Kiek trunka persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu? Visas procesas ir laiko planavimas

Persikraustymas į užsienį yra vienas reikšmingiausių gyvenimo etapų, kuris sukelia daug neaiškumų ir, žinoma, streso. Viena dažniausiai užduodamų klausimų dalis yra logistika: kaip pervežti visus turimus daiktus saugiai ir, kas labai svarbu, kiek šis procesas užtruks? Jei jūsų pasirinkimas – persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu, tai tikrai geras sprendimas dėl lankstumo ir kainos, tačiau laiko planavimas čia turi savo niuansų. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, galiu pasakyti tikrai: „Google Maps“ rodomas laikas yra tik idealus scenarijus, kuris realybėje beveik niekada neįsivykdo. Todėl šiame straipsnyje mes išnagrinėsime ne tik važiavimo valandas, bet ir visą procesą nuišplėsdami jį iki smulkiausių detalių, kad žinotumėte, ką tiksliai reiškia „persikraustymas“.

Kai kalbame apie persikraustymą į Nyderlandus (Olandiją) su mikroautobusu, svarbu suprasti, kad tai ne tik vairavimas iš taško A į tašką B. Tai kompleksinis procesas, apimantis daiktų pakavimą, įkrovą, patį maršrutą, galimas uždelstis sienose ar statiniuose bei iškrovą galinėje stotyje. Kiekvienas šių etapų turi įtakos bendram laikui. Mūsų tikslas – padaryti šį procesą kuo skaidresnį, kad galėtumėte planuoti savo atvykimą į naująjį namą be nereikalingų nerimų.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai kylančius klausimus (DUK), kurie padės jums susidaryti pilną vaizdą apie persikraustymo trukmę ir eigą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionės į Olandiją su mikroautobusu, jei lyginti su asmeniniu automobiliu?

Tai vienas pagrindinių klaidingų suvokimų. Dauguma klientų mano, kad jei asmeniniu automobiliu važiuoja apie 18–20 valandų (pavyzdžiui, iš Vilniaus į Amsterdamą), tai su mikroautobusu bus panašiai. Tačiau realybėje skirtumas yra esminis. Asmeniniu automobiliu vairuotojas gali važiuoti beveik nepristabdymas, atsižvelgdamas tik į savo fizinę jėgą (kas, žinoma, saugumo sumetimais nerekomenduojama, tačiau įmanoma).

Su krovininiu mikroautobusu situacija visai kitokia. Mes privalome laikytis griežtų transporto priemonių ir vairuotojų darbo laiko apribojimų (tačiausių tachografo). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, po kurios privalo atsimainti mažiausiai 45 minutes (arba ilgiau, jei taip nutinka). Po 9 valandų vairavimo per dieną vairuotojas privalo atlikti 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad maršrutas, kurį asmeninis automobilis įveiktų per vieną dieną (nors ir pavargęs), su mikroautobusu tampa dviejų, o kartais ir trijų dienų kelione.

Be to, mikroautobusas yra didesnis, sunkesnis ir turi kitokias dinamines savybes. Jis nebegreitėja taip greitai, kaip lengvasis automobilis, o stabdymo kelias ilgesnis. Kalnuose arba esant stipriam vėjui (kas Vokietijos autostradose yra dažnas reiškinys), greitis mažėja. Taigi, jei planuojate persikraustymą, skirkite bent 2–3 dienas tik pačiam kelioniui be įkrovos ir iškrovos procesų.

2. Kiek laiko užtrunka daiktų įkėlimas į mikroautobusą Lietuvoje prieš išvykstant?

Įkrovos procesas dažnai yra nepaisomas arba gerokai pervertinamas savo paprastumu. Klientai dažnai galvoja: „Turime 10 dėžių ir sofą, įkelsime per valandą“. Tačiau praktika rodo, kad kruopštus įkėlimas trunka gerokiau ilgiau. Vidutiniškai, įkėlimas iš buto (ypač jei jis ne pirmame aukšte ir nėra krovininio lifto) trunka nuo 3 iki 6 valandų.

Kodėl taip ilgai? Pirmiausia, tai ne fizinis perkėlimas tik, o ir logistika. Reikia užtikrinti, kad daiktai mikroautobuse nebūtų pažeisti. Kiekvienas baldas turi būti apvyniotas burbuliukine plėvele, užtvirtintas diržais, kad kelionės metu nejudėtų. Mobilūs baldai gali būti išardomi (kad sutaupyti vietos ir išvengti jų sugadinimo), o tai taip pat užtrunka. Jei turiu perkelti pianiną, šaldytuvą ar kitus sunkius daiktus, reikia specialios technikos arba papildomo žmogaus pagalbos, kas taip pat prailgina procesą.

Taip pat svarbu ir pasiruošimas prieš pat įkrovą: reikia užtikrinti, kad prie namo būtų kur laisvai pastatyti mikroautobusą (kad jis netrukdytų kitų eismui ir nebuvo užtvertas). Jei reikia gauti leidimą laikinai stovėti arba nuimti „mobiliąją priežiūrą“, tai taip pat suvaldo laiko grafiką. Todėl visada klientams patariu įkrovą planuoti ryte, kad nebūtų skubėjimo vėliau.

3. Ar maršrutas (per Vokietiją ar Lenkiją) daro įtaką kelionės trukmei?

Absoliučiai taip. Nors atstumas geografiškai gali atrodyti panašus, kelių kokybė ir intensyvumas skiriasi drastiškai. Dažniausiai į Olandiją važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją (A2 autostrada). Tai yra greičiausias ir efektyviausias maršrutas, tačiau jis turi savo „kiaušinius“.

Vokietijos autostrados (Autobahn) yra garsėjančios neribotu greičiu kai kuriose ruožose, tačiau ir staigiais apribojimais, bei, kas blogiausia, didžiuliais spūstimais (Stau). Ypač Ruhr srityje (Duisburgas, Esenas, Dortmundas) ir artėjant prie sienos su Nyderlandais, eismas dažnai sustoja. Čia susidaro „piltuvėlis“, kai keliaujančių į Olandiją, Belgiją ir Prancūziją srautai susilieja. Pro tokias spūstis pravažiuoti gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų. Tokios spūstys yra neprognozuojamos, ir jos gali smarkiai paslinkti atvykimo laiką.

Be to, Vokietijoje ir Lenkijoje yra daug statybų objektų (Baustellen). Važiuojant pro statybų zoną, tenka mažinti greitį, o eismo juostos dažnai susiaurėja, kas sukuria papildomą eismo įtampą. Jei maršrutas planuojamas per kitas šalis (pavyzdžiui, per Čekiją), kelių kokybė gali būti prastesnė, o greičio apribojimai griežtesni, kas taip pat prailgina kelionę. Todėl, atsakydamas į klausimą, visada pridedau nuorodą apie galimas 2–4 valandas (ar daugiau) delsas dėl eismo sąlygų.

4. Kokios yra taisyklės dėl vairuotojo poilsio, ir kaip jos veikia persikraustymo laiką?

Šis klausimas yra kritiškas suprasti, kad nesusidarytų klaidingų lūkesčių. Mes, kaip profesionali transporto kompanija, negalime pažeisti vairuotojo darbo laiko taisyklių (EC 561/2006 reglamentas). Jos nustatytos ne tik tam, kad būtų baudžiama, bet ir, svarbiausia, dėl saugumo. Pavargęs vairuotojas yra pavojus kelyje.

Pagal taisykles, diena gali trukti daugiausiai 24 valandas, iš kurių 11 valandų turi būti poilsis. Likusiose 13 valandų vairuotojas gali vairuoti ir atlikti kitus darbus (įkrovą, iškrovą, dokumentų pildymą). Maksimalus vairavimo laikas yra 9 valandos per dieną (gali būti pratęstas iki 10 valandų ne dažniau kaip du kartus per savaitę). Po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 minučių pertrauka (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min., bet ne mažiau).

Ką tai reiškia klientui? Jei vairuotojas pradeda vairuoti 06:00 ryte, jis turi sustoti 10:30 (45 min), tada vairuoja iki 15:00, ir turi pradėti 11 valandų poilsį. Jis negali „užsipuoluoti“ paskutinius 100 km, kad tik atvyktų vakare. Jis privalo sustoti. Tai reiškia, kad jei kelionė trunka 18 valandų gryno vairavimo laiko, mes jos neįveiksime per vieną dieną. Mes praleisime naktį viešbutyje arba sunkvežimio stovėjimo aikštelėje, o ryte tęsime kelionę. Tai natūraliai uždelsia atvykimą, bet užtikrina, kad jūsų daiktai ir vairuotojas atvyks saugiai.

5. Ar reikia laukti ilgiau sienų kirtimo punktuose (pvz., Lenkija-Vokietija, Vokietija-Olandija)?

Šiuo metu, kai Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai yra Schengeno erdvėje, fizinės sienų patikros ir pasų tikrinimo paprastai nėra (išskyrus atsitiktinius patrulių patikrinimus). Taigi, teoriškai sieną kirsite be sustojimo. Tačiau čia yra vienas „bet“.

Jei persikraustote su mikroautobusu, kuris yra registruotas kaip krovininis transportas (pvz., kategorija N1), o ne kaip keleivinis, jis gali būti sustabdytas muitinės arba policijos patikrai. Muitinės tarnybos domisi, ar nevežate komercinio krovinio be deklaracijos, ar nevežate draudžiamų prekių, o taip pat ar krovinis atitinka deklaracijas.

Be to, artėjant prie Vokietijos ir Olandijos sienų, dažnai stovi greitai besikeičiančios kelio ženklų lentelės, informuojančios apie galimas patikras. Nors tai nėra tokios ilgos spūstys kaip anksčiau buvo ne Schengeno zonose, netikėtas sustojimas dokumentų patikrai gana užtrukti nuo 15 minučių iki valandos. Jei vairuotojas neturi visiškai tvarkingų dokumentų (pvz., CMR sąskaitos, daiktų inventoriaus sąrašo), tai gali sukelti didesnių uždelčių. Todėl dokumentų tvarka – tai laiko taupymas.

6. Kiek laiko užtrunka iškrovimas Olandijoje, ir ar ten yra kokių nors ypatingų reikalavimų?

Iškrovimas Olandijoje gali užtrukti tiek pat, kiek ir įkrovimas Lietuvoje (3–6 valandos), tačiau čia dažnai pasitaiko papildomų iššūkių, susijusių su vietine infrastruktūra. Olandijos miestai, ypač senieji (Amsterdamas, Utrechtas, Haga, Roterdamo centras), yra labai tankiai užstatyti, ir gatvės dažnai yra siauros, akmenimis grįstos.

Jūsų naujasis namas gali būti „kanalo“ (gracht) gatvėje, kur automobiliams stovėti draudžiama arba leidžiama tik su specialia leidimu (ontheff). Mikroautobusas, ypač jei jis aukštesnis ar platesnis (pvz., 3,5 tonų), gali negalėti važiuoti į tam tikras zonas („Environmental zones“ arba „Milieuzones“), arba gali būti per aukštas, kad praeitų po tiltu, kas Olandijoje yra gana dažna problema. Priešingu atveju, reikia statyti mikroautobusą toliau ir daiktus pervežti rankomis arba su specialia technika („spider“ keltuvu), kas drastiškai prailgina iškrovos procesą.

Taip pat Olandijoje labai griežtai laikomasi taisyklių dėl šiukšlių (afval). Negalima tiesiog palikti pakuočių ir burbuliukinės plėvės gatvėje. Viskas turi būti sudėta į atitinkamus konteinerius, o kartais reikia išvežti šiukšles į specialią stotį (stortplaats). Jei šis procesas nėra suplanuotas iš anksto, jis suvalgo nemažai laiko.

7. Kaip oras (ypač žiemos periodu) veikia persikraustymo trukmę?

Olandija ir Vokietija yra šalys, kuriose klimatas yra jūrinis, tačiau žiemą tai vis tiek sukelia problemų. Lietus, vėjas (Olandijoje dažnai pučia stiprus vėjas nuo jūros), rūkas ir ledas gali labai sulėtinti eismą.

Vokietijos autostradose rūkas yra tikras budelis. Kai matomumas sumažėja iki 50 metrų, eismas dažnai visiškai sustoja arba judo 20–30 km/h greičiu. Tokios situacijos gali trukti valandomis. Taip pat, jei temperatūra nukrenta žemiau nulio, o keliai neapdoroti druska (kas Vokietijoje atsitinka retai, bet Lenkijoje dažniau), važiavimo greitis mažėja.

Be to, vairuotojo poilsis blogomis oro sąlygomis tampa būtinesnis. Vairuoti didelį mikroautobusą lietaus plikštyje arba stipriame šoniniame vėjyre yra daug labiau įtempta psichiškai ir fiziškai. Todėl žiemos persikraustymą reikia planuoti su dideliu laiko rezervu – papildomai 1 dienai ar bent pusei dienos.

8. Ar reikia manyti laiką dokumentų tvarkymui (pavyzdžiui, CMR sąskaitos, inventoriaus)?

Dauguma klientų mano, kad dokumentai tai „poperas“, užtrunkantis 5 minutes. Tačiau profesionaliame pervežime dokumentų tvarkymas yra neatsiejama proceso dalis. Prieš išvykstant turi būti sudarytas detalus daiktų inventorius (packing list). Jis turi būti tikslus, nes jei sienoje kils abejonių dėl daiktų kilmės (pavyzdžiui, ar tai ne naujos prekės, skirtoms prekybai), inventorius padės įrodyti, kad tai asmeniniai daiktai.

Atvykus į vietą, dažnai reikia pasirašyti CMR (kelionės dokumentą) ir įteikti sąskaitą-faktūrą. Jei persikraustymą vykdo ne fizinis asmuo, o įmonė, gali reikėti papildomų dokumentų, jei vertinama kaip perkėlimas tarp šalių narių (intra-community supply), nors dažniausiai tai yra nekomercinis pervežimas. Bet kokiu atveju, jei dokumentai neatitinka realybės (trūksta nurodyti kokių nors didelių daiktų), gali kilti problemų su muitine arba draudimu. Užtikrinti, kad viskas parašyta teisingai, užtrunka laiko prieš išvykstant ir po atvykstant.

9. Kiek laiko reikia skirti grįžtamajam kelionei (tuščiu mikroautobusu)?

Klientams dažnai kyla klausimas: „Kada vairuotojas galės grįžti?“ Jei jums svarbu, kad mikroautobusas grįžtu tam tikru laiku (pavyzdžiui, jei tai nuoma), reikia žinoti, kad grįžtamasis kelias taip pat trunka tiek pat, kiek ir kelionė į Olandiją.

Nors mikroautobusas yra tuščias (be krovinio), jis sveria mažiau, tačiau vairuotojo darbo laiko apribojimai lieka tie patys. Jis negali važiuoti 10 valandų be pertraukos tik todėl, kad mašina tuščia. Be to, grįžtant dažnai tenka važiuoti tuo pačiu maršrutu su tomis pačiomis spūstimis. Taigi, jei į Olandiją nuvyko per 2 dienas (įskaitant naktį), tai ir atgal jis grįš per 2 dienas. Reikia planuoti, kad po iškrovos vairuotojas gali pradėti grįžimą tik tada, kai baigia darbą (t. y. po iškrovos), o ne iš karto.