Kiek kainuoja daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą? Visas vadovas ir realios kainos

Sveiki, gerbiami. Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – klausimas apie kainą visada yra pirmasis, bet atsakymas į jį niekada nėra vienas ir tas pats. Daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą yra procesas, kurį įtakoja šimtai smulkių detalių, kurias paprastam klientui sunknu įsivaizduoti. Vieniems tai yra paprasta kelionė per kelias šalis, kitiems – sudėtingas logistinis mazgas, kur viena klaida gali brangiai kainuoti.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo studentų, vežančių tik vieną kuprinę iš Amsterdamo, iki didelių verslininkų, kuriantių namus Lietuvoje irgabenančių visus baldus iš Roterdamo priemiesčių. Kaina svyruoja kaip vėjai Šiaurės jūroje – kartą tai gali būti vos keli šimtai eurų, kitą kartą – tūkstantis, net jei krovinys atrodo panašus. Todėl šiame straipsnyje nenusprendžiau duoti vien skaičiaus, o paaiškinsiu, iš ko tas skaičius susideda ir ką jums tikėtis, kai susisieksite su logistika.

Kalbėsime ne tik apie eurų sumas, bet ir apie tai, kodėl toli ne visada reiškia brangiau, kodėl reikia būti sąžiningam apie savo daiktų kiekį ir kodėl Olandija yra specifinis rinkas. Daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą reikalauja ne tik vairuotojo, bet ir patirties, todėl pasinerkime į šios srities niuansus.

Pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą

Kiek maždaug kainuoja daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą, jei aš turiu vos keletą dėžių?

Tai dažniausiai pasitaikantis klausimas iš tų, kurie gyvena Olandijoje laikinai arba sugrįžta po metų. Jei turite iki 5–10 standartinių krepšių ar dėžių, tai neturėtumėte mokėti už pilną furos vietą. Tokiu atveju dažniausiai siūlome dalinio krovinio (part load) paslaugą, kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis. Tokio perkėlimo iš Olandijos į Lietuvą kaina paprastai svyruoja nuo 300 iki 500 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia išvežti daiktus iš buto, ar juos paliksite prie pat gatvės. Atsimenu vieną atveją Eindhovene, kai studentas turėjo tik du lagaminus ir matą – mums tai kainavo mažiau nei benzinas, nes mes tiesiog „prikabinome“ jį prie grįžtančio sunkvežimio.

O jeigu jau reikia pilnos furos, kiek tada reikės išleisti?

Kai kalbame apie pilną namų apyvokos reikmenų perkėlimą, čia jau kiti skaičiai ir kitas organizacijos lygmuo. Pilna 20 ar 30 pėdžių fura, kuri važiuoja tiesiogiai iš jūsų kiemo Olandijoje iki jūsų naujojo namo Lietuvoje, kainuos nuo 1200 iki 1800 eurų, o kartais ir daugiau, jei apleidžiate toliau į gilumą, pavyzdžiui, į Zarasus ar Druskininkus. Čia jau nebe tik kuro kaina, bet ir vairuotojo darbo laikas, mokesčiai Vokietijos keliais, o ir pačių Olandijos kelių mokesčiai, kurie yra vieni aukščiausių Europoje. Taip pat, jei reikia specialių kėlimo priemonių (krautuvas), nes daiktų yra daug ir jie sunkūs, tai taip pat pridedama prie galutinės sumos.

Ar brangiau vežti iš pačių Olandijos miestų centro, nei iš priemiesčio?

Absoliučiai taip, ir tai dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, Olandijos miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas, Utrechtas ar Haga, yra griežti apribojimai sunkiesiems transportui – vairuotojas gali tiesiog neįvažiuoti į senamiestį be specialios leidimo, o jei įvažiuos, gauti baudą. Antra, jei reikia statyti furo centriniame mieste daugiafunkciniame pastate, kur neįmanoma privažiuoti tiesiai prie lifto, reikės samdyti papildomą kėlimo kraną ar nešiklius. Daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą iš „paprasto“ namo su privažiavimu bus visada pignesnis nei iš aštuonaukščio pastato centro, su siaurais koridoriais ir be lifto. Esu matęs, kaip kaina pakyla dvigubai tik dėl to, kad reikia nešti daiktus 200 metrų nuo mašinos, nes fura netilėjo į gatvę.

Kelias, tranzitas ir laikas

Kiek laiko užtrunka tas kelias iki Lietuvos?

Teoriškai atstumas nuo, tarkime, Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600 kilometrų, kas atrodo kaip 18 valandų važiavimo, tačiau praktikoje viskas vyksta kitaip. Paprastai toks reisas trunka 2–3 darbo dienas, nes vairuotojai turi laikytis poilsio režimo, o be to, Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai susidaro didžiulės spūstys, ypač prie sankryžų ar statybų zonų. Jei užsisakote ekspresinį daiktų perkėlimą iš Olandijos į Lietuvą, kai mašina važiuoja be sustojimų (su dviem vairuotojais), tai galima atlikti per parą, bet tai kainuos gerokai brangiau. Paprastai klientams sakau – planuokite savo atvykimą savaitei po to, kai išsiuntėte daiktus, taip išvengsite nereikalingo streso.

Ar jūsų vairuotojai važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją, ar renkates kitą maršrutą?

Standartinis maršrutas yra per Vokietiją ir Lenkiją, nes tai trumpiausias kelias geografiškai, tačiau ne visada pigiausias. Vokietijoje yra mokesčiai už kelius (Maut), kurie būna labai aukšti, o Lenkijoje kelių kokybė kartais palieka norėti geriau, kas padidina amortizaciją. Kartais, jei krovinys nėra skubus, galima važiuoti per Belgiją ir Prancūziją, vėliau per Vokietiją, tačiau tai retai atsiperka laiku. Daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą dažniausiai eina šiaurės kryptimi, nes taip yra logistiškiau mums ir greičiau jums, nors kuro kainos Vokietijoje gali sukelti ašarą akyse.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa pasienyje ar sužeidžiasi?

Nors Lietuva ir Olandija yra Šengeno zonoje ir fizinės sienos kontrolės nėra, vis tiek gali būti nestandartinių situacijų, pvz., techninė gedimas ar policijos patikra. Jei dėl techninių priežasčių mašina sustoja, mes turime tiekėjų tinklą, kuris gali padėti vietoje, o jei reikia, perkrauti daiktus į kitą fura. Jūsų daiktai visada yra apdraudžiami CMR draudimu, kuris dengia žalą nuo 1,2 Euro už kilogramą, tačiau jei pervežate labai brangius daiktus (paveikslus, vintage baldus), verta pasidomėti papildomu draudimu. Esu matęs atvejų, kai degalų cisterna užsidegė autostradoje – tuomet svarbiausia yra ne kaina, o greitas reagavimas ir krovinio išgelbėjimas.

Specifiniai klausimai ir dokumentai

Ar reikia daryti kokius nors dokumentus ar deklaruoti daiktus muitinei?

Kadangi abi šalys yra ES narės, prekybos ribos nėra, todėl muitinės deklaravimas paprastai nereikalingas, jei tai yra jūsų asmeniniai daiktai, naudoti ir grįžtant į gyvenamąją vietą. Tačiau jei pervežate naujus daiktus, kurių nėra nupirkę Olandijoje ir neturite PVM sąskaitos (jei verslas), arba pervežate didelę kiekį alkoholio/tabako, gali kilti problemų. Daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą turi būti „švarus“ dokumentų atžvilgiu – visada rekomenduoju turėti daiktų sąrašą (inventorių), nes jei sustos pareigūnai, turėsite įrodyti, kad tai ne prekybinis krovinys, o perkėlimas. Vieną kartą mūsų klientas bandė pervežti 10 naujų dviračių be dokumentų – teko ilgai aiškintis muitinėje.

Ar galiu vežti savo dviratį ar motociklą kartu su baldais?

Žinoma, tai labai dažna praktika, ypač tarp tų, kurie myli aktyvų poilsį Olandijoje, bet grįžtant nori turėti „žirgą“ namuose. Dviratis ar motociklas užima daug vietos, todėl jis gali būti apskaičiuojamas kaip atskira m3 vieta, tačiau jei tai nėra didelis motociklas, paprastai įsipakuojamas į furos gylį. Svarbu tik tai, kad dviratis būtų padarytas nevežimui (nuleisti rankenos, jei įmanoma) ir gerai apsaugotas nuo įbrėžimų, nes furoje daiktai juda. Jei turite brangų krosinį motociklį, gali reikėti specialių tvirtinimo juostų ar net atskiros dėžės.

Ką daryti, jei aš pats nemačiau, kiek daiktų turiu, o kaina priklauso nuo tūrio?

Tai klasika. Dažnai žmonės sako: „Aš turiu dvivietį butą“, o tada atrodo, kad ten yra užpildyta iki lubų. Jei nesate tikri, geriau susitarti dėl vizito iš anksto arba nufotografuoti visus daiktus ir atsiųti mums įvertinimui. Daiktų perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą tada tampa skaidrus – jei atvyksta vairuotojas, o jis nebetelpa į mašiną, tenka arba palikti dalį daiktų (kas yra blogiausias variantas), arba skubotai ieškoti papildomos transporto priemonės, kas kainuoja dvigubai. Geriau pasakyti, kad turiu 20 kubinių metrų, nei sakyti „mažai“ ir vėliau stebėtis, kai paskaičiuojame 35.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavus daiktus arba dalimis?

Standartinė praktika yra 50-100 % avansas arba pilna išankstinė apmokėjimas, nes mes turime užtikrinti, kad mašina išvyks ir atvyks su kroviniu. Ypač jei pervežame dalinį krovinį – mes negalime važiuoti su tuščia fura atgal tik todėl, kad klientas nusprendė nebeimti daiktų. Tačiau esu lankstus ilgamečiams klientams arba tais atvejais, kai pervežimas vyksta įmonėms, su kuriomis turime sudarytas sutartis. Jei asmeninis perkėlimas, dažniausiai prašome sumokėti prieš išvykstant iš Olandijos arba tą pačią dieną, kai krovinys pasiekia Lietuvą, prieš iškraunant.

Apsauga ir rizikos

Ar mano daiktai bus apdrausti, jei vairuotojas užkliuns į kitą mašiną?

Taip, visada. Kiekvienas legalus vežėjas privalo turėti CMR draudimą, kuris veikia visą kelio laikotarpį nuo pakrovimo iki iškrovimo. Tačiau verta suprasti, kad standartinis draudimas apmoka tik ribotą sumą, todėl jei pervežate, tarkime, 10 tūkstančių eurų vertės brangmenas, reikia tai nurodyti užsakymo formoje ir, galbūt, papildomai apdrausti. Esu matęs, kaip vairuotojas, bandydamas išvengti duobių Lenkijoje, staigiai stabdė, o baldai nukrito ir sulaužė koją – tokiais atvejais draudimas padengia žalą, bet nervų jums niekas negrąžins.

Kaip elgtis, jei turiu labai jautrių daiktų, pvz., pianinas ar didelis vitrinas?

Čia jau kalbame ne apie paprastą daiktų perkėlimą iš Olandijos į Lietuvą, o apie spec. techniką. Pianinai ar senoviniai vitrinai reikalauja ne tik furos, bet ir specialių juostų, kėlimo sistemų, o kartais ir įrangos, kuri leidžia pakelti daiktą pro langą, jei laiptai per siauri. Tokiu atveju kaina skaičiuojama individualiai, ir ji gali būti net 50 % aukštesnė nei standartinis krovinis, nes reikia ne tik dviejų vairuotojų, bet ir trečiojo žmogaus, kuris padeda koordinuoti kėlimą.