viena kryptimi), jam vis tieks reikės bent vienos pilnos 9 ar 11 valandų nakvynės. Taip pat svarbu atsižvelgti į įkėlimo laiką – jei krovinys paruoštas iš anksto ryte, mikroautobusas gali išvykti nedelsiant ir prie Amsterdamo ar Roterdamo gali būti jau kitą dieną vakare. Tačiau tai brangiausias pasirinkimas.

2. Kodėl konsoliduotas pervežimas trunka ilgiau nei viena diena?

Konsoliduotas pervežimas reiškia, kad tas pats mikroautobusas veža kelias skirtingas siuntas iš skirtingų siuntėjų. Siekiant užpildyti mikroautobusą (paprastai tai 8–10 Europos paletų vietų arba apie 1,5–2 tonos krovinio), logistikos kompanija turi surinkti pakankamai krovinių. Tai reiškia, kad jūsų siunta gali būti paėmta pirmą dieną, tačiau mikroautobusas dar gali važinėti po Lietuvą renkamas kitas siuntas. Vėliau, kai mašina pilna, ji vyksta į Olandiją. Be to, Olandijoje taip pat reikia iškrauti visus klientus. Jei jūsų gavėjas yra paskutinis sąraše, pristatymas gali užtrukti iki 3–4 dienų nuo paėmimo momento. Šis metodas taikomas siekiant sutaupyti pinigų, nes kaina padalijama tarp visų klientų.

3. Kaip vairuotojo darbo laikas įtakoja pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių techninių veiksnių. Pagal ES įstatymus, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką. Para (24 valandos) vairuotojas gali dirbti ne daugiau kaip 9 valandas (kartais gali ištiesti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po to privaloma bent 11 valandų poilsio pertrauka. Dėl to, net jei kelionė į Olandiją truktų 16 valandų grynojo važiavimo laiko, vairuotojas negali tai nuveikti viena diena. Jis privalo sustoti pernakvoti. Todėl, net ir skubiai važiuojant, minimalus laikas yra apie 1,5 dienos (pvz., išvykimas pirmadienį ryte, atvykimas antradienio pavakare). Ignoruoti šias taisykles negalima, tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga.

4. Ar galioja kokie nors apribojimai vairavimui Vokietijoje ir Olandijoje, kurie gali prailginti kelionę?

Taip, Vokietijoje ir Olandijoje yra griežti apribojimai sunkvežimiams ir mikroautobusams, kurių bendroji leistina masė viršija 3,5 tonas (dauguma krovinių mikroautobusų svorio kategorija). Vokietijoje ir Olandijoje yra nustatyti „poilsio laiko“ draudimai arba apribojimai važiavimui naktį ir sekmadieniais / šventėmis. Nors šie draudimai nėra tokie griežti kaip, tarkime, Prancūzijoje, vis tiek reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrose vietose negalima vykti tam tikru laiku. Be to, Vokietijos automagistralėse yra daug pastovių greičio apribojimų (baustellen) dėl remonto darbų, ir judėjimo juostos gali būti susiaurintos, kas gerokai sulėtina greitį. Olandijoje, ypač prie didmiesčių, yra dažni „riešutų“ (ribose) greičio apribojimai, dėl kurių judėjimas taip pat sulėtėja.

5. Kiek laiko užtrunka pačiame krovinio įkėlimas ir iškrovimas?

Tai dažnai nepaisomas, bet labai svarbus laiko komponentas. Paprastas įkėlimas (vienos ar dviejų euro palletų) su keltuvu trunka apie 15–30 minutes. Tačiau jei krovinys yra „kraunalas“ (krūva dėžių, maišų, baldų, kurie nėra ant paletės), įkėlimas gali užtrukti nuo 1 iki 3 valandų. Vairuotojas turi padėti įkrauti krovinį, užtvirtinti jį juostomis, kad jis nešoktų kelionės metu. Tas pasikartoja ir iškrovimo metu Olandijoje. Jei gavėjas nėra pasiruošęs (nėra kas iškrauti, reikia nešti per ilgą atstumą), tai taip pat valandas prideda prie bendro laiko. Todėl visada raginu klientus paruošti krovinius ant paletų arba aiškiai informuoti apie „kraunalo“ pobūdį.

6. Ar reikia muitinės procedūrų, ir ar jos užtrunka, jei gabename į Olandiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos narės, standartinėms prekėms muitinės procedūros (tarpinės muitinės kontrolės) nėra taikomos. Siena tiesiog „nyksta“, ir mes važiuojame be sustojimų. Tačiau yra išimčių. Jei gabenamos akcizuotos prekės (alkoholis, tabakas) virš nustatytų normų, gali reikėti akcizo ženklų arba dokumentų patvirtinimo. Taip pat, jei siunta atkeliauja iš trečiosios šalies (ne ES) per Lietuvą į Olandiją, reikia T1 dokumento, kurį reikia uždaryti paskirties vietos muitinėje. Tokiais atvejais tai gali užtrukti nuo 1 iki 4 valandų, priklausomai nuo muitinės užimtumo ir dokumentų tvarkos. Tačiau 95% atvejų, kai vežame asmeninius daiktus ar įprastas prekes, muitinė nesulėtina proceso.

7. Kaip metų laikas (žiema, pavasaris) veikia pristatymo laiką?

Žiema pavojinga dėl galimų kritulių. Sniegas ar ledas Vokietijos ar Lenkijos autostradose gali sustabdyti visą eismą valandomis. Aš patyręs situacijų, kai dėl stipraus sniego audros eismas buvo sustabdytas, ir pristatymas vėlavo parą. Pavasarį ir vasarą kyla kita problema – turistai. Vokietijoje ir Olandijoje vasarą eismas yra itin tankus, ypač penktadieniais ir sekmadieniais, kai žmonės važiuoja į atostogas. Taip pat Olandijoje kasmet vykstantys „Tulipų“ sezonai arba kitos didelės mugės (pvz., Hagoje ar Eindhovene) gali uždaryti kai kurias gatves ir sukelti spūstis, kurios gali prailginti paskutinį kilometrą kelionės.

8. Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Šiuolaikinės logistikos kompanijos, įskaitant mūsų, naudoja GPS stebėjimo sistemas. Taip, dažniausiai galite sekti savo siuntą realiu laiku per specialią programėlę arba interneto svetainę. Tai leidžia matyti, kur yra mikroautobusas arba ar jis jau pasiekė paskirties vietą. Tačiau reikia prisiminti, kad GPS signalas gali būti blogas kai kuriose vietose (pavyzdžiui, dideliuose sandėliuose arba požeminiuose garažuose Olandijoje), todėl viena kita data gali neatnaujinti. Bet bendrai, stebėjimas yra standartas, kuris padeda suprasti, kodėl siunta vėluoja (pavyzdžiui, jei matote, kad mašina stovi vietoje Vokietijoje jau 3 valandas – tikėtina, tai spūstis arba techninis sustojimas).

9. Kuo skiriasi daiktų gabenimas mikroautobusu nuo sunkvežimio, ir ar tai įtakoja greitį?

Mikroautobusai mažesni, todėl jie yra judresni. Jie gali važiuoti kai kuriais keliais, kuriais sunkvežimiu draudžiama (pavyzdžiui, miesto centrai, kurios yra apribotos sunkesnėms transporto priemonėms). Tačiau sunkvežimiai dažniausiai turi galingesnius variklius ir gali greičiau įveikti ilgas atkarpas automagistralėse, nors ir ribojami 90 km/h greičio. Mikroautobusai taip pat ribojami (dažniausiai 90–100 km/h), tačiau jie gali būti greičiau įveikiami mažesnių eismo spūsčių. Greičio skirtumas nėra milžiniškas, tačiau mikroautobusas dažniau sustoja įkėlimui/iškrovimui, nes jis aptarnauja daugiau mažų klientų. Sunkvežimis dažniausiai važiuoja iš sandėlio į sandėlį. Taigi, mikroautobuso kelionė gali būti šiek tiek ilgesnė dėl dažnesnių sustojimų, tačiau jis pasiekia vietų, kur sunkvežimis nepriartų.

*10. Kas nutinka, jei vairuotojas sugedsta arba įvykia avarija?