Kiek kainuoja baldų išvežimas į Lietuvą iš Olandijos? Eksperto žinios ir patarimai

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – maršrutas tarp Nyderlandų (arba, kaip mes, vairuotojai, sakanome, Olandijos) ir Lietuvos yra vienas judriausių visoje Europoje. Kasdien tą patį kelią važiuoja šimtai sunkvežimių, ir ne veltui, nes Lietuvos gyventojai čia turi labai stiprių ryšių. Daugelis jų dirba statybbose, ūkiuose ar gamyklose, o grįžtant namo, dažnai kyla natūralus klausimas: kaip parsivežti nupirktus ar asmeninius daiktus? Pastaruoju metu itin populiaru pirkti olandiškus baldus – jie kokybiški, o „Marktplaats“ arba „IKEA“ parduotuvėse siūlomos kainos dažnai palankesnės nei Lietuvoje. Tačiau susiduriant su logistika, pirmiausia susidomima, kiek kainuoja baldų išvežimas į Lietuvą iš Olandijos, ir štai čia prasideda įdomiausia.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo studentų, vežančių vieną matą, iki didelių verslininkų, pervežiančių visų butų komplektus. Kaina nėra pastovi skaičius, tai lyg mazes – sudėtinė dalis, kurioje vieną dieną galią atlikti kuro kainos, kitą – vairuotojai trukmės taisyklės, o trečią – patys Olandijos keliai. Būtent todėl verta suprasti ne tik galutinę sumą sąskaitoje, bet ir tai, iš ko ji susideda. Mes ne tiesiog vežame daiktus iš taško A į tašką B; mes spręžiame sudėtingas galvužes, kaip įvažiuoti į siaurą Amsterdamo gatvelę su 20 tonų sunkvežimiu arba kaip pakrauti antro aukšto lovos dalis, kad ji nenukristų Kelno autostradoje. Žinoma, klientams svarbiausia yra skaidrumas ir aiškumas, todėl šiame straipsnyje bandysiu išaiškinti visas niuansus, kuriuos paprastai nerasite paprastame kainoraštyje.

Svarbu paminėti, kad rinka pasikeitė. Anksčiau buvo paprasta – skambini, sakai kiek turi kubinių metrų, ir tave kainuoja. Dabar viskas sudėtingiau: reikia atsižvelgti į vairuotojų trūkumą, didėjančias kuro kainas ir, žinoma, paties Olandijos specifiką. Ten kur kas daugiau apribojimų nei Vokietijoje, o vietiniai gyventojai yra labai jautri dėl triukšmo ir aplinkos apsaugos, todėl netgi paprastas išvežimas gali tapti iššūkiu. Tačiau nesibijkite – su gera planavimu ir profesionalia pagalba, tavo baldai pasieks Lietuvą saugiai ir per priimtiną kainą.

Pinigai, kubai ir realybė

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras pervežimo?

Čia dažniausiai viskas prasideda ir baigiasi. Jeigu turi mažą krovinį, tarkime, 2–3 kubinius metrus (tai yra maža sofa ir keletas dėžių), tu moki už dalį sunkvežimio – tai vadinama „daliniu kroviniu“. Tokiu atveju kaina svyruoja nuo 120 iki 200 eurų už kubą. Visgi, jeigu turi pilną sunkvežimį, tarkime, 90 kubinių metrų, kaina sumažėja proporcingai, ir galima susitarti dėl 2500–3500 eurų už visą mašiną. Atsimenu vieną klientą iš Eindhoveno, kuris taupojo ant kubų skaičiavimo, bet paskui pasirodė, kad jo „sofa“ yra dar ir su sėdynėmis, kurios užima daugiau vietos, todėl teko mokėti pridėtinę už papildomą vietą.

Ar pigiau išsinuomoti mašiną patiems ir važiuoti?

Teoriškai atrodo, kad taip – nuoma kainuoja mažiau, bet čia yra didžiausia spėlionė. Jeigu neturi „Euro“ vairuotojo pažymėjimo (C kategorija), gali vairuoti tik iki 3,5 tonų sunkvežimį, o jo talpa yra labai maža – vos 15–20 kubų. Be to, prisimenu vieną atvejį, kai vyrai iš Šiaulių važiavo pačiai ir prieš pat Vokietijos sieną jiems sukilo sankaba. Remontas užsienio šalyje, transportatoriaus iškviemimas ir prarastas laikas kainavo dvigubai daugiau nei užsakius profesionalų pervežimą iš karto. Taip pat reikia nepamiršti, kad tokioms mašinoms reikalinga mokėti Vokietijos kelių mokesčius (Maut), kas nėra taip jau pigu.

Kodėl kaina kyla, jei reikia išvežti iš centro, pvz., iš Amsterdamo ar Roterdamo?

Olandijos miestų centrai yra košmaras vairuotojams. Ten gatvės siauros, daug vienvietių takų, o didelės mašinos be specialios leidimo tiesiog negali važiuoti. Kartais teka nuomoti mažesnę 7,5 tonų sunkvežimį su „keltuvu“, kad galėtume pakrauti tiesiai iš takų, o tada perkrauti į didesnį sunkvežimį miesto pakraštyje. Šis papildomas manevras, vadinamas „krovimu į mašiną iš mašinos“, kainuoja papildomai 150–250 eurų. Vieną kartą teko vežti pianiną iš Roterdamo centro, ir ten netgi teko gauti savivaldybės leidimą uždaryti gatvę valandai – tai viskas įeina į galutinę sąskaitą.

Ar kainuoja daugiau, jeigu turiu sunkių daiktų, pvz., pianino ar akmeninio stalo?

Absoliučiai taip. Standartinis kainos skaičiavimas remiasi tūriu, bet jeigu daiktas yra ypatingai sunkus (virš 300 kg), jis gali sugadinti grindis arba perpildyti ašis. Tokiu atveju keliaujame ne pagal kubus, o pagal svorį arba sudarome individualią kainą. Pavyzdžiui, safas arba krosnis gali kainuoti tiek pat kiek ir 10 kubinių metrų baldų, nes jos reikalauja specialių priemonių – juostų, kranų arba papildomų žmonių krovimo metu.

Techniniai niuansai ir organizaciniai dalykai

Kiek laiko užtrunka toks kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Standartiškai tai yra 2–3 dienos, jeigu važiuojame tiesiai be sustojimų. Tačiau realybėje dažniausiai tai trunka 3–5 dienas, nes reikia surinkti krovinius iš skirtingų vietų (jeigu tai dalinis krovinys). Be to, vairuotojai turi poilsio taisykles – jie negali važiuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos. Esu matęs, kai klientas laukia siuntos trečią dieną ir pyksta, tačiau vairuotojas tiesiog privalo atsipalaiduoti, kad nekeliausių pavojaus kelyje. Paprastai maršrutas eina per Vokietiją (A1 autostrada) ir Lenkiją, o ten, ypač prieš Ščeciną, pasitaiko didžiulių spūsčių, kurios gali pridėti dar vieną dieną.

Ar reikia patiems dėti baldus į dėžes ar jie turi būti suremontuoti?

Tai labai padidina gerovę. Jeigu baldai yra supakuoti ir išmontuoti (pavyzdžiui, nuimti stalai, kojelės), tai krovimo metu jie neužima tiek daug vietos ir, kas svarbiau, nenukrenta. Mūsų komanda gali tai padaryti už papildomą mokestį, bet jeigu pats tai padarysi – sutaupysi 50–100 eurų. Kartais atsitinka keistų situacijų, kaip karta, kai klientas bandė vežti nebumontuotą didelę spintą per laiptus ir ji paprasčiausiai neprilėko į angą – teko laukti, kol atvyks meistras su elektriniu pjūklu, kad ją supjaustytų pusiau.

Kas daro, jeigu vairuotojas negali prieiti prie namų Lietuvoje?

Lietuvoje taip pat yra problemų su privažiavimu, ypač kaimo vietovėse, kur keliai neasfaltuoti arba turi mažą pravažiavimo aukštį. Jeigu sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų, mes turime „paskutiniųjų kilometrų“ paslaugą – tai reiškia, kad atvykstame su mažesne transporto priemone ir perkrauname daiktus. Tai kainuoja papildomai, bet yra būtina, kad neišsitrintų ratų važiuoklė arba, kas blogiau, kad nenukristų daiktai bandant juos nešti per purvą.

Ar draudimas įeina į pagrindinę kainą?

Dauguma sėkmingų pervežimo kompanijų siūlo standartinį draudimą, kuris paprastai dengia apie 10 eurų už kilogramą arba fiksuotą sumą, pavyzdžiui, 10 000 eurų visam siuntiniui. Tačiau turi labai atidžiai perskaityti sutartį. Būna atvejų, kai klientas sako, kad jo senelių servizas vertas tūkstančius, bet sutartyje parašyta, kad atsakomybė ribota. Aš visada patariu papildomai apsisaugoti brangiems daiktams, nes nelaimingų atsitikimų kelyje išvengti neįmanoma – ir aš to asmeniškai patyriau, kai mums pervežant buvo nudaužta viena unikali vazna.