Kiek laiko užtruks krovinių gabenimas į Olandiją? Išsami eksperto analizė

Įvadas

Olandija (Nyderlandai) vienas iš aktyviausių prekybos partnerių Lietuvai, ne veltui ji vadinama „Europos sandėliu“. Roterdamo uostas, vienas didžiausių pasaulyje, yra vartai į visą kontinentą, todėl krovinių srautai tarp šalių vyksta intensyviai ir beveik nenutrūkstamai. Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, dažniausiai girdimas klausimas, kurį užduoda verslo atstovai bei privačių siuntų siuntėjai, yra vienas – „Kiek tai laiko užtruks?“.

Atsakymas, kaip ir pati logistika, nėra vienareikšmis. Negalima tiesiog pasakyti „dvi dienos“ ar „penkios dienos“, nes kiekviena siunta turi savo istoriją, savo specifiką ir savo kliūtis. Laikas, kurio reikia kroviniui nukeliauti iš Kauno, Klaipėdos ar Vilniaus į Amsterdamą, Eindhoveną ar Tilburgą, priklauso nuo begalės veiksnių: transporto rūšies, krovinių tipo, metų laiko, oro sąlygų, o ir pačių vairuotojų darbo laiko apribojimų.

Šiame straipsnyje remiantis ilgamečia praktika, ne teoriniais vadovėliais, išsamiai paaiškinsime, kas tikdomiausiai veikia Jūsų siuntos pristatymo terminą. Suprasite, kuo skiriasi pilnos krovininės mašynos pervežimas nuo dalinio, kodėl savaitgalis gali padaryti didelę įtaką terminams ir kaip tiksliai suplanuoti siuntą, kad ji pasiektų adresatą laiku. Žinios – geriausia priemonė kontroliuoti logistikos procesus, todėl kviečiu pasinerti į tarptautinių pervežimų subtilybes.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame 10 detaliausių atsakymų į klausimus, kurios labiausiai domina klientus planuojantiems siuntą į Olandiją.

1. Koks vidutinis krovinių gabenimo laikas iš Lietuvos į Olandiją automobiliu?

Vidutinis, standartinis krovinių gabenimo laikas iš Lietuvos į Olandiją (FTL – pilna mašyna) svyruoja nuo 24 iki 48 valandų. Tačiau tai yra „ grynas“ vairavimo laikas. Praktikoje reikia atsižvelgti į įkrovą ir iškrovą, dokumentų formalumus bei vairuotojo poilsio laiką.

Jeigu krovinys yra siunčiamas iš Vilniaus ar aplinkinių rajonų į vakarinę Olandijos dalį (pvz., Roterdamo apylinkės), atstumas siekia apie 1600–1800 km. Profesionalus vairuotojas, laikydamasis Europos Sąjungos darbo laiko ir poilsio taisyklių (pvz., taisyklės 561/2006), šį atstumą įvykdo per maždaug 1,5 – 2 dienas. Jeigu siunta ima kelionę pirmadienį ryte, dažniausiai ji gali būti pristatyta jau antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Tačiau jeigu tai dalinis krovinys (LTL), kuris reikalauja perkraustymo tarpinėse stotyse (dažniausiai Lenkijoje ar Vokietijoje), terminas gali išsitęsti iki 3–5 dienų, nes reikia laukti, kol mašyna užsipildys kitais krapštais.

2. Ar savaitgalis veikia pristatymo laiką?

Taip, savaitgalis turi didžiulę įtaką, ir tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Logistikoje galioja principas: laisvadieniais nemažai sandėlių ir parduotuvių nedirba.

Jeigu Jūsų krovinys atvyksta į Olandiją šeštadienį ar sekmadienį, o gavėjo sandėlis nedirba (kas Olandijoje yra gana dažna praktika, ypač mažesnėms įmonėms), vairuotojas privalo laukti iki pirmadienio ryto. Tai technikai vadinama „laukimo laiku“, kuris gali būti įskaičiuojamas į bendrą terminą. Be to, vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas – jie negali tiesiog „užbėgti“ į savaitgalį, jeigu savaitės metu jau išnaudojo leidžiamą vairavimo valandų skaičių.

Patarimas: Jeigu pristatymas labai skubus, visada tikrinkite su gavėju, ar jis gali priimti prekes penktadienį vakare arba šeštadienį. Jeigu ne, nustatykite realų terminą – kitą pirmadienį. Taip išvengsite nereikalingo streso ir vairuotojo stovėjimo mokesčių.

3. Kuo skiriasi FTL (pilna mašyna) ir LTL (dalinis krovinys) terminai?

FTL (Full Truck Load) – tai kai Jūsų prekės užima visą sunkvežimį (arba jo didžiąją dalį). Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus degalinių ir poilsio pertraukas). Tai yra greičiausias būdas – 1–2 dienos.

LTL (Less Than Truck Load) – tai kai Jūsų siunta yra mažesnė ir ji keliauja kartu su kitų klientų krapštais. Čia prasideda sudėtingesnė logistika. Sunkvežimis surenka krovinius iš įvairių Lietuvos vietų, veža juos į paskirstymo centrą (dažniausiai prie Varšuvos arba Vokietijos–Lenkijos pasienio), ten iškrauna, perrūšiuoja ir įkrauna į kitą mašyną, kuri važiuoja į Olandiją. Ten gali būti dar vienas perkraustymas Olandijos sandėlyje.

Todėl LTL terminas dažniausiai yra 3–5 darbo dienos, kartais net ilgiau, jeigu yra nepakankamai krovinių tam tikrai maršruto krypčiai (taip vadinama „konsolidacija“). Jeigu Jums svarbus greitis, visada pasirinkite FTL arba ekspresinį pervežimą.

4. Kokios Olandijos vietovės (pavyzdžiui, didmiesčiai vs. kaimai) veikia laiką?

Olandija yra kompaktiška šalis, tačiau jos infrastruktūra turi savo niuansų. Pristatymas į didžiuosius logistikos centrus, tokius kaip Roterdamas, Amsterdamas ar Tilburgas, yra paprastas ir greitas, nes ten yra išvystyta kelių tinklo sistema ir dauguma vairuotojų pažįsta šias vietas.

Tačiau jeigu reikia vežti į mažesnes miestelius, o ypač į šiaurinę šalies dalį (pvz., Groningenas ar Fryzija) arba pietus (Limburgas), laikas gali padidėti dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, atstumas nuo pagrindinių autostradų (A1, A2, A12) gali būti didesnis. Antra, Olandijoje gausu siaurų kelių, tiltų su aukščio apribojimais (ypač senosiuose miestuose), kas reiškia, kad sunkvežimis gali tekti važiuoti apipūčiamu maršrutu, kuris yra lėtesnis.

Be to, daugelyje Olandijos miestelių galioja griežti apribojimai sunkiasvoriams transportams („environmental zones“ ar „milieuzones“). Jei vairuotojas neturi specialus leidimą arba mašina neatitinka Euro 6 standarto, jo gali neįleisti į miesto centrą, ir jis privalės iškrauti krovinį miesto pakraštyje, o tą krovinį vietine transportu privežti gavėjas. Tai visada sukuria laiko nuostolius.

5. Kaip oro sąlygos ir metų laikas veikia gabenimo trukmę?

Lietuva ir Olandija turi panašų klimatą, tačiau kelias tarp jų kerta Vokietiją ir Lenkiją, kur žiemos sąlygos gali būti staigmenos. Žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, sniegoigos ar ledas Vokietijos autostradose (pvz., A2 ruože) gali sukelti didžiulius spūstis.

Daugelis klientų mano, kad „šiandien yra sausa, tai važiuos greitai“. Tačiau proginis sniegas Vokietijoje gali sustabdyti eismą valandomis. Olandijoje taip pat pasitaiko stiprių vėjų (ypač pakrantėje), kur gali būti uždaryti kai kurie tiltai arba apribotas eismas sunkvežimiams dėl nuvirtusių medžių.

Be to, reikia atsižvelgti į vairuotojų saugumą. Profesionalas niekada nevažiuos greičiau, leidžia sąlygos. Jeigu keliai slidūs, važiavimo greitis mažėja, o stabdymo atstumas didėja, kas natūraliai prailgina kelionę. Planuodami siuntą žiemą, visada pridėkite 1–2 dienas rezervo prie standartinio termino.

6. Ar muitinės procedūros užtrunka, jeigu gabename prekes iš Lietuvos (ES) į Olandiją (ES)?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos narių, tai vidinis rinkos pervežimas, ir teoriškai muitinės kontrolės neturėtų būti. Tačiau praktikoje viskas gali būti šiek tiek sudėtingiau.

Jei gabenate standartines prekes, muitinės pasienio punktuose (pvz., Lenkija-Vokietija) mašina paprastai tiesiog pravažiuoja „žaliuoju koridoriumi“ be sustojimų. Tačiau jeigu gabenate alkoholį, tabaką, degalus arba labai vertingas prekes, gali būti taikoma rizikos analizė, ir mašina gali būti sustabdyta trumpam dokumentų patikrai.

Daug daugiau problemų kyla su ne ES šalių prekėms, kurios gabenamos transitu per Olandiją, bet jeigu Jūsų kelionė yra tiesiogiai LT -> NL, muitinė neturėtų įtakoti laiko. Svarbiausia, kad dokumentai (CMR sąskaita-faktūra, prekių sandėliavimo lapai) būtų užpildyti teisingai. Jeigu dokumentuose yra klaidų ir mašina sustabdoma policijos ar muitinės, tai gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų, kol išaiškinamos aplinkybės.

7. Kas yra „vairuotojo darbo laikas“ ir kodėl jis sustabdo siuntą?

Tai vienas svarbiausių techninių veiksnių, apie kurį dažnai pamiršta ne specialistai. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandas jis privalo turėti mažiausiai 11 valandų poilsio (iš kurių 9 valandos gali būti nepertraukiamos).

Tai reiškia, kad net jeigu atstumas yra tik 1200 km, vairuotojas fiziškai negali įveikti jo per 12–13 valandų. Jis privalo sustoti ir ilsėtis. Dažniausiai vairuotojai ilsisi mašinoje (poilsio aikštelėse), tačiau jeigu jau yra išnaudoję savaitinį poilsio limitą, jie privalo sustoti ilgam (45 valandų) prieš tęsdami kelionę.

Todėl, jeigu siunta išvežta ketvirtadienį popietę, o vairuotojas artėja prie savaitinio poilsio limito, jis gali sustoti Vokietijoje šeštadienį ir važiuoti toliau tik pirmadienį. Tai ne vairuotojo tinginys, o griežtas įstatymas, už kurio pažeidimą gresia milžiniškos baudos ir vairuotojo pašalinimas iš darbo. Gerai suplanuota kelionė atsižvelgia į šiuos „socialinius“ kilometrus.

8. Kokios kliūtys dažniausiai pasitaiko Vokietijoje važiuojant į Olandiją?

Maršrutas į Olandiją beveik visada eina per Vokietiją. Vokietija turi puikų kelių tinklą (Autobahn), tačiau jis yra vienas užimiausių pasaulyje.

Viena didžiausių kliūčių – „BaWue“ (Baden-Württemberg) ir kitų federalinių žemių greitkelių remontai. Vokietijoje remonto darbai vyksta be perstojo, ir dažnai eismo juostos susiaurėja vienai, kas sukuria milžiniškas spūstis („Stau“). Spūstys gali būti keliasdešimt kilometrų ilgio. 20 km spūstis sunkvežimiui gali reikšti 2–3 valandas prastovės.

Taip pat Vokietijoje galioja griežti greičio apribojimai sunkvežimiams (dažniausiai 80 km/h, o kai kuriose vietose net 60 km/h), o daugelį greitkelių stebi greičio kameros. Vairuotojai vengia jų viršyti, kas taip pat sumažina vidutinį greitį. Be to, Vokietijoje didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai – sunkvežimiai turi įrenginus mažinančius išmetamųjų dujų kiekį (AdBlue), o kai kuriuose miestuose (pvz., „Green Zones“) neleidžiama važiuoti senesnėms mašinoms.

9. Ar galima užtikrinti pristatymą į konkretų laiką (pvz., 10:00 ryte)?

Taip, tai įmanoma, ir tai vadinama „Just-In-Time“ arba „Time Critical“ pristatymu. Tačiau tai kainuoja brangiau ir reikalauja ypatingo planavimo.

Jei Jums reikia, kad prekės būtų prie sandėlio durų antradienį exactly 10:00 valandą, logistikos kompanija turi skirti tam specialų vairuotoją, kuris neims jokių kitų krovinių, ir planuoti maršrutą taip, kad vairuotojas atvyktų dieną anksčiau ir praleistų naktį netoli gavėjo (kad nevažiuotų rytą per spūstis).

Standartiniame pervežime (ypač LTL) garantuoti konkretų valandą yra beveik neįmanoma. Mes paprastai sakome „pristatymo diena“ ar „pristatymo langas“ (pvz., nuo 8:00 iki 17:00). Jei Jums reikalingas tikslus laikas, tai turi būti aiškiai numatyta sutartyje (už papildomą mokestį) ir vairuotojas turi būti apie tai informuotas iš anksto, kad galėtų suderinti savo poilsio laiką atitinkamai.

10. Kas daryti, jeigu krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti ir nedaryti išvadų iš karto. Vėlavimai gali būti dėl mažų priežasčių (pvz., 2 valandų spūstis arba vėlavimas iškrovimo ankstesniame taške).

Geriausias veiksmas – susisiekti su savo logistikos vadovu arba dispečeriumi. Profesionali transporto kompanija turi GPS stebėjimo sistemas ir mato, kur yra mašina realiu laiku. Dispečeris gali paskambinti vairuotojui ir sužinoti tikrąją priežastį bei numatomą atvykimo laiką.

Jei vėlavimas gali sukelti problemas Jūsų gamybai (pvz., trūksta žaliavų linijoje), apie tai praneškite iš karto. Kartais galima imti drastiškų priemonių, pvz., perduoti dalį krovinio kitam, greitesniam vairuotojui (toks vadinamas „transhipment“), tačiau tai brangus sprendimas. Dažniausiai tiesiog reikia šiek tiek kantrybės, nes tarptautiniuose keliuose visada yra veiksnių, kurių nei logistikos kompanija, nei klientas negali kontroliuoti (pvz., nelaimingas atsitikimas kelyje, kur uždaro kelią).

Išvada

Krovinių gabenimas į Olandiją – tai ne paprastas kelias iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, kurį lemia geografija, teisiniai reglamentavimai, techninės būklės ir žmogiškasis faktorius. Nors atstumas atrodo nedidelis, o keliai – geri, realus terminas priklauso nuo to, ar renkatės pilnos mašynos, ar dalinio krovinio paslaugą, ar atsižvelgiate į vairuotojo poilsio laiką bei savaitgalius.

Kaip ekspertas su dvidešimt metų patirties, galiu užtikrinti, kad geriausias būdas išvengti nesusipratimų ir vėlavimų – yra atviras ir ankstyvas bendravimas. Pateikite kuo tikslesnias informacijas apie krovinį, jo specifiką (ar reikia kelti, ar yra pavojingų medžiagų) ir, svarbiausia, gavėjo darbo laiką. Planuokite savo siuntas su nedideliu laiko rezervu (ypač esant daliniams kroviniams), o tada Olandija taps ne toliu, o patikimu ir greitu prekybos partneriu.

Gerai suplanuota logistika leidžia ne tik taupyti nervus, bet ir optimizuoti išlaidas, todėl visada verta pasitarti su profesionalais prieš išsirinkę pervežimo būdą. Sėkmės Jūsų verslo kelionėse į Vakarus!