Kiek trunka kraustymasis į Olandiją mikroautobusu? Praktinis vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bandydami sutaupyti, važiuodavo su pilnu „Golfu“ per Vokietiją ir galiausiai viską išmesdavo kelio viduryje, iki korporatyvinių klientų, kuriems reikėdavo pervežti vieną brangią paveikslą į Amsterdamą su pilna konvojų apsauga. Tačiau dažniausiai man užduodamas klausimas susijęs ne su brangumu ar saugumu (nors tai irgi svarbu), o su laiku. Žmonėms tiesiog reikia žinoti, kada jie galės atsistoti ant kojų naujoje vietoje.

Kraustymasis į Olandiją mikroautobusu yra vienas populiariausių pasirinkimų tiems, kurie krausto 1–2 kambarių butą ar nedidelį namą. Tai optimalus derinys tarp kainos ir patogumo, bet čia nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog įsivaizduoti, kad nuvažiuoji 1300 km ir tiek, yra per daug naivu. Turiu nuoširdžiai papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, kokių spąstų laukia kelyje ir kodėl vieniems užtenka 24 valandų, o kitiems užtrunka ir trys dienos. Tiesioginis kelias iš Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo atrodo trumpas žemėlapyje, bet logistikoje viskas kiek kitaip.

Svarbu suprasti, kad kraustymasis į Olandiją mikroautobusu nėra tik lenktynių laikas. Tai yra procesas, kurį lemia krovimo organizavimas, vairuotojo darbo laiko apribojimai, o svarbiausia – kelių situacija, kuri, tikiuosi, niekam nereikės patirti savo kailiu, bet būna neprognozuojama. Šiame straipsnyje neduosiu sausų statistinių duomenų, o pasakysiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo praktiškai, kad žinotumė, ko tikėtis.

Laikas ir maršrutas: kas lemia trukmę

H3: Kiek realiai trunka kelionės laikas viena kryptimi?

Jei kalbėtume grynai apie vairavimą be sustojimų, tai nuo Lietuvos centro iki Olandijos ribų yra apie 1300–1400 kilometrų. Tokį atstumą patyręs vairuotojas mikroautobusu, kuris gali važiuoti stabiau nei lengvasis automobilis, įveiktų maždaug per 14–16 valandų, jei kelyje nebūtų jokių kliūčių. Tačiau realybėje tokio greičio nėra, nes mums reikia laikytis tachografo reikalavimų ir vairuotojas turi ilsėtis. Taigi, pati kelionė į vietą trunka maždaug 18–20 valandų, įskaitant reikiamas pertraukas ir degalinių sustojimus.

H3: Kodėl viskas užtrunka ilgiau negu numanoma?

Dažnai klientai sako: „Žiūrėjau Google Maps, ten parašyta 14 valandų“. Tiesa ta, kad Google Maps nesiskaičiuoja su tuo, kad mikroautobusu su kroviniu važiuojama lėčiau, ypač Vokietijos greitkeliuose, kur greitis dažnai nukrenta iki 80–90 km/h dėl didelio srauto ar statybų. Be to, jei reikia užkelti krovinius keliems klientams (kai tai dalinis krovinys), tai kiekvienas iškrovimas užtrunka po valandą, dvi. Tada tas „14 valandų“ virsta visą dieną trukiančiu maratonu.

H3: Ar eismas Vokietijoje gali viską sugadinti?

Be abejo, ir dažnai taip atsitinka. Vokietija yra mūsų pagrindinis kelias į vakarus, o ten, ypač Ruhr srityje arba prie Hanoverio, taip pat ties A2 autobanu, įvykstai didžiuliai spūstys. Esu matęs, kaip eismas stovi valandų valandas dėl avarijos arba dėl to, kad lenktynininkas užbėgo į sunkvežimį. Jei kraustymasis į Olandiją mikroautobusu sutampa su švente arba atostogų pradžia, nenusiminkite, jeigu vairuotojui teks praleisti naktį mašinoje laukiant, kol eismas judės.

H3: Ar reikia naktiniai vairuotojai ilsėtis?

Tai ne klausimas, o griežtas reikalavimas. Mūsų vairuotojai turi tachografus, kurie fiksuoja kiekvieną judesį. Po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jeigu vairuotojas jaučiasi gerai ir nori nuskubėti, jis tiesiog negali tai padaryti pagal įstatymą. Todėl dažniausiai kelionė trunka dvi dienas – išvažiuojame ryte, pailsime Lenkijoje arba Vokietijoje, o ryte jau būname pas klientą.

Krovimo organizavimas ir vietos klausimai

H3: Kiek daiktų tik įsipakuojama į tą mikroautobusą?

Standartinis 3.5 tonų krovininis mikroautobusu, toks kaip „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“, turi maždaug 13–15 kubinių metrų tūrį. Tai paprastai pakanka 1–2 kambarių butui pilnai iškraustyti. Bet čia yra vienas „bet“. Jeigu turite daug baldų, kurie nenumontuojami, arba daug sunkių dėžių su knygomis, vietos gali pritrūkti. Verta prieš tai susiskaičiuoti tūrį, kad nereikėtų važiuoti du kartus, o tai dvigubai prailgins laiką.

H3: Ar ilgiau trunka pakrauti negu iškrauti?

Paprastai taip, ypač jei klientas nėra pasiruošęs. Lietuvoje mes dažnai turime įlipti į penktą aukštą su liftu arba nešti laiptais, o tai užima daug laiko. Olandijoje dauguma namų turi plačius praeimus, bet kartais būna, kad reikia gauti leidimą statyti pastovioje vietoje (būna griežtai), arba vairuotojas turi parkuotis toliau ir pernešti daiktus. Geras išankstinis pasiruošimas Lietuvoje gali sutrumpinti krovimo laiką nuo 4 valandų iki 2.

H3: Kas dėl to, kad vairuotojas turi sugrįžti tuščias?

Tai dažnai nuobodusiausia kelionės dalis. Kai iškrauname paskutinę dėžę Roterdame ar Eindhovene, mūsų darbas baigiamas tik pusiau. Vairuotojas turi grįžti atgal į Lietuvą tuščiu mikroautobusu. Grįžimas paprastai trunka maždaug tiek pat, kiek ir kelionė į priekį, apie vieną pilną dieną. Taigi, jeigu klausiate, kiek laiko užtrunka visas ciklas, tai žiūrėkite į maždaug 3–4 dienas nuo to momento, kai mes atvykstame pas jūsų namus Lietuvoje, iki to momento, kai vairuotojas grįžta į bazę.

H3: Ar galima sėdėti keleiviui kartu su daiktais?

Techniškai – taip, jeigu mikroautobuse yra sėdynių. Tačiau taisyklės griežtos – keleivis negali būti tarp krovinių be saugos diržų. Dažniausiai mes siūlome vietą vienam arba dviem keleiviams šalia vairuotojo. Jeigu norite vykti kartu su šeima ir turite daug daiktų, gali tekti rinktis didesnę mašiną arba kelias mašinas. Nors kraustymasis į Olandiją mikroautobusu yra patogu, jis ne visada tinka kaip keleivinis transportas, jei kelyje esate 5 žmonės.

Kaina ir papildomi rūpesčiai

H3: Ar brangu, jei užtrunka ilgiau dėl eismo?

Dauguma firmų, įskaitant ir mūsų, sutaria dėl fiksuotos kainos už maršrutą, jeigu tai nėra jūsų kaltė. Taigi, jei užstringame eisme Vokietijoje, jums nereikės mokėti papildomai už vairuotojo laiką. Tačiau jeigu pavėluote patys priešti daiktus ir vairuotojas laukia 3 valandas, tai papildomas laikas gali būti apmokestinas. Visada geriau pasikalbėti iš anksto ir suderinti laikus, kad nereikėtų stresuoti.

H3: Kaip elgtis su kvitais ir dokumentais kelyje?

Nors Olandija yra ES šalis ir čia nėra sienų kontrolės taip, kaip anksčiau, vis tiek reikia turėti tvarkingus dokumentus. Mums reikia sutarties pervežimui, krovininio manifesto (CMR), o jeigu vežate naujus daiktus, gali reikėti PVM mokėjimo dokumentų. Jeigu policija sustabdys patikrinimui (Vokietijoje tai labai dažna praktika), trūkstamas dokumentas gali uždelsti kelionę valandomis. Geriau viską pasirūpinti iš anksto.

H3: O jei ten, Olandijoje, nebuvo kur pastatyti?

Amsterdamas, Haga ir kiti didmiestiai yra tiesiog košmaras vairuotojams dėl siaurų gatvelių ir „plokščių“ (lenkti ratai) zonų. Mes įpratę važiuoti toliau nei „Google Maps“ rodo, kad išvengtume baudų. Kartais teks parkuoti didesniame prekybos centre ir paimti mažesnį automobilį arba vežti daiktus rankomis 200 metrų. Tai užtrunka, bet taip išvengsite 100 eurų baudos už neteisingą parkavimą, kurią Olandijos policija rašo akimirksniu.

H3: Ar verta rinktis mažesnę mašiną dėl pinigų?

Kartais klientai sako, kad turi mažai daiktų ir noria mažesnės mašinos, kad būtų pigiau. Po to paaiškėja, kad „mažai“ tai reiškia 30 dėžių ir sofos, kurią neįmanoma išmontuoti. Tada tenka skambinti ir keisti planus aktyviai. Nors kraustymasis į Olandiją mikroautobusu atrodo kaip paprasta užduotis, blogas mašinos pasirinkimas gali paversti ją košmaru. Geriau pasirinkti standartinį 20 kubų sunkvežimį, jeigu abejojate, nei stumti daiktus į per mažą „Sprinterį“.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nėra vieno atsakymo, kiek trunka šis procesas. Vienam užtenka 24 valandų nuo išvežimo iki pristatymo (jeigu tai tik kelios dėžės), kitam tai užtrunka savaitę, jeigu reikia planuoti sudėtingą maršrutą su sustojimais. Svarbiausia yra ne pats kelionės laikas, o tai, kaip viskas yra suplanuota. Esu matęs, kaip blogai užsegamos dėžės sukelia problemų tiek vairuotojui, tiek klientui, kai atvyksta į vietą.

Jei planuojate kraustymasis į Olandiją mikroautobusu, mano patarimas vienas – nedarykite išvadų tik pagal žemėlapį. Pasikalbėkite su vairuotoju arba logistikos vadovu, papasakokite apie savo daiktus (ar yra pianinas, ar labai dideli baldai) ir apie paskirties vietą (ar tai yra senamiestis su siauromis gatvėmis). Tuomet mes galėsime jums pasakyti tikrąją laiko apimtį. Gerai suplanuotas pervežimas sutaupo ne tik nervus, bet ir pinigus, o po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti viena – ramybė kelyje brangiau nei kuro kainos.